Trakų Vokės dvaro sodybos istorija: nuo Tiškevičių klestėjimo iki šių dienų

Trakų Vokės dvaro sodyba visada traukė lankytojus savo didinga istorija, išskirtine architektūra ir įspūdingu parku. Unikalus architektūros paminklas ir čia įsikūręs išpuoselėtas parkas mena grafų Tiškevičių laikus. Viena žymiausių lankytinų vietų yra Trakų Vokės dvaro sodyba.

Trakų Vokės dvaro sodyba

Dvaro istorija

Istoriniai šaltiniai liudija, kad pirmą kartą Vokės vardas paminėtas 1375 m., kai pro šią vietovę žygiavo kryžiuočių kariuomenė. 1396-1397 m. Vytautas Didysis čia apgyvendino mūšiuose paimtus totorių belaisvius. Iš išlikusių dokumentų matyti, kad žemės valda Vokė priklausė totoriui Atikiezui Bezgimovičiui, kurią jis gavo iš savo žmonos, bet jam mirus be paveldėtojų, atiteko totoriui Abrahimui Zavackiui, o šis XVII a. pradžioje ją pardavė tuometiniam LDK arklininkui Povilui Sapiegai. Sapiegos Trakų Vokę valdė iki XVIII a. pabaigos. Vėliau ji priklausė didikams Dombrovskiams.

Trakų Vokės dvaro sodyba formavosi XIX a. pirmoje pusėje, kai iš tuometinių savininkų Dombrovskių dvarvietę įsigijo grafas Juozapas Tiškevičius (1805-1844). Jau XIX a. Tiškevičių giminė Vokę valdė beveik 100 metų. XIX a. viduryje Trakų Vokės dvarą iš tuometinio savininko Liudviko Dombrovskio įsigijo Juozapas Tiškevičius iš Voložino. 1850 m. šioje vietoje Tiškevičiams priklausiusios valdos sudarė 4735 dešimtines žemės ir, be medinio dvaro su parku, apėmė to paties pavadinimo palivarką, taip pat devynis kaimus ir vieną bajorkaimį.

Po Juozapo Tiškevičiaus mirties dvarą paveldėjo jo sūnus, Vilniaus bajorų maršalka, Jonas Vitoldas Emanuelis Tiškevičius. Tada ir buvo pastatyti rūmai ir kiti dvaro pastatai, išlikę iki mūsų dienų. Valdant Jonui Tiškevičiui dvaras klestėjo. Iš Trakų Vokės dvaro buvo nutiesta pirmoji Lietuvoje telefono linija, įrengtas parkas, iškasti tvenkiniai. Grafas rūpinosi žemės ūkiu, sodininkyste, bitynais.

Po J. V. E. Tiškevičiaus mirties dvaras atiteko jo sūnui Jonui Juozapui Tiškevičiui. Dvaro paveldėtojas domėjosi teatru, istorija, kaupė knygas ir gausino rūmų biblioteką. 1882 m. iš Trakų Vokės į Vilnių, Tiškevičių rūmus Trakų gatvėje, buvo nutiesta telefono linija. Jonas Tiškevičius 1890 m. kartu su lenkų rašytoju, tuo metu Varšuvos laikraščio „Słowo“ redaktoriumi Henriku Senkevičiumi (Henryk Sienkiewicz) išvyko į Afriką. Rašytojas įsipareigojo šiame laikraštyje spausdinti kelionės įspūdžius, kurie vėliau buvo išleisti atskira knyga „Laiškai iš Afrikos“ (1892 m.).

Po ankstyvos Jono Juozapo Tiškevičiaus mirties, sulaukęs pilnametystės, dvarą paveldėjo Jonas Mykolas Tiškevičius. Jis buvo paskutinis Vokės savininkas prieškariu. 1939 m., baimindamiesi okupantų susidorojimo su bajorais, grafų Tiškevičių giminė dvarą valdė ir jame rezidavo iki Antrojo pasaulinio karo, pasitraukė į vakarus. Be šeimininkų likęs dvaras nunyko.

Sovietinis laikotarpis

Sovietų okupacijos metais Vokė buvo apylinkės centras. Čia veikė 1958 m. įsteigtas Lietuvos žemdirbystės mokslinio tyrimo instituto Vokės filialas ir jo eksperimentinis ūkis. Trakų Vokėje buvo įsikūrusi agrometeorologijos laboratorija, stebinti gamtos reiškinius, žuvivaisos įmonė. Čia, dar 1880-1885 m., pagal žinomo ichtiologo Mykolo Girdvainio projektą įrengtuose tvenkiniuose, dirbtiniu būdu būdavo veisiami sykai. Tuo laikotarpiu buvo pastatyta mokykla, vaikų darželis, kultūros namai.

Dvaro atgimimas

Nuo 2014-ųjų Trakų Vokės dvaras priklauso Vilniaus savivaldybės viešajai įstaigai „Trakų Vokės dvaro sodyba“, prasidėjo dvaro atgaivinimo laikotarpis. Nuo 2002 m. Trakų Vokės dvaras pasitikėjimo teise buvo atiduotas Lietuvos bajorų karališkajai sąjungai, tačiau, dėl nesugebėjimo tvarkytis ir tinkamai prižiūrėti, dvaras perduotas Vilniaus savivaldybei. Šiuo metu dvaras atidarytas visuomenei ir ieškoma lėšų jam restauruoti.

Šiandien Trakų Vokės dvaro sodyba pasitinka lankytojus atsinaujinusiais rūmais, išpuoselėtu sodu, pasivaikščiojimo takais. Rūmuose vedamos ekskursijos, edukacijos, vyksta parodos, koncertai ir kiti atviri bei privatūs renginiai. Dvaras yra tik 15 km nuo Vilniaus miesto centro.

Architektūra ir interjeras

Trakų Vokė įžymi neoklasicistinio stiliaus grafų Tiškevičių rūmais, išlikusiais dvaro pastatais, parku. Sodybai priklausė rūmai, oficina, virtuvė-skalbykla, ūkvedžio namas, kluonas, svirnas, šulinys, signalinis bokštas, arklidė, sargo namelis. Rūmai pastatyti pagal italų architekto Leonardo Markonio (Leandro Jan Ludwik Marconi) projektą. Vokės rūmai architektūrinėmis formomis priminė karališkąją Stanislovo Augusto Lazienkų Varšuvoje rezidenciją. Pagrindinį Vokės rūmų fasadą centre akcentuoja įgilintas portikas su dviem kolonomis.

Jonas Vitoldas Tiškevičius iš Voložino rūmų čia perkėlė istorines ir šeimos relikvijas, įsteigė biblioteką, sukaupė XIX amžiaus Vakarų Europos dailininkų drobių kolekciją, Paryžiaus aukcione įsigijo senovinių gobelenų. Vokės rūmų frontoną puošė skulptūros, kurių viena simbolizavo bitininkystę, kita - žvejybą. Dvarą juosė didžiulė plytų tvora su pseudogotikinio-rytietiško stiliaus vartais bei urnomis.

Šiandieniniame dvaro ansamblyje yra išlikę rūmai, puošti kolonomis, varpinė su dviem bokšteliais, koplyčia ir kiti pastatai. Taip pat išlikusi sodybos tvora, kurią sudaro apie trijų metrų aukščio plytų mūro kolonos, virš kurios yra metalinė ornamentuota tvorelė.

Švč. Mergelės Marijos koplyčia

Dvaro sodybos ansamblio pakraštyje, į vakarus nuo pagrindinių vartų, yra grafų Tiškevičių pastatyta neogotikinė Švč. Mergelės Marijos koplyčia. Tai vienas pirmųjų ansamblio pastatų. Koplyčios frontoną puošia keturios šventųjų skulptūros. Koplyčios viduje, ant grindų, iš įvairiaspalvių mozaikinių elementų sudėtas didžiulis Tiškevičių herbas. Ši koplyčia buvo Tiškevičių mauzoliejus. Įėjimą į koplyčios kriptą puošia dvi klasikinės vazos. Kriptoje įrengti trys paaukštinimai, ant kurių stovi sarkofagai su grafų Tiškevičių palaikais. 1939 m. aviakatastrofoje žuvęs grafas Jonas Mykolas Tiškevičius palaidotas šalia koplyčios. Šiuo metu koplyčioje vyksta pamaldos.

Kiti statiniai

Dvaro ansamblyje yra ir kitų įdomių statinių. Seniausias jų - oficina, statyta XIX a. pabaigoje. Po karo joje veikė mokykla. Taip pat išlikusi neoklasicistinio stiliaus virtuvė, skalbykla, medinė klėtis, vandens bokštas. Vienas įdomiausių dvaro statinių - H raidės formos arklidės, uždengtos aukštu laužytu mansardiniu stogu. Arklidėse yra erdvus vidaus kiemas. Išlikusios arklidės vienintelės Lietuvoje, turinčios neobaroko bruožų.

Parkas

Priešais rūmus įrengtas Trakų Vokės parkas, turintis architektūrinę ir kraštovaizdinę vertę. Parką 1898-1900 m. suprojektavo iš Prancūzijos pakviestas garsus kraštovaizdžio architektas, botanikas Eduardas Fransua Andrė su sūnumi Renė. Įrengus naują parką, jį prižiūrėjo gerai apmokyti sodininkai. Vasarą Trakų Vokės parką lankydavo svečiai iš Vilniaus ir Varšuvos, poilsiautojai ir artistai. Vietiniams gyventojams buvo nustatyta lankymo tvarka ir laikas.

Iki šių dienų išliko kai kurie ankstesni parko planavimo elementai: du lapuočių medžių tuneliai, takai ir takų posūkiai, grakštūs neogotikinio stiliaus vartai. Už parko takai vedė į natūralų miškelį, kuris, Tiškevičiams valdant, buvo aptvertas rąstelių tvora ir naudojamas medžioklei. Parke gausu eglių, pušų, prie tvenkinio auga 30 m aukščio ir 1 m storumo ąžuolai, stambūs klevai. Rūmų link veda sena liepų alėja, kurios gale atsiveria erdvus parteris su fontanu ir už jo esantys rūmai. Už rūmų yra graži erdvė, besibaigianti terasa su baliustrada. Iš čia takeliais galima nusileisti prie tvenkinių. Netoliese yra išlikęs tašytų akmenų šaltinio statinys su nedideliu baseinėliu. Čia pat šniokščia srauni, vingiuota, akmenuota Vokė, kurioje plaukioja baidarių mėgėjai.

Parke yra granito plokštė su iškaltu įrašu, įamžinančiu parko įkūrimo datą (1900) ir įkūrėją Joną Vitoldą Tiškevičių. 1958 m. parkas paskelbtas valstybės saugomu, o 1986 m. 2006 m. Trakų Vokėje menininkai įkūrė skulptūrų parką.

Trakų Vokės parkas

Dvaro daržas

Šalia puošnaus peizažo ir istorinės rezidencijos vis labiau ėmė ryškėti vienos svarbios detalės trūkumas - ūkinės dvaro veiklos ženklų. Juk didelė dalis Lietuvos dvarų klestėjo ne tik dėl kultūros ar meno, bet ir dėl pažangios žemdirbystės, sodininkystės, daržininkystės. Būtent tai darė Tiškevičių giminę išskirtine - jie buvo ne tik aristokratai, bet ir racionalūs, darbštūs ūkininkai, diegę modernius, tuo metu pažangiausius žemės ūkio metodus. Jie puoselėjo žemdirbystę, plėtojo bitininkystę, žuvininkystę, kitas pagalbines ūkio šakas.

Būtent šios minties vedini, praėjusiais metais Trakų Vokės dvaro komanda kartu su vietos bendruomene įgyvendino naują ir labai prasmingą projektą - edukacinį Dvaro daržą. Apleista dvaro teritorija buvo sutvarkyta bendromis jėgomis: išvalytos šiukšlės ir statybinės atliekos, iškirsti krūmynai, suformuota erdvė naujam žaliam gyvenimui. Šiandien čia įkurdinta dešimt pakeltų tematinių lysvių, įrengta komposto dėžė, pasodintos obelys, vaiskrūmiai, įrengti informaciniai stendai ir augalų aprašai.

Dvaro daržas tai ir interaktyvi edukacinė platforma, kur vaikai ir suaugusieji gali patirti, kaip gimsta derlius, kokie procesai vyksta gamtoje, ir kodėl reikia ją tausoti. Daržo priežiūroje aktyviai dalyvauja vietinės ugdymo įstaigos, savanoriai, bendruomenės nariai. Didžiulį šio projekto potencialą atskleidžia sukurtos edukacinės veiklos. Parengta programa „Auginu, kad augčiau“ kviečia ikimokyklinukus ir moksleivius pažinti gamtą ir ekologijos principus per patyrimą. Vaikai dalyvauja kūrybinėse veiklose - žaidžia su specialiai parengtomis kortelėmis apie augalų įvairovę, tvarumą, ekosistemas, dekoruoja vaistažolių maišelius, tyrinėja augalus, mokosi atpažinti vaistinius ir net nuodingus augalus. Rudens mėnesiais įgyvendintas ir kūrybinis konkursas „Kad vaikai sveiki užaugtų“, kvietęs ugdymo įstaigas siųsti vaikų kūrybinius darbus daržo tema.

Daržas tapo neatsiejama dvaro edukacinės pasiūlos dalimi, atveriančia galimybę pažinti gamtą netradiciškai - skatina vaikus auginti, stebėti, suprasti ir saugoti mus supančią aplinką. Ši iniciatyva atspindi platesnį tikslą - keisti vartotojišką požiūrį į aplinką, ugdyti sąmoningą ir atsakingą visuomenę, stiprinti bendruomenės ryšius, kurti darnesnę kaimynystę.

Šiais metais ir toliau tęsime pradėtas Dvaro daržo veiklas. Mūsų tikslas - dar labiau išplėsti edukacinę aplinką: planuojame įrengti pavėsinę kūrybinei-edukacinei veiklai, kurioje vaikai galės kurti, mokytis ir dalyvauti užsiėmimuose bet kokiu oru. Taip pat norime sukurti avietyną, moliūgų lauką, pasėti valgomųjų lubinų bei lietuviškų bulvių veislių, kurias dosniai padovanojo mūsų kaimynai - Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centras.

Dvaro parko atkūrimas

Šiandien čia atkurti pasivaikščiojimo takai veda pro šimtamečius medžius ir istoriškai suformuotus želdynus - visa tai sukurta garsaus prancūzų kraštovaizdžio architekto Édouard’o François André ranka. Jo dėka Trakų Vokės parkas įgavo egzotiškų, Lietuvai nebūdingų kalnų peizažų bruožų ir tapo vienu iš ryškiausių europinio lygio kraštovaizdinių projektų mūsų šalyje.

2016-2017 m. buvo parengtas Trakų Vokės dvaro sodybos istorinio parko tvarkybos projektas, kurio tikslas buvo kiek įmanoma atkurti arba restauruoti esančią struktūrą. Taip pat, vadovaujantis E.F.Andrė principais, atkurti parterius ir juose buvusius gėlynus. Kol kas yra sutvarkyta tik centrinė parko dalis. Pagal išlikusias istorines nuotraukas bei E.F.Andrė vadovėlį suformuoti gėlynai. Archeologinių tyrimų metu mes radome istorinio fontano baseino liekanas, taip pat karnizą, užkastą po žeme. Dabar fontanas atkurtas.

Atlikta apie 35 proc. projekto darbų. Liko dar daug ką nuveikti: tai vidaus tvarkyba, dalies stogo, kuriam norisi sugrąžinti buvusias skulptūras, remontas. Sutvarkėme tik kritinius dalykus, tačiau reikėtų atkurti puošybą, dekorą, o tai brangūs darbai, kuriuos atlieka aukštos kvalifikacijos specialistai.

Pagrindinė rūmų funkcija - kultūrinė veikla: parodos, koncertai, edukacijos, ekskursijos, renginiai. Papildoma - komercinė veikla: privatūs renginiai, fotosesijos, filmavimai. Rūmai - aktyvus turizmo objektas, todėl tariamės su įvairiais festivaliais, jau šiemet turėsime Kristupo festivalio koncertą. Iš apleisto objekto tampame patrauklia istorinio turizmo ir kultūrinės rekreacijos vieta.

Literatūra apie Trakų Vokės dvarą:

• Narkowicz, Liliana. Trakų Vokė ir Tiškevičių šeima = Waka Trocka i ród Tyszkiewiczów = Traku Voke and the Tyszkiewicz family. - Vilnius, 2012.
• Narkowicz, Liliana. Trakų Vokės istorijos eskizai. - Vilnius, 2017.
• Vitkauskienė, Birutė Rūta. Trakų Vokė: seniausia vietovės ir dvaro istorija // Edouard’o André šiaurės parkų kelias: istoriniai parkai Lietuvoje: funkcija, meninė raiška, paveldo gaivinimas: tarptautinės konferencijos mokslo darbai. 2011.
• Gustaitis, Rolandas. Trakų Vokės dvaras. - Iliustr. // 153 įdomiausi Lietuvos dvarai. - Kaunas, 2011.

tags: #traku #dvaro #sodyba