Vis dažniau tenka girdėti apie mylimas, puoselėjamas senelių, protėvių sodybas, į kurias dedama tiek širdies, tiek rankų darbo, ir, be abejo, pinigų. Šiame straipsnyje panagrinėsime langinių istoriją ir jų svarbą tradicinėse lietuviškose sodybose.
Tradicinė lietuviška sodyba su langinėmis
Langinės - namų akys ir sielos saugotojos
Langinės atsirado XVIII-XIX a. Tada Lietuvoje vyko nemažai karų. Apsaugoti būstą nuo įsilaužimo, ilgapirščių buvo būtina. Tuo metu jas buvo sunku atidaryti, todėl turtas būdavo saugesnis. Langinės buvo kaip namo akys. Kai šeimininkai išeidavo, name būdavo užveriamos langinės.
Šiaulių universiteto dėstytojas Arūnas Uogintas, dalyvavęs Rokiškyje rengtuose langinių tapymo pleneruose, pasakojo: „Žodis „langinės“ lietuvių kalbos žodyne taip apibūdinamos: „Medinės durelės langui iš oro (išorės) uždaryti.“
Senovėje langas, kaip ir slenkstis, laikytas skiriamąja riba tarp saugių namų ir išorinio pasaulio, pilno pavojų ir piktųjų dvasių. Šiapus saugu, o už lango žmogaus tyko įvairūs pavojai, gamtos stichijos. Tai aiškėja iš daugelio senovinių papročių bei tikėjimų, pradedant nuo gimtuvių savo namuose.
Kad kūdikis lengviau ateitų į šį pasaulį, pribuvėja praverdavo visus pirkios langus. Jeigu namuose pašarvojamas savižudis, karstą išnešdavo tik per langą. Taip elgtasi manant, kad vėlė neras durų atgal pareiti ir nesivaidens namuose.
Miestuose bei miesteliuose langinės irgi atlikdavo apsauginę funkciją - parduotuvių, įstaigų pirmuose aukštuose savininkai langines kabindavo ir nakčiai uždarydavo saugumo sumetimais.
Langinių puošyba - tradicijos ir kūrybiškumas
Lietuvoje namai langinėmis pradėti puošti tik XVIII amžiaus pabaigoje. Iš Vokietijos ir Lenkijos atkeliavusios langinės iš pradžių nebuvo laikomos puošybiniu namo elementu, o tik priemone, skirta apsisaugoti nuo nedraugiškų prašalaičių. Lietuviai savo namus lygino su gyva būtybe. Šiaudinis stogas simbolizavo plaukus, durų anga - burną, langai - akis, namo prieangis - nosį.
Aukštaitijoje langinėms būdavo skiriamas bene didžiausias dėmesys iš visų regionų. Dar 1957 metais išleistoje knygoje „Lietuvių liaudies menas. Architektūra“ iš 42 iliustracijų su langų puošybos elementais - tik septynios priskiriamos kitiems regionams. Visi kiti - aukštaitiški.
Visų pirma, langinės gali būti puošiamos simetriškais geometriniais ornamentais, tada jų pagrindui naudojamas ir iškilus simetriškas rombo formos reljefas. Taip pat langinėms dekoruoti naudojama drožyba, jos dažnokai puošiamos augaliniais motyvais.
Tradicinė medinių namų puošyba - labai kūrybiškas ir nesudėtingas amatas, kurio gali išmokti kiekvienas, besidomintis tradicine architektūra ir norintys papuošti savo šimtmetį skaičiuojantį ar vos pernai pastatytą medinį namą.
Šiandieną itin noriai dabinamos privačios sodybos. Dažnai jų apačios baigiamos drožiniais. Viršuje nuo senų laikų dedamas karnizas - antlangis, ryškiai išsikišantis iš sienos.
Yra ir daugiau išskirtinių detalių. Šis dekoro elementas itin puošnus drožinys. Viršų, o centre - į apačią užsukamos jų „uodegos“. Trilapių lelijų žiedų, pumpurėlių motyvai.
Dažniausiai daromos įsprūdinės formos, t. y. apvado centre montuojamos profiliuotos lentos.
Langinių tipai
Rokiškis - langinių sostinė
Neatsitiktinai Rokiškis vadinamas langinių sostine. Daugelyje namų galima išvysti žydinčių langinių, jos jau tapo savotiška miesto vizitine kortele. Mintis papuošti langines po atviru dangumi sumanė padaryti Rokiškio dailės mokyklos tapytojas Arūnas Augutis.
Etnologas Libertas Klimka apie Rokiškio langines yra rašęs: „Langinės išpuošiamos ir tradiciniais lietuviškais ornamentais, ir naiviojo meno stilistikos vaizdeliais, ir šiuolaikiniais įvairios plastikos bei siužetų profesionalios dailės kūrinėliais. Žinia, kartais namo šeimininkas paprašo jo širdžiai mielo lango dekoravimo siužeto ar spalvų gamos. Net su poeto ar liaudies dainos įrašyta strofa… Kam iš miesto gyventojų tokios langinės patinka, tam ir išmarginama; gatvė iškart tampa linksmesnė, šviesesnė."
2003 m. buvo ištapytos pirmosios langinės Ąžuolų gatvėje. 2017 m. vyko jau XIII vasaros pleneras. Suskaičiuota, kad nuo pradžių kasmetinėse tapytojų stovyklose dalyvavo per 50 dailininkų iš įvairių Lietuvos rajonų; buvo pasikviesta ir svečių iš Latvijos bei Lenkijos.
Per daugiau nei dešimtį metų tapytos langinės mieste tapo reiškiniu - tikra meno galerija po atviru dangumi. Jos teikia džiugesį gyventojams, daro įspūdį svečiams.
Langinės šiandien
Visgi namų puošimas langinėmis visoje Lietuvoje retas reiškinys. Dabar daug kur tenka matyti seniems mediniams namams sudedant paketinius berėmius langus. Jie atrodo keistai, tarsi tuščia akiduobė.
Tačiau ši tradicija grįžta, žmonės noriai puošia savo namus. Lietuviai iš protėvių paveldėjo ne mūrinę, bet medinę tradicinę architektūrą. Tuo esame panašūs į Skandinavijos gyventojus.
Svarbi aplinkybė, kuri turėtų paskatinti savininkus tinkamai saugoti ir prižiūrėti medinius pastatus, yra vis plačiau atsiveriančios kultūrinio turizmo galimybės. Skandinavijos medinis paveldas seniai tapo masalu į šį regioną vykstantiems turistams.
Ir lietuviai pradeda suprasti, kad butas ar viešbutis autentiškame mediniame name yra didelė vertybė, ir jos kultūrinė bei materialinė vertė tik augs. Žinoma, mums iki Skandinavijos toloka, tačiau galime pasigirti unikaliais medžio meistrais ir išskirtinėmis, langinėmis puoštomis gatvėmis Rokiškyje.