Kas yra kunigaikščiai istorijoje?

Didysis kunigaikštis - senovės Lietuvos, Rusios bei Rusijos valdovų titulas, atsiradęs X a. Kijevo Rusioje. XII-XV a. titulą turėjo Kijevo, vėliau Vladimiro, Maskvos kunigaikščiai, taip pat dažnai tituluodavosi ir Tverės, Riazanės bei kai kurių kitų kunigaikštysčių valdovai.

Žodis „kunigaikštis“ yra senovinis lietuviškas titulas, kurio pilnas atitikmuo yra žodis „kunigas“. Istoriškai jis reiškė ir valdovą, ir vyriausią šventiką. Būtent tokiais ir buvo Lietuvos Valstybės valdovai iki krikšto.

Pažvelkime atidžiau į šio titulo raidą ir reikšmę Lietuvos istorijoje.

Kunigaikščių titulas Lietuvoje

Titulas perimtas iš senrusių ir naudotas nuo Mindaugo laikų (XIII a.). XIV a. didžiuoju kunigaikščiu titulavosi ne tik visos Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės (LDK) valdovas, bet ir didesnių sritinių kunigaikštysčių (Trakų, Polocko, Voluinės) kunigaikščiai. Buvo siekiama įforminti ir karaliaus titulą - teisės ir politiniu aktu (tai darė Mindaugas, jo sūnus, kurio vardas nežinomas) arba be jo (kiti didieji kunigaikščiai iki XIV a. pabaigos).

Bendraudamas su Vakarų šalimis, LDK valdovas titulavosi karaliumi, su Rusia ir totoriais - didžiuoju kunigaikščiu. Sudarant Krėvos sutartį (1385 m.), Jogaila sutiko su lenkų ponų nuostata, kad LDK valdovas tituluosis tik didžiuoju kunigaikščiu. LDK valdovo titulavimas didžiuoju kunigaikščiu įsigalėjo valdant Vytautui Didžiajam.

Nei jo karūnavimo (1396-99 ir 1429-30 m.), nei atitinkami 1526 m. Ponų Tarybos projektai nebuvo įgyvendinti. Lenkiją valdantys Jogailaičiai tituluodavosi Lietuvos aukščiausiaisiais kunigaikščiais. XVI a. Vilniaus katedroje vykdavo didžiojo kunigaikščio inauguracija, buvo jo insignijos.

Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės herbas (piešinys iš Recueil d'armoiries polonaises, 16 a.)

Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė (LDK)

Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė, LDK, arba Didžioji Lietuvos Kunigaikštija, gyvavo XIII-XVIII a. Tai buvo Vidurio Rytų Europos valstybė, apėmusi lietuvių (be Mažosios Lietuvos), baltarusių žemes, didumą ukrainiečių (iki 1569 m.), dalį vakarų rusų žemių.

• 1561-1629 m. autonominės provincijos teisėmis jai priklausė Uždauguvio kunigaikštystė.
• 1561-1795 m. vasalas buvo Kuršo kunigaikštystė (nuo 1569 m. abu kraštai buvo valdomi bendrai su Lenkija).
• 1629-1772 m. LDK liko tik dabartinė Latgala (valdoma taip pat su Lenkija).

1569 m. Liublino unija LDK su Lenkija sudarė federacinę Lenkijos ir Lietuvos valstybę (nuo 1582 m. - Abiejų Tautų Respublika). Iki 1572 m. LDK valdė Gediminaičių dinastija. Valdovo oficialus titulas - didysis kunigaikštis - ir valstybės oficialus pavadinimas nusistojo XIV a. pabaigoje-XV a. pradžioje. Valdovo svarbiausia rezidencija nuo XIV a.

Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė XIII-XV a.

LDK susikūrimas ir stiprėjimas

Dėl LDK susikūrimo laiko nėra bendros nuomonės. Dauguma istorikų jos pradžia laiko monarcho valdžios susiklostymą Mindaugo laikais (XIII a. antras ketvirtis), kai į Lietuvos valstybę buvo suvienyta dalis baltų genčių žemių (istorijos šaltiniuose Mindaugas jau tituluojamas didžiuoju kunigaikščiu). Kitų nuomone, LDK susidarė, kai nuo XIII a. pabaigos, pradėjus valdyti Gediminaičiams, įsigalėjo paveldima ir palyginti tvirta didžiojo kunigaikščio valdžia.

LDK stiprėjo sudėtingomis tarptautinėmis sąlygomis. Lietuva nuo kitų Europos šalių atsiliko su krikštu, ir Kalavijuočių ordinas, vėliau Vokiečių ordinas (VO) ir jo vasalas Livonijos ordinas buvo įkurti baltų regione krikščionybei platinti. XIII-XV a. LDK su jais teko beveik nuolat kariauti (kryžiaus karai Baltijos regione).

1392 m. Astravos sutartimi ir 1401 m. Vilniaus-Radomo susitarimu Vytautui tapus Lietuvos didžiuoju kunigaikščiu ir savarankišku valdovu, LDK iškovojo savarankiškumą. XV a. pirmame trečdalyje LDK tapo stipriausia, o didžiojo kunigaikščio valdžia pasiekė didžiausią politinę galią: prijungus Smolensko žemę (1404 m.), valstybės teritorija išsiplėtė iki 1 mln. km², buvo atsiimta Žemaitija (1401-03, 1404-09 ją valdė VO).

Lietuvos didieji kunigaikščiai

Lietuvos Didieji kunigaikščiai yra abiejų - lietuvių ir baltarusių - tautinių pasakojimų herojai. Šie valdovai herojiškai kovojo su Kryžiuočių ir Livonijos ordinais iki pat jų palaužimo didžiausiame ir svarbiausiame mūšyje 1410 m. Jiems statomi paminklai tik dvejose šalyse - Lietuvoje ir Baltarusijoje - čia jie garbinami, puoselėjami ir linksniuojami mokyklose.

Žymiausi LDK kunigaikščiai:

• Mindaugas (apie 1240/50 - 1263) - valstybės įkūrėjas, etninių žemių konsoliduotojas, pirmasis ir vienintelis karalius.
• Gediminas (1316-1341) - dinastijos pradininkas, Vilniaus įkūrėjas, suvienijo absoliučią daugumą baltarusių etninių žemių.
• Algirdas (1345-1377) - vienas galingiausių kunigaikščių, sėkmingai kovojęs su Maskva ir palaužęs mongolų-totorių galybę.
• Vytautas Didysis (1392-1430) - galingiausias valdovas, kurio laikais valstybė pasiekė savo apogėjų.

Išvados

Kunigaikščiai, ypač didieji kunigaikščiai, atliko svarbų vaidmenį Lietuvos istorijoje. Jie ne tik valdė valstybę, bet ir formavo jos politinę, ekonominę ir kultūrinę raidą. Jų valdymas buvo paženklintas tiek kariniais konfliktais, tiek diplomatiniais pasiekimais, kurie padėjo Lietuvai tapti viena stipriausių Vidurio Rytų Europos valstybių.

tags: #tokie #turtingi #kariai #vadinami #kunigaiksciais #nors