Turto Vertinimo Išvadų Prieštaravimai Teisme

Straipsnyje nagrinėjami turto vertinimo klausimai teisiniame kontekste, analizuojant konkrečias civilines bylas ir teismų sprendimus. Aptariami atvejai, kai šalys nesutinka su turto verte, nustatyta ekspertų ar antstolių, ir ginčija tokias išvadas teisme.

Kreditorių Susirinkimo Sprendimų Ginčijimas

Šiaulių apygardos teismo 2020 m. balandžio 27 d. nutartimi M. tikrajai ūkinei bendrijai „Žaibas“ iškelta bankroto byla, bankroto administratore paskirta uždaroji akcinė bendrovė (toliau - UAB) „Adminova“.

2022 m. gruodžio 27 d. įvyko atsakovės bankrutavusios M. tikrosios ūkinės bendrijos (toliau - BTŪB) „Žaibas“ kreditorių susirinkimas, kuriame be kita ko buvo sprendžiama dėl turto realizavimo tvarkos ir kainų nustatymo. Nutarta pritarti kreditorės UAB „EDS Invest“ nutarimo projektui.

Kreditorius B. M. pateikė skundą dėl 2022 m. gruodžio 27 d. kreditorių susirinkimo sprendimo 3-iuoju darbotvarkės klausimu pripažinimo negaliojančiu.

Nurodė, kad kreditorius pateikė bankroto administratorei savo pasiūlymą dėl 3-iojo kreditorių susirinkimo darbotvarkės klausimo - turto realizavimo tvarkos, siūlydamas nustatyti kitokią nekilnojamojo turto pradinės pardavimo kainos nustatymo tvarką.

Administratorė atsakovės kreditoriams neperdavė nei ieškovo pateikto pasiūlymo, kuriame buvo pateiktas jo siūlomas darbotvarkės klausimo sprendimo projektas, nei kartu su pasiūlymu pateiktos papildomos medžiagos.

Kreditoriaus teigimu, siūloma nekilnojamojo turto pardavimo kaina neatitinka realios nekilnojamojo turto kainos, nėra atlikti visi įmanomi veiksmai, kad turtas būtų pardavinėjamas už maksimalią kainą.

Šiaulių apygardos teismas 2023 m. kovo 10 d. nutartimi atmetė pareiškėjo B. M. skundą dėl atsakovės BTŪB „Žaibas“ 2022 m. gruodžio 27 d. kreditorių susirinkimo sprendimo 3-iuoju darbotvarkės klausimu pripažinimo negaliojančiu, paskirstė bylinėjimosi išlaidas.

Teismas nustatė, kad 2022 m. gruodžio 27 d. vykusiame kreditorių susirinkime dalyvavo kreditoriai, kurių bendra finansinių reikalavimų suma sudarė 3 516 838,82 Eur (83,05 proc.).

Susirinkimo 3-uoju klausimu nutarta pritarti kreditorės UAB „EDS Invest“ nutarimo projektui ir patvirtinti BTŪB „Žaibas“ nekilnojamojo ir kilnojamojo turto bei tretiesiems asmenims priklausančio nekilnojamojo turto, į kurį įsiteisėjusia teismo nutartimi nukreiptas išieškojimas, realizavimo tvarką aukciono organizavimo būdu, kaip nurodyta Priede Nr. 1, nustatant nekilnojamojo ir kilnojamojo turto kainas, kaip nurodyta Priede Nr. 2, Priede Nr. 3.

Teismas nusprendė, kad ieškovo nurodytos aplinkybės, jog jo pasiūlytas alternatyvus pasiūlymas nebuvo įtrauktas į balsavimo raštu biuletenį, šiuo atveju nėra kreditorių balsavimo rezultatus lemianti aplinkybė, kadangi kreditoriai galėjo susipažinti su pareiškėjo pateiktu pasiūlymu, su juo susipažino ir priėmė sprendimą dėl balsavimo.

Teismas atmetė pareiškėjo argumentus, kad galėjo būti padaryti esminiai procedūriniai pažeidimai, galėję lemti neteisėto sprendimo priėmimą.

Teismas pažymėjo, kad 2022 m. vasario 4 d. kreditorių susirinkime priimtais nutarimais nuspręsta atlikti veiksmus, susijusius su viso turto paruošimu realizavimui ir, galiausiai, jo realizavimu, padidinus turto masę po vienu iš pastatų esančiu žemės sklypu, į kurį buvo gautas teismo leidimas nukreipti išieškojimą.

Ieškovas, skunde nurodydamas, jog nekilnojamojo turto kaina nėra pagrįsta, jokių įrodymų, kokia kaina yra reali, nepateikė.

Kita vertus, byloje nustatyta, kad buvo paskelbtas turto aukcionas Nr. 237786, kuriame pradinė viso turto kaina buvo 1 843 000 Eur. 2023 m. sausio 23 d. 23:59 val. baigėsi dalyvių registracija į aukcioną ir aukcione dalyvauti neužsiregistravo nė vienas dalyvis. Taigi kritiškai vertintinas argumentas, kad turtas gali būti parduotas daug didesne kaina.

Atskirojo Skundo Argumentai

Ieškovas B. M. atskirajame skunde prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2023 m. kovo 10 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės - panaikini atsakovės BTŪB „Žaibas“ 2022 m. gruodžio 27 d. kreditorių susirinkimo sprendimą 3-iuoju darbotvarkės klausimu.

Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

• Kreditoriams iki kreditorių susirinkimo pradžios turėjo būti pateiktas balsavimo raštu biuletenis su visais siūlomais alternatyviais sprendimų projektais darbotvarkės klausimais.
• Ieškovas kartu su ieškiniu pateikė Šiaulių miesto savivaldybės administracijos 2018 m. gruodžio 27 d. išduotą leidimą gamybos ir pramonės paskirties pastato, esančio (duomenys neskelbtini), statybai (savavališkos statybos įteisinimui).
• Nemokumo administratorė, siekdama, kad turtas būtų įregistruotas valstybės įmonėje (toliau - VĮ) Registrų centre, kreipėsi į netinkamą subjektą - jos nurodomi subjektai dokumentų rengimo bei paslaugų, susijusių su statinių įregistravimu nekilnojamojo turto registro centriniame duomenų banke, neteikia.
• Ieškovas 2020 m. sausio 27 d. yra pateikęs rašytinius įrodymus, patvirtinančius, kad atsakovės nekilnojamojo turto ir nekilnojamojo turto registro centriniame duomenų banke registruotų statinių rinkos kaina yra ženkliai didesnė nei skundžiamu kreditorių susirinkimo nutarimu nustatyta pradinė turto realizavimo kaina.
• Ieškovas į bylą pateikė Elektroninių varžytinių ir aukcionų portalo internetinio tinklapio kopiją, iš kurios matyti, kad nemokumo administratorė skelbime sąmoningai nėra nurodžiusi išsamių ir reikšmingų, pirkėjus pritraukiančių duomenų apie neįregistruotus statinius, esančius adresu: (duomenys neskelbtini).

Atsiliepimai į Atskirąjį Skundą

BTŪB „Žaibas“, atstovaujama nemokumo administratorės UAB „Adminova“, su atskiruoju skundu nesutiko ir prašė Šiaulių apygardos teismo 2023 m. kovo 10 d. nutartį palikti nepakeistą.

Atsiliepimas grindžiamas šiais atsikirtimais:

• Ieškovo pateikta konsultacija dėl nekilnojamojo turto vertės neatitinka Lietuvos Respublikos Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo (toliau - TVVPĮ) 22 straipsnyje numatytų turto vertės nustatymo dokumento (vertinimo ataskaitos) turinio ir formos reikalavimų ir negali būti laikomas tinkamu bei pakankamu įrodymu, pagrindžiančiu nekilnojamojo turto vertę.
• Apie apelianto pateiktą alternatyvų pasiūlymą su priedais atsakovės kreditoriai buvo informuoti iki kreditorių susirinkimo.
• Apeliantas pats sutinka, kad ištaisyti nekilnojamojo turto trūkumus (tinkamai neįregistruoto pastato) nėra įmanoma, kadangi atsakovė tokių lėšų neturi, be to, tokia procedūra užtruktų neapibrėžtą laiko terminą, ir, abejotina, ar turtas būtų realizuotas už didesnę kainą nei turto trūkumų ištaisymui skirtas pinigines lėšas.
• Apelianto nurodomi teiginiai, susiję su nekilnojamojo turto, esančio adresu: (duomenys neskelbtini), trūkumų pašalinimu (tinkamu įregistravimu) VĮ Registrų centre jau buvo atmesti kaip neturintys teisinės ir (ar) faktinės reikšmės ankstesniuose kreditorių susirinkimuose.
• Apeliantas neįrodo, kad turtą galima būtų parduoti didesne kaina, nei yra nustatęs kreditorių susirinkimas.
• Ginčijamo nutarimo nekilnojamojo turto realizavimo I etapą aukcionas buvo paskelbtas tinkamai, vadovaujantis aukcionų valdymo portalo taisyklėmis, nurodant visą potencialiems pirkėjams svarbią ir nekilnojamąjį turtą bei su juo susijusį kilnojamąjį turtą apibūdinančią informaciją, taip pat ir informaciją apie visus aukcione parduodamus nekilnojamojo turto vienetus bei nuo nekilnojamojo turto neatskiriamus kilnojamojo turto vienetus.

Apeliacinės Instancijos Teismo Išvados

Apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - ir CPK) 314 straipsnis). Be to, teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes (CPK 180 straipsnis).

Pareiškėjas B. M. su atskiruoju skundu pateikė naujus dokumentus - Konsultaciją dėl nekilnojamojo turto kainos. Atsakovė, atstovaujama nemokumo administratorės, prašo atsisakyti priimti naujai teikiamus įrodymus, kadangi jie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, tačiau dėl pareiškėjo pasyvumo tai nebuvo padaryta laiku. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad su atskiruoju skundu teikiamais naujai pateiktais dokumentais pareiškėjas siekia pagrįsti atskirojo skundo argumentus, dėl teikiamo dokumento pasisakė atsakovė atsiliepime į atskirąjį skundą, jų priėmimas neužvilkins bylos nagrinėjimo, pareiškėjos naujai teikiamus įrodymus priima.

Pareiškėjas 2023 m. balandžio 20 d. apeliacinės instancijos teismui pateikė rašytinius paaiškinimus (DOK-1682) ir papildomus dokumentus - konsultaciją dėl atsakovės turto, esančio adresu: (duomenys neskelbtini), kainos rinkoje, ir nekilnojamojo turto, esančio adresu: (duomenys neskelbtini), vertinimo ataskaitą. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad šalys turi teisę teikti rašytinius paaiškinimus (CPK 42 straipsnio 1 dalis), jie yra su ginčo dalyku, papildo atskirojo skundo argumentus, jų priėmimas neužvilkins bylos nagrinėjimo, pareiškėjo rašytinius paaiškinimus priima. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad prie rašytinių paaiškinimų pridedami dokumentai nėra nauji, jie yra pateikti nagrinėjamoje civilinėje byloje, nusprendžia, kad nėra pagrindo šiuos dokumentus papildomai pridėti prie nagrinėjamos bylos.

Antstolio Veiksmų Ginčijimas

Klaipėdos apygardos teismas 2020 m. spalio 15 d. išnagrinėjo pareiškėjų G. M. ir N. M. atskirąjį skundą dėl Plungės apylinkės teismo 2020 m. liepos 10 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjų G. M. ir N. M. skundą dėl antstolės veiksmų.

Pareiškėjai G. M. ir N. M. prašė panaikinti antstolės 2020 m. birželio 9 d. patvarkymą dėl areštuoto turto įkainojimo Nr. S-20-51-8854, priimtą vykdomojoje byloje Nr. 0051/19/01032, ir paskirti pakartotinę žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), apžiūrą ir vertinimą.

Plungės apylinkės teismas 2020 m. liepos 10 d. nutartimi pareiškėjų skundą dėl antstolės veiksmų atmetė.

Teismas nustatė, jog antstolė I. G. vykdo vykdomąsias bylas Nr. 0051/19/01032, Nr. 0051/19/01033 ir Nr. 0051/19/01034 dėl skolų išieškojimo iš skolininko N. M..

2016 m. sausio 8 d. Turto arešto aktu Nr. S-90 areštuotas skolininkui N. M. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausantis žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini).

Antstolė, vadovaudamasi ekspertizės aktu Nr. MŽ20/06-149, 2020 m. birželio 9 d. patvarkymu Nr. S-20-51-8854 žemės sklypą įkainojo 19 560 Eur.

Teismas nurodė, jog pagal CPK 681 straipsnio 1 dalies reikalavimus areštuodamas skolininko turtą antstolis jį įkainoja rinkos kainomis, atsižvelgdamas į turto nusidėvėjimą ir į arešto metu dalyvaujančių išieškotojo ir skolininko nuomones.

CPK 681 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad jeigu turto vertę nustatė ekspertas, tai areštuoto turto verte laikoma eksperto nustatyta turto vertė.

Teismas konstatavo, jog pareiškėjų argumentai dėl neobjektyvaus žemės sklypo įvertinimo ir netinkamos jo vertės nustatymo, nes, pareiškėjų teigimu, turto vertintoja vertinamo žemės sklypo tinkamai neapžiūrėjo, neatsižvelgė į tai, kad sklypo dalyje yra (duomenys neskelbtini) upės senvagė, sklypo dalis pelkėta, apaugusi krūmynais, nepagrįsti.

Teismas nustatė, jog pareiškėjams priklausančio žemės sklypo vertinimą atliko UAB „Aireda“ turto vertintoja R. K., ekspertizės akte Nr. MŽ20/06-149 aprašyta žemės sklypo charakteristika, nurodyta, jog vertinamo žemės sklypo ploto dalį (0,1500 ha) sudaro vandens telkinių plotas, vietovė pelkėta, o dalis sklypo yra raistas.

Teismas pažymėjo, jog pareiškėjų teiginiai, kad 1,5 ha žemės sklypo dalis yra visiškai netinkama jokiai veiklai, deklaratyvūs ir nepagrįsti įrodymais, o turto apžiūros metu vertintoja tokių aplinkybių nefiksavo.

Atskirojo Skundo Dėl Antstolio Veiksmų Argumentai

Atskiruoju skundu pareiškėjai G. M. ir N. M. (apeliantai)prašo panaikinti Plungės apylinkės teismo 2020 m. liepos 10 d. nutartį ir paskirti pakartotinę turto apžiūrą ir ekspertizę.

Nurodo, jog turto vertintoja R. K. 2020 m. gegužės 29 d. tinkamai neapžiūrėjo viso žemės sklypo, nuo pagrindinio kelio į žemės sklypą įėjo vos 10 metrų ir tik vieną kartą jį nufotografavo, atsisakė apžiūrėti visą sklypą, nors sklypas eina į pakalnę ir nuo kelio (vertintojos buvimo vietos) nematyti, kad toliau yra 1,50 ha žemės sklypo dalis, visiškai netinkama jokiai veiklai.

Argumentuoja, jog pirmosios instancijos teismas nepasisakė dėl skundo argumentų, kad turto vertintoja pažeidė Lietuvos Respublikos finansų ministro 2012 m. balandžio 27 d. įsakymu Nr. 1K-159 patvirtintos Turto ir verslo vertinimo metodikos nuostatų dėl turto apžiūros metu atliekamo apžiūrimo turto fiksavimo nuotraukose ar filmuotoje medžiagoje reikalavimus, nevertino atlikto turto vertinimo atitikties Metodikos 35.1 punkto nuostatoms.

Netinkamas žemės sklypo apžiūrėjimas turėjo įtakos nustatant nepagrįstai didelę kainą.

Šiuos teiginius įrodo ir VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo duomenys, pagal kuriuos vidutinė žemės sklypo vertė yra 8 150 Eur, t. y. daugiau nei du kartus mažesnė nei nustatyta ekspertizės aktu.

Atsiliepimai į Atskirąjį Skundą Dėl Antstolio Veiksmų

Atsiliepimu suinteresuotas asmuo UAB „Prolain“ apeliantų atskirojo skundo prašo netenkinti.

Argumentuoja, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai ištyrė ir įvertino ekspertizės aktą, ekspertas, nustatydamas vertinamo turto vertę, įvertino, kad žemės sklypo ploto dalį (0,1500 ha) sudaro vandens telkinių plotas, vietovė pelkėta, o dalis sklypo yra raistas.

Jokių priešingų įrodymų pareiškėjai nepateikė, todėl jų argumentai dėl netinkamo sklypo įvertinimo nepagrįsti.

Pažymi, jog pareiškėjų nurodyta VĮ Registrų centro nustatyta sklypo vertė (8 150 Eur) nustatyta masinio vertinimo būdu ir neatitinka realios turto rinkos kainos.

Nurodo, jog Lietuvos Respublikos finansų ministro 2012 m. balandžio 27 d. įsakymu Nr. 1K-159 patvirtinta Turto ir verslo vertinimo metodika nenustato specialiųjų reikalavimų fotonuotraukų kokybei, vertinamo objekto fotofiksaciją kompetentingas atlikti turto vertintojas.

Pažymi, jog pareiškėjų reikalavimas skirti pakartotinę žemės sklypo apžiūrą ir vertinimą nenagrinėtinas teismo, nes areštuoto turto vertės nustatymo ekspertizės skyrimas yra priskirtas antstolio kompetencijai (CPK 681straipsnio 1 dalis).

Apeliacinės Instancijos Teismo Išvados Dėl Antstolio Veiksmų

Apeliacinės instancijos teismas su apeliantų argumentais nesutinka.

Areštuodamas skolininko turtą, antstolis jį įkainoja rinkos kainomis, atsižvelgdamas į turto nusidėvėjimą bei į arešto metu dalyvaujančių išieškotojo ir skolininko nuomones.

Jeigu skolininkas ar išieškotojas prieštarauja antstolio atliktam įkainojimui arba jei antstoliui kyla abejonių dėl turto vertės, antstolis turto vertei nustatyti skiria ekspertizę (CPK 681 straipsnio 1 dalis).

Jeigu išieškotojas ar skolininkas pareiškia motyvuotus prieštaravimus dėl ekspertizės išvados, jų prašymu antstolis patvarkymu gali skirti papildomą ar pakartotinę ekspertizę.

Taip pat paties antstolio abejonės dėl turto vertės yra pagrindas skirti papildomą ar pakartotinę ekspertizę (CPK 681 straipsnio 1 dalis, 682 straipsnio 3 dalis).

Antstolio patvarkymas atsisakyti skirti papildomą ar pakartotinę ekspertizę turi būti motyvuotas ir gali būti skundžiamas teismui (CPK 682 straipsnio 2 dalis).

2020 m. gegužės 5 d. patvarkymu Nr. S-20-51-6457 paskirta ekspertizė (turto vertinimas) areštuoto turto rinkos vertei nustatyti, ekspertizę (turto vertinimą) pavesta atlikti turto vertinimo įstaigai UAB „Aireda“ (vykd. b. Nr. 0051/19/01034, b. l. 50-51, 73).

Iš ekspertizės akto Nr. MŽ20/06-149 (vykd. b. Nr. 0051/19/01034, b. l. 79-108) matyti, jog ekspertizės objektas - žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) vertės nustatymo data - 2020 m. birželio 1 d.

Vertinimą atliko nekilnojamojo turto vertintojo kvalifikaciją turinti turto vertintoja R. K., kuri 2020 m. birželio 1 d. apžiūrėjo turtą, užfiksavo žemės sklypą fotonuotraukose, priešingai, nei teigia apeliantai, fotonuotraukų ne viena, o dešimt, sklypas jose užfiksuotas iš įvairių pusių ir vietų, taigi, nėra teisinio pagrindo konstatuoti Metodikos 35.1 punkto nuostatų neatitikimą.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog įstatyme yra nustatyta antstolio teisė, bet ne pareiga skirti ekspertizę, pakartotinę ar papildomą ekspertizę turto vertei nustatyti, todėl kiekvienu atveju dėl poreikio skirti turto vertės nustatymo ekspertizę, pakartotinę ar papildomą turto vertės nustatymo ekspertizę sprendžia išieškojimą vykdantis antstolis, atsižvelgęs į konkrečioje vykdomojoje byloje esamą situaciją, vykdymo proceso paskirtį ir tikslus bei proceso dalyvių teisėtus interesus.

Šios įstatyme numatytos antstolio teisės paskirtis yra pašalinti galimas antstolio abejones dėl areštuoto turto vertės. Nagrinėjamu atveju turto vertė nustatyta turto vertintojos, pagrįsta ekspertizės akto išvadomis, todėl sutiktina su antstolės pozicija, kad nėra jokio pagrindo skirti pakartotinę ekspertizę.

tags: #tuo #atveju #jeigu #pateikto #turto #vertinimo