Daugelyje Lietuvos miestų centrų po Antrojo pasaulinio karo buvo pastatyti tipiniai gyvenamieji daugiabučiai pastatai, sunaikinant istorinius gatvių išklotines ir ten veikusią paslaugų infrastruktūrą. Taip miestų centrai prarado savitumą, gyvybingumą ir patrauklumą. Dabar turime šias vietas atrasti iš naujo, sukurti ten naujas paslaugas ir traukos centrus, prikelti miestų centrus naujam gyvenimui.
Holistinė renovacija - kompleksinis požiūris
Po prieš kelerius metus Europos Komisijos paskelbtos Naujosios Europos Bauhauzo iniciatyvos, Lietuvos architektų sąjunga pradėjo aktyviai plėtoti holistinės daugiabučių renovacijos temą. Holistinė renovacija apima ne tik energinį efektyvumą, į kurį orientuojamasi daugumoje renovacijos projektų šiandien. Planuojant viso kvartalo renovaciją, galima užtikrinti architektūrinio įvaizdžio bendrumą, urbanistinės struktūros logiką, vientisumą ir funkcionalumą.
Štai keletas esminių holistinės renovacijos aspektų:
- Energinis efektyvumas
- Būsto išplanavimo pagerinimas
- Viešųjų erdvių planavimas
- Bendruomenės įtraukimas
- Architektūrinio įvaizdžio vientisumas
Pasak Lietuvos architektų sąjungos pirmininkės Rūtos Leitanaitės, dabartinė senų daugiabučių atnaujinimo programa neatitinka šiuolaikinio gyvenimo būdo poreikių ir nesprendžia įvairių architektūrinių bei socialinių problemų. Dažname bute - mažos virtuvės ir vonios, nepatogus išplanavimas, o dabartinė renovacija dažniausiai būsto išplanavimo nepagerina niekaip. Be to, renovacija atliekama po vieną namą - retai kada planuojami viešų erdvių, jungčių sprendimai.
Architektės teigimu, praplėtus modernizacijos ribas, galima pagerinti individualų būstą išplečiant ir perplanuojant jo erdves, taip pat sukurti patrauklias bendrąsias erdves. Kompleksinė renovacija gali būti ne tik fizinės aplinkos atnaujinimas, bet ir viso gyvenimo bute būdo „perkrovimas“.
„Tai - procesas, kurio metu gali gimti, stiprėti, naujas kokybiškos aplinkos kompetencijas įgyti čia gyvenanti bendruomenė; kurio metu gali susiformuoti nauji bendrų erdvių, bendro gyvenimo ir sugyvenimo, kūrybinių idėjų mainų tarp bendruomenės narių bei bendruomenių ir miesto kultūra. Pakeitus požiūrį, į renovaciją įsitrauktų daugiau žmonių ir verslas“, - įsitikinusi specialistė.
Lietuvoje pradedama kvartalinė daugiabučių renovacija
Architektūrinės raiškos išsaugojimas
Architektūrinė raiška, kuri šiandien dažnai menkinamai pavadinama „pilka, vienoda, nuobodi“, yra charakteringa modernizmo architektūrai. Po Antrojo pasaulinio karo pastatyti daugiabučių kvartalai buvo kuriami kaip autoriniai architektų kūriniai, juos projektuojant ne po vieną namą, o kaip visumą, kurią sudaro viešosios erdvės, praėjimai, pravažiavimai ir pastatai. Saikingumas, aiški ir paprasta geometrija, fabrikuose pagamintų elementų ir tipinių modulių naudojimas yra to laikotarpio identitetas, kurį pamažu pradedame suprasti ir branginti kaip miesto istorijos sluoksnį.
Būdų, kaip inovatyviai atnaujinti daugiabučius, Europoje yra įvairių. Olandijoje, Amsterdame esantis septintajame dešimtmetyje pastatytas Kleiburg daugiabutis pagal architektų projektą atnaujintas išlaikant ir net pabrėžiant originalią modernizmo architektūrą, pirmuose aukštuose įkuriant paslaugas teikiančias įmones, humanizuojant viešąsias lauko erdves. Abu projektai apdovanoti prestižiniu Mies van der Rohe - Europos šiuolaikinės architektūros prizu (2017 ir 2019 m.).
Bendruomenės įtraukimas
Specialistės teigimu, į daugiabučių modernizavimą reikia aktyviau įtraukti bendruomenes, užsiimti jų švietimu, o tai galėtų daryti ne tik savivaldybių darbuotojai, bet ir architektai, moderuodami diskusijas, edukacinius renginius. Šiuo metu trūksta informacijos ir drąsos svarstyti įvairesnes, daugiau potencialo turinčias renovacijos galimybes. Be to, renovuojant tik pastatų fasadus ir inžinerinę infrastruktūrą, praleidžiama proga ne tik ženkliai pakelti būsto vertę, bet ir stiprinti gyventojų susitapatinimą su jų gyvenamąja vieta.
„Gyventojai užsidaro savo butuose ir jiems visiškai neįdomu, koks kiemas yra, ar jis sutvarkytas, koks suoliukas pastatytas, koks tas pastatas yra ir kad juo reikia rūpintis toliau. Su laiku tokia erdvė ima degraduoti, nykti.“
Sprendžiant viso kvartalo atnaujinimą ir taikant holistinius principus, bendruomenės stiprinamos, apjungiamos, atnaujinama ne tik fizinė erdvė, bet ir bendruomenių tradicijos, tarpusavio ryšiai, todėl reikia pradėti nuo visumos ir pereiti prie detalių.
Medinės renovacijos perspektyvos
Architektūros studija „Archas“ sukaupusi daug patirties projektuojant medinę architektūrą ir nuolat ieško galimybių savo darbuose panaudoti medžio konstrukcijas. Medis, kaip organiškas, atsinaujinantis šaltinis, turi didelį potencialą kalbant apie tvarų projektavimą, o renovacija atliepia darnios plėtros principus.
„Medžio konstrukcijų skydai yra geras sprendimas standartinių daugiabučių namų renovacijai. Tokiu būdu gan didelę darbų dalį galima itin našiai atlikti gamykloje ir per santykinai trumpą laiką sumontuoti objekte, taip mažiau trikdant gyventojus.“
Projektavimo procesas ir techniniai aspektai
Daugiabučio atnaujinimo projekte numatomi sprendimai, kuriais atkuriamos arba pagerinamos daugiabučio ir jo inžinerinių sistemų fizinės ir energinės savybės. Techninį projektą rengia namo valdytojo arba savivaldybės paskirto administratoriaus konkurso būdu atrinkti specialistai.
„Konkursas statinio projektui parengti turi būti vykdomas per Centrinę perkančiąją organizaciją (CPO) arba Viešųjų pirkimų įstatymo nustatyta tvarka. Po to, kai įvyksta pirkimas, ataskaita apie jį turi būti pateikti BETA specialistams, kurie ją įvertina ir pritaria“, - pasakoja E.
Rengiant pirkimą itin svarbu tinkamai parengti projektavimo techninę užduotį: „Svarbu kuo tiksliau nurodyti pagrindinius daugiabučio rodiklius, kuriais tiekėjai turėtų vadovautis rengdami savo pasiūlymus. Taip pat labai svarbu, kad duomenys apie daugiabutį pirkimo specifikacijose sutaptų su techniniais duomenimis, kurie yra pateikti investicijų plane.
„Techninis projektas rengiamas vadovaujantis su gyventojais suderintu ir patvirtintu investicijų planu. Taip pat Statybos įstatymu ir Statybos techniniu reglamentu.
Savivaldybių vaidmuo ir perspektyvos
Elektrėnų savivaldybės Architektūros ir kraštotvarkos skyriaus vedėjas Arūnas Butrimavičius medinės renovacijos ateitį mato tik mažuose miesteliuose ir kaimuose, kur populiariau naudoti medžio apdailą, tačiau didmiesčiams didelių lūkesčių neturi.
„Bendraudami su savivaldybėmis dalinamės žiniomis, ieškome geriausių miestų planavimo ir atnaujinimo patirčių. Privačios įstaigos Anykščiuose jau dabar intensyviai kuriasi pirmuose aukštuose. Labiausiai tai galima pastebėti Dariaus ir Girėno g. Koncepcijoje analizuojama galimybė išplėsti J. Biliūno g.
Kvartalinė renovacija
Architektas urbanistas Vytautas Buinevičius įsitikinęs, kad kvartalinės renovacijos sėkmė visų pirma priklauso nuo savivaldybių ir gyventojų bendradarbiavimo bei kokybiškų sprendimų. Kompleksinis planavimas būtinas norint efektyviai spręsti erdvinio planavimo, socialines ir inžinerines gyvenamųjų rajonų problemas. Taip galima strategiškai numatyti investicijas, planuoti jų atsiperkamumą, sutaupyti infrastruktūros įrengimo sąnaudų ar netgi uždirbti įgyvendinant kokybiškus naujus projektus.
Architektų požiūriu, mažų miestelių urbanizacijos atgaivinimas yra perspektyvi architektūros ir urbanistikos veiklos lauko tema, tačiau tai nėra tik architektų klausimas. „Gyvybingumui tiesiog kvartalinės renovacijos nepakaks, tai kompleksinis uždavinys, kuriam įvertinti reikia spręsti darbo vietų klausimą, užtikrinti kokybišką švietimą ir kitas socialines paslaugas.
tags: #tipiniai #daugiabuciai #renovacija