Ugnies talžytas ir nuniokotas „Tulpinių“ dvaras atgyja, o naujas statybas vietiniai gali pamatyti tik akies krašteliu, tik iš kito Dubulių ežero kranto.
Ši vieta, turinti tamsią praeitį, dabar siekia tapti ramybės ir poilsio oaze. Panagrinėkime, kaip šis dvaras iš nusikalstamos grupuotės būstinės transformuojasi į kaimo turizmo sodybą.
Sovietmečiu Ėriškių kaime, Upytės seniūnijoje, Panevėžio rajone, ant Dubulių ežero kranto buvo pastatytas kolūkio pastatas. 1993 m. sodybą už 20 milijonų investicinių čekių ir tuomet apyvartoje buvusių talonų įsigijo vietiniai kaimo gyventojai.
Po metų už 14 tūkst. litų sodybą įsigijo Stanislovas Raišelis, „Tulpinių“ gaujos veikėjo Sigito Raišelio tėvas. Beje, tuo metu, 1994-aisiais, minimalus mėnesinis atlyginimas siekė vos 50 Lt, tad 14 tūkst. Lt atrodė įspūdinga suma.
Nuo 1994-ųjų sodyboje šeimininkavę „Tulpiniai“ šią vietą buvo pavertę tikra egzekucijų, tardymų ir žudynių vieta, vietiniams dar ilgus metus kėlusia šiurpą.
Hektaro ploto teritorijoje gaujos nariai buvo įsirengę prabangų namą, iš kurio verandos atsivėrė Dubulių ežero platybės, kiek toliau nuo namo buvo įrengta pavėsinė. Būtent šioje pirtyje gaujos nariai linksmindavosi su savo antromis pusėmis: draugėmis ir žmonomis. Čia buvo planuojami nusikaltimai, kuriems idėjų pateikdavo ir pasisvečiuoti atvykę Kauno nusikalstamų grupuočių nariai. Sodyboje laukiamas buvo ir Klaipėdos mafijos veteranu vadinamas S. Gaidjurgis. Beje, patekti į „Tulpinių“ dvaro teritoriją galėjo toli gražu ne bet kas.
Savo dvare „Tulpiniai“ ne tik planuodavo nusikaltimus, švęsdavo gimtadienius, vestuves ir krikštynas, bet ir vykdė žiaurias egzekucijas. Ežere, kuriuo patys gaujos nariai grožėdavosi pro sodybos langus ir iš verandos, buvo skandinamos jų aukos. Kad kūnai neišnirtų iš vandens, kojos buvo įbetonuojamos į indus. Dar 2002 m. Ši talpykla gulėjo maždaug 4-5 metrų gylyje. Statinė buvo sunki, jos viršus uždarytas, tačiau buvo pragręžtos kelios skylės. Statinėje buvo rastas vieno iš gaujos narių lavonas.
Žudikai savo aukos kūną statinėje dar ir įbetonavo, siekdami, kad jis niekada neiškiltų į vandens paviršių. Teisėsaugos pareigūnai nustatė, kad 1999 metų kovo 5 dieną savo bendrų auka tapo „tulpinis“ Saulius Janonis.
Dažnai savo aukas degino arba jiems nukirsdavo galvas ir, užkasę kūnus, galvas slėpdavo miško glūdumoje. Jie net buvo sumanę malti kūnus mėsmale, kad niekas jų neatpažintų.
Tiriant senas Tulpinių nuodėmes atskleista, kad 1996 metais garsiojoje Ėriškių viloje buvo mirtinai sumuštas vienas žemesnės grandies jaunimo padaliniui priskirtas kareivis Deimantas Kairiūnas.
Netoli sodybos buvo užkasti ir Kiesų bei jų vairuotojo lavonai. „Mažeikių naftos“ generalinis direktorius Gedeminas Kiesus su sūnumi bei vairuotoju buvo pagrobti 2000 metų liepos 6 dieną. Visos trys aukos buvo nušautos ir išrengtos nuogai. Teigiama, kad į plastikinius maišelius sudėtas galvas gilyn į mišką nešė pats Algimantas Vertelka. Jų galvos nerastos iki šiol.
2002 metais sodyba buvo areštuota. Tuo metu dokumentuose sodybos savininku įrašytas S. Raišelis atsisakė teisių į šią nuosavybę.
Prižiūrėti gaujos turtą buvo pavesta Panevėžio rajono savivaldybei, kuri per septynerius metus sargo išlaikymui sumokėjo 80 tūkst. Tačiau turto neapsaugojo nei sargas, nei aukšta gelžbetonio tvora. Sodybą pradėjo siaubti vagys. Į ją plėšikai patekdavo ir per vartus, ir atplaukdavo iš kito ežero kranto valtele, o žiemomis tiesiog ateidavo ledu.
Atokiau nuo pašalinių akių įkurtą sodybą vietiniai apeidavo ratu, tačiau vasaromis ir vietinius, ir panevėžiečius viliodavo gražus gamtovaizdis ir gaivus ežeras. Nuo Panevėžio sodyba nutolusi 20 kilometrų.
„Tarp vietinių Dubulių tvenkinys populiarus. Vasarą iki 11 valandos jau būna užimtos geriausios vietos. Tačiau nuo „tulpinių“ vilos pusės vis viena niekas nesimaudo. Kažkaip nejauku. Atrodo, plauksi ir užsikabins kas nors už kojų“, - dar 2013 metais, prieš pat sodybai surandant naujus šeimininkus, pasakojo vietinė gyventoja.
Vietiniai teigė, kad sodyboje naktimis net vaidendavosi. 2011 metais sodyboje buvo kilę keli gaisrai.
„Tulpiniai“ vadinami viena žiauriausių Lietuvoje veikusių nusikalstamų grupuočių. Gaujos vadeivos - Virginijus Baltušis, Algimantas Vertelka ir Audrius Andrušaitis - nuteisti laisvės atėmimo bausmėmis iki gyvos galvos. V. Baltušis dalyvavo nužudant 22 žmones, A. Vertelka - 11, A. Prie 12 nužudymų prisidėjo Dainius Skačkauskas. Jis buvo nuteistas 2 metų laisvės apribojimo bausme. Darius Blinkevičius buvo nuteistas 8 metų laisvės atėmimu, nors prokurorai jį siūlė įkalinti 16 metų.
Teismas apklausė per 150 liudytojų ir 40 nukentėjusiųjų. Teismas taip pat rėmėsi gaujos vadeivos V. Baltušio prisipažinimais, kuriuos jis davė ikiteisminio tyrimo metu.
Itin keistu elgesiu pasižymėjęs V. Baltušis kėlė baimę visiems gaujos nariams. Buvo sakoma, kad jei V. Baltušis elgiasi lipšniai, netrukus tapsi jo auka. Aklai horoskopais ir prietarais tikėjęs V. Visi išpuoliai ir nusikaltimai buvo planuojami remiantis sapnais. Apklausų metu gaujos nariai pasakojo, kad jei kelią perbėgdavo juoda katė, jie ją vaikydavosi tol, kol pagaudavo. Su automobiliais ir ginklais rankose katę galėdavo vaikytis ir valandą, ir ilgiau.
V. Baltušio elgesys po suėmimo kardinaliai pasikeitė. Jis ne tik atskleidė tyrėjams daug nusikaltimų, bet ir parodė, kur užkastos kai kurios jų aukos. Atkasant aukas pats V. Tardymų metu pasikeitė ir V. Baltušio išvaizda - neįtikėtinai stipriai ištino kojos.
„Tulpinių“ byla iš mirties taško pajudėjo tik po naftininko Gedemino Kiesaus, jo sūnaus Valdo, vairuotojo ir asmens sargybinio Alfonso Galmino pagrobimo ir nužudymo, kai tyrimą perėmė vilniečiai. Iki šiol netikima, kad milijonierių G. Kiesų „tulpiniai“ nužudė tik dėl pinigų. Teigiama, jog banditams ėmus kontroliuoti naftos verslą, A. Vertelka, pravarde Pinčia, Ūkio ministerijoje jautėsi kaip namie, valdininkų duris atidarydavo koja.
Pasak P.Žagunio, prievolė saugoti vadinamąjį Tulpinių dvarą savivaldybei buvo užkrauta 2002 metų balandį. Tuomet iš Panevėžio apygardos prokuratūros rajono savivaldybė gavo nurodymą saugoti gyvenamąjį namą ir žemės sklypą šalia Ėriškių kaimo.
Šį prokurorų nurodymą Panevėžio rajono savivaldybė vykdė beveik dešimtmetį - iki 2010 metų. Per tą laiką Tulpinių dvaro apsaugai iš savivaldybės biudžeto buvo išleista 98 tūkst. litų - mokėta alga sargui, bandyta išsaugoti nuolat niokojamą turtą.
Iš Tulpinių vilos buvo pavogtas visas nors šiokią tokią vertę turintis turtas - nuo kalvio darbo žibintų iki lempų jungiklių ir elektros lizdų. O ko pavogti nepavyko, buvo laužoma, gadinama. Namą ne vieną kartą buvo bandyta ir padegti. Savivaldybės atstovai nuolat apie šias vagystes pranešdavo policijai, tačiau kaltininkų rasti nepavyko.
2010 metais, kai šios sodybos saugojimo išlaidos beveik pasiekė 100 tūkst. litų, Panevėžio rajono savivaldybė liovėsi ją saugoti ir susirūpino, kas už tai sumokės.
Tulpinių vilą valstybinei mokesčių inspekcijai pavyko parduoti tik šeštojo aukcione metu, šių metų balandžio 24 dieną. Keliems aukcionams neįvykus, nes neatsirado dalyvių, sodybos kaina buvo vis mažinama. Naujasis savininkas legendomis apipintą sodybą įsigijo už 55 tūkst. 752 litus. Pirmajame aukcione Tulpinių dvaro pradinė kaina buvo 93,7 tūkst. litų
Pavasarį vykusiame aukcione vilą su aptvertu aukšta tvora beveik 1,5 ha žemės sklypu įsigijo 63 metų ėriškietis Romaldas Sirevičius.
Pasak R.Sirevičiaus, šiuo pirkiniu jis susidomėjo tik dėl vaizdingos vietos, nemažo žemės sklypo, nes iš pačios vilos beveik nieko nelikę.
„Nėra nei vieno sveiko lango, nei vienų sveikų durų. Kas nepavogta, tas sudaužyta, sulaužyta. Galima sakyti, kad tik pamatai, sienos ir kaminas sveiki likę“, - sakė ėriškietis.
Jis stebėjosi, kam ir kodėl užkliuvo net pirties sienas ar baseino lubas dengusios dailylentės - jos nudraskytos ir paliktos. „Gal tikėjosi ankstesnių savininkų pinigų ar brangenybių rasti?“ - spėlioja R.Sirevičius.
Paklaustas, ar nebijo sulaukti buvusių sodybos šeimininkų, Tulpinių keršto, ėriškietis atsakė neigiamai. „Aš nieko blogo nedariau, jos nepavogiau, bet teisėtai įsigijau - juk jei būtų norėję nusipirkti, galėjo tai seniai padaryti“, - sakė R.Sirevičius. Nesibaimina jis ir neigiamų pasakojimų apie šią vietą.
„Nors bandoma pavaizduoti, kad čia buvo tarsi mirties stovykla, iš tiesų ankstesni šeimininkai čia tik poilsiaudavo. Specialiai klausiau pareigūnų, skaičiau knygą apie Tulpinius - ten niekur neminima, kad čia kas nors buvo nužudytas. Tikrai jau būtų pareigūnai radę, jei kieno kaulai čia būtų užkasti“, - įsitikinęs R.Sirevičius.
Vietos gyventojams buvo labai smalsu, kas tapo naujuoju šios sodybos šeimininku. „Vienas manęs paklausė, gal žinau kas nupirko. „Visai šeimai parduota ši vasara buvo“, - lrytas.lt sakė R.Sirevičius. Draugiškai su vaikais ir anūkais čia plušėjęs.
Vyriškis pasakojo, kad iki šiol sodyba domina smalsuolius, kurie be skrupulų lenda į aukšta tvora aptvertą teritoriją. Pavyzdžiui, vasarą atvažiavę padirbėti, jie aptiko kelias prie vandens besideginančias merginas.
Už 58 tūkstančius litų 2013 metais dvarą įsigiję šeimininkai kalbėjo apie planus iš pradžių čia įkurti šeimos poilsiavietę, kuri vėliau turėtų virsti kaimo turizmo sodyba su pokylių sale. Tiesa, taip turėtų būti atgaivinta tikroji šios vietos istorija.
Kaip rašoma rašytojo Daliaus Dargio knygoje „Kruvinasis mafijos maršrutas“, sovietmečiu Ėriškių kaime, Upytės seniūnijoje, Panevėžio rajone, ant Dubulių ežero kranto buvo pastatytas kolūkio pastatas. 1993 m. sodybą už 20 milijonų investicinių čekių ir tuomet apyvartoje buvusių talonų įsigijo vietiniai kaimo gyventojai.
Pradinė valstybės globon atitekusios sodybos kaina buvo gerokai didesnė - 93 tūkst. Lt, tačiau pirkėjų neatsirado.
Apie tai, kad čia - Tulpinių dvaras, puikiai žinojo ne tik vietos gyventojai, tačiau ir tuomečiai Panevėžio teisėsaugos pareigūnai. Bet tik po to, kai 2000 metų liepos 6 dieną, pakeliui iš Vilniaus į namus paslaptingai dingo Mažeikių turtuolis Gediminas Kiesus su sūnumi ir vairuotoju, o šiam nusikaltimui išaiškinti mestos didžiulės teisėtvarkos pajėgos, pareigūnai rimtai nusitaikė į Tulpinius ir jų dvarą.
2000 metų liepos 21 dieną Vilniaus policijos Organizuotų nusikaltimų tyrimo tarnybos ir „Aro“ greitojo reagavimo rinktinės pareigūnai šturmavo Tulpinių vilą Ėriškiuose. Pasitelkę ugniagesių sunkiasvorę techniką, kuria taranavo ir išvertė metalinius sodybos vartus, jie įsiveržė į sodybą.
Tą pačią dieną Nidoje, savo bute poilsio namuose „Rūta“, buvo sulaikytas vienas Tulpinių lyderių Algimantas Vertelka, pravarde Pinčia (gim. 1961 m.). Pareigūnai skubėjo jį sulaikyti, nes buvo gavę duomenų, kad A.Vertelka ketina jachta išplaukti į Švediją.
Pareigūnai tikėjosi, kad Kiesai ir jų vairuotojas Alfonsas Galminas gali būti gyvi ir laikomi šioje viloje. Tačiau Tulpinių dvare nei pagrobtųjų, nei jokių jų buvimo pėdsakų neaptikta. Tik 2001 metų lapkritį nužudytų mažeikiškių kūnai be galvų buvo rasti užkasti miškelyje už kelių kilometrų nuo Tulpinių dvaro.
Kai kuriomis savo aukomis Tulpiniai atsikratė prie pat šios sodybos - jų kūnus sugrūdo į statines ir sumetė į šalia vilos tyvuliuojantį Dubulių tvenkinį. Kai pareigūnai ėmė narplioti šios gaujos nusikaltimus ir prabilo kai kurie egzekucijų dalyviai, 2002 metų pradžioje iš šio tvenkinio buvo ištraukta metalinė statinė su buvusio Tulpinių lyderio Sauliaus Janonio palaikais, tų pačių metų gegužę - į statinę įgrūstas panevėžiečio Vaido Kavaliausko kūnas.
Kai po ilgai trukusio ikiteisminio tyrimo Tulpiniai A.Vertelka, Audrius Andrušaitis (gim. 1968 m.), Virginijus Baltušis (gim. 1966 m.) ir Darius Blinkevičius (gim. 1967 m.) atsidūrė teisiamųjų suole, jiems buvo pareikšti kaltinimai dėl 24 žmonių nužudymo ir kitų sunkių nusikaltimų. Iš viso Tulpinių grupuotės 1993-2000 m. įvykdytiems nusikaltimams aprašyti buvo skirti 62 šios baudžiamosios bylos tomai. Teisiamieji buvo pripažinti kaltais dėl žiaurių nusikaltimų ir nuteisti. D.Blinkevičiui buvo skirta 8 metų laisvės atėmimo bausmė, kitiems - nelaisvė iki gyvos galvos.
Šiandien Eriškės gali pasiūlyti ne tik poilsį gamtoje, bet ir pažintį su turtinga Upytės istorija. Upytės kaimas įdomus etnografiniu ir istoriniu požiūriais, seniūnijos teritorijoje yra du draustiniai. Istoriniuose šaltiniuose Upytė minima net seniau nei Vilnius ar Trakai - netgi nuo XIII a.
Štai rašoma, kad 1208 m. žiemgaliai ir livoniečiai surengė žygį į Upytę ir pralaimėjo. Upytės pilis buvo kovų su Ordinu centras. Užkopkite į čia išlikusią piliavietę, menančią narsius ir kilmingus karius, iš visų jėgų gynusius savo žemę nuo Livonijos ordino išpuolių. O jų būta labai žiaurių.
Susipažinę su turtinga Upytės istorija turite save apsidovanoti ir pamaloninti tradiciniu Panevėžio krašto patiekalu - Čičinsko kepsniu. Paieškoję tikrai rasite, kur paragauti šio gardumyno - traškios tešlos apvalkale iškepto sultingo ir kvapnaus mėsos įdaro.
Upytės bendruomenė laukia atvykstant kaimyninių rajonų gyventojų. O kad laikas būtų dar turiningesnis, galite susiplanuoti viešnagę švenčių proga. Liepos pabaigoje bažnyčioje vyksta iškilmingi Šv. Marijos Magdalietės atlaidai ir Upytės kraštiečių šventė, į kurią susirenka po visą pasaulį pasklidę jos vaikai. O kiek greičiau, liepos 1-ąją, Ėriškiuose šurmuliuos bendruomenės dvidešimtmetis.
Panevėžio rajono padėtis Lietuvoje
Sodybos Panevėžio rajone
Išsirinkite geriausią sodybą iš pasiūlymų ir užsisakykite be tarpininkų.
- Sodyba "Lėvens krantas"
- "Pagojo" sodyba Panevėžio rajone
- Sodyba „Žalioji stotelė“ Aukštaitijoje
- Sodyba „Vila Loreta“
- Daukniūnų kaimo turizmo sodyba
Šios sodybos ir apgyvendinimo vietos Panevėžio rajone siūlo akcijas, nuolaidas, spec. pasiūlymus: Sodyba „Vila Loreta“
Slapukai
Slapukai taip pat naudojami tam, kad būtų užregistruota, ar sutinkate, kad Bendrovės svetainėje būtų naudojami slapukai, kad šis klausimas nebūtų užduodamas kiekvieną kartą apsilankant svetainėje.
- prisitaiko prie jų poreikių ir norų.
- funkcionalumą. Pavyzdžiui, šie slapukai prisimena Jūsų pageidaujamą kalbą, paieškas ir anksčiau peržiūrėtas paslaugas/prekes.
- nereikėtų iš naujo įvesti prisijungimo duomenų.
Šiuos slapukus naudojame įgyti įžvalgų apie tai, kaip mūsų lankytojai naudojasi Bendrovės svetaine.
- atėjote, bei informaciją apie datą ir laiką.
- naudotus paieškos žodžius ir kt.
- sužinotume, kaip vartotojai naršo mūsų svetainėje po to, kai jiems parodoma reklama internete.
- reklamą.
Bendrovės naudoja surinktus duomenis analizei iki trejų metų.
Jeigu ketinate įgyvendinti savo teises, galite kreiptis į Bendrovę el. įgyvendinant savo teises, Jūs privalote tinkamai patvirtinti savo asmens tapatybę.
teikiant individualizuotus rinkodaros pasiūlymus, jūs galite būti priskirtas atitinkamai klientų kategorijai.
Tulpinių dvaro istorija
Sovietmečiu pastatyta Ėriškių kolūkio poilsiavietė beveik dešimtmetį buvo savotiška Panevėžio Tulpinių nusikalstamos grupuotės tvirtove. 1993 metais šią sodybą nupirko panevėžietis Stanislovas Raišelis. Jo sūnus Sigitas Raišelis minimas tarp senosios Tulpinių nusikalstamos grupuotės lyderių, tiesa, vėliau kartu su jais į teisiamųjų suolą nesėdęs.
Vos ją įsigiję, Tulpiniai nuošalioje, tačiau vaizdingoje vietoje, šalia gero kelio stovinčią sodybą suskubo apjuosti aklina maždaug 2 metrų aukščio gelžbetoninių plokščių tvora, sodybos teritorijoje nuolat budėdavo ginkluoti sargybiniai su šunimis, agresyviai vaikydavę smalsuolius ar arčiau priplaukusius žvejus.
Pagal tų laikų madą, negailint pinigų buvo suremontuotas gyvenamasis namas, ant tvenkinio kranto išdygo pirtis, prie vartų - dviaukštis sargų namelis. Privežus daugybę sunkvežimių smėlio, buvo įrengtas paplūdimys, kur pramogaudavo gaujos autoritetų žmonos ir sugyventinės su vaikais.
Kol ten viešpatavo Tulpiniai nekišę nosies, čia būriais ėmė traukti smalsuoliai, vagys ir vandalai.
Savivaldybės išlaidos saugojimui
Savivaldybė neranda norinčių atlyginti išlaidas už Tulpinių dvaro saugojimą, jo naujieji savininkai po truputį bando šią sodybą prikelti naujam gyvenimui.
| Laikotarpis | Išlaidos (litais) | Paskirtis |
|---|---|---|
| 2002 - 2010 | 98,000 | Sargo alga, turto priežiūra (spynos, vartų remontas) |
Šiandien, buvęs "Tulpinių" dvaras Eriškėse išgyvena naują etapą. Naujieji savininkai siekia prikelti šią vietą naujam gyvenimui, paverčiant ją kaimo turizmo sodyba. Nors praeities šešėliai vis dar tvyro ore, viltis dėl šviesesnės ateities suteikia šiam kampeliui naują perspektyvą.