Ar kada nors pagalvojote apie drėgmės lygį patalpose, kuriose praleidžiate didžiąją dalį laiko? Reguliuoti drėgmę namuose norint gyventi patogiai ir sveiktai - taip pat svarbu, kaip ir palaikyti reikiamą temperatūrą.
Šaltuoju sezonu daug dėmesio skiriame savo namų šildymui, o vasarai artėjant - vėsinimui.
Statistikos duomenimis, net iki 20 proc. visų pastatų kaupiasi drėgmė. Interneto vartotojai dažnai ieško informacijos, kiek drėgmės turi būti namuose. Dažna užklausa - ir kiek procentų drėgmės turi būti kambaryje.
Taigi, atsakome į klausimą: drėgmės pojūtis ir komfortas priklauso nuo įvairių faktorių, pavyzdžiui, metų laiko, dėvimų drabužių, kaip kūnas toleruoja drėgmę ir kt.
Optimali Oro Drėgmė Namuose
Tyrimai rodo, kad ideali santykinė normali drėgmė namuose turėtų būti 35-60 %, o optimali apie 50 %. Skirtinguose šaltiniuose šie skaičiai šiek tiek skiriasi. Pavyzdžiui, teigiama, kad jei drėgmės lygis viršija 60 %, didėja pelėsio veisimosi rizika. Jei drėgmės namuose lygis yra ženkliai per didelis, žmonės jaučiasi ypač nepatogiai.
Normali kambario drėgmė garantuos Jums geresne gyvenimo kokybę be perštinčios odos, alergijų, niežtinčių akių ar pelėsio kambario kampuose. Anot K. Šnirpūnienės, normali drėgmė namuose yra 40-60% rėžiuose.
Labai svarbu gyvenamuosiuose kambariuose, ypač miegamuosiuose palaikyti tinkamą drėgmės lygį. Mat jei oro drėgnumas namuose nepakankamas, susiduriama su įvairiomis buities bei sveikatos problemomis, tokiomis kaip paūmėjusios alergijos, perštinti gerklė, užsikimšusi nosies gleivinė, sausa, skilinėjanti oda.
Be to, iš medienos pagaminti baldai ir namų vidaus apdaila sugeria daug drėgmės iš oro, todėl jam išsausėjus gali atsirasti įvairių nepatogumų buityje.
Jei norite įvertinti, ar namuose oras nėra pernelyg sausas, jums padės higrometras - kambario drėgmės matuoklis, kuris tiksliai nustato esamą oro temperatūrą ir drėgmės lygį.
Mažesnis nei 25 % drėgmės lygis yra kenksmingas sveikatai, tačiau vertinant rodiklius turite atkreipti dėmesį ir į tai, kad patalpose nebūtų susikaupę per daug drėgmės. Kai oro drėgmės lygis kambaryje viršija 55 %, atsiranda tikimybė pelėsio augimui, grybelio ir dulkių erkučių dauginimuisi.
Žiemos metu kambario drėgmė dažnu atveju nukrenta net iki 30% ar net dar žemiau ir tai sukelia diskomfortą, sveikatos problemas. Per didelė drėgmė taip pat nėra gerai. Gali greitai įsiveisti pelėsis ir kiti grybeliai.
Šalindama drėgmę, mūsų oda pasitelkia aplink esantį orą. Taigi, kai drėgmės lygis yra arti 100 %, prakaitas nebegali išsisklaidyti ore, o jis yra natūralus „kondicionierius“: prakaituodamas kūnas bando išlaikyti idealią 36,6 °C temperatūrą.
Siekiant suvaldyti drėgmę, namuose turėtų būti įrengta tinkama ventiliacinė sistema ar bent jau mini rekuperatorius.
Drėgname ore labai sparčiai dauginasi grybeliai ir mikrobai, skleidžiantys žmogaus plaučiams pavojingus užkratus. Nenuostabu, kad drėgnų namų gyventojai dažniau nei kiti piliečiai suserga peršalino ligomis ir gripu. Negatyviam drėgmės poveikiui ypač imlus vaiko organizmas, tik pradedantis vystytis ir nepajėgus efektyviai pasipriešinti.
Su laiku drėgname bute pasijunta ir specifinis drėgmės kvapas. Jis įsigeria į avalynę ir baldus. Spintoje laikomuose batuose ir drabužiuose gali užsiveisti pelėsis, o jo labai sunku atsikratyti, rašo ochistote.ru.
Kaip Palaikyti Rekomenduojamą Drėgmę Namuose?
Geriausias būdas kovoti su sausu oru - oro drėkintuvai. Patogūs, nedideli, dailaus dizaino prietaisai užtikrina, kad normali drėgmė namuose būtų palaikoma nuolat. Šie įrenginiai gali būti įvairių rūšių: išskiriantys karštus garus, šaltų garų arba ultragarsiniai drėkintuvai.
- Karštų garų drėkintuvas: veikimo principas panašus į virdulio - kaitinamam vandeniui užverdant į orą paleidžiami garai.
- Šaltų garų drėkintuvai: turi filtrus ir ventiliatorius, pučiančius filtruose esančius vandens garus į orą.
- Ultragarsiniai oro drėkintuvai: sistema veikia membranos vibravimo ultragarso dažniais, kurie vandenį skaidomas į mikrodaleles. Tai tyliausiai iš visų prietaisų veikianti oro drėkintuvų rūšis.
Jeigu pas Jus per žemas drėgmės lygis Jums pagelbės oro drėkintuvai jie skirti pakelti namuose drėgmės lygį. Geriausi yra šaltų garų oro drėkintuvai. Jie nepaliks baltų nuosėdų ant grindų ar baldų. Kuo patalpa didesnė tuo geriau rinktis galingesnį oro drėkintuvą taip jis greičiau pridrėkins kambarį iki norimo lygio.
Jeigu pas Jus per didelis drėgmės lygis Jums pagelbės tada buitiniai drėgmės surinkėjai jie skirti sumažinti kambario drėgmės lygį. Jei susiduriate dažnai su per didelę patalpos drėgme ir kambarys yra >25kv rekomenduojame imti galingesnį drėgmės surinkėją, kurio našumas nuo 15-20l/ 24h.
Pasak „Gintarinės vaistinės“ vaistininkės Kristinos Šnirpūnienės, temperatūros ir drėgmės reguliavimui namuose labai svarbus reguliarus kambarių vėdinimas. Geriausia vėdinti dažniau, bet trumpai ir plačiai atvėrus langus. Jei tai neįmanoma, tinka ir du vėdinimai per dieną ar mikroventiliacija per orlaidę. Tuo tarpu jei oras per sausas, drėgmę galima padidinti laikant kambaryje atvirą indą su vandeniu, drėgnai valant paviršius, ant radiatorių pakabinant šlapius rankšluosčius. Jei vėdinimas neįmanomas arba namai yra prastos techninės būklės, galima įsigyti oro drėkintuvą ar sausintuvą.
Per dieną bent du kartus gerai išvėdinkite patalpas pravėrus langus. Tai darykite ne mažiau nei 5-10 minčių. Tai ypač svarbu padaryti vakare, kad geriau išsimiegotumėte.
Drėgmę gerai sugeria ir druska, valgomoji soda, ryžiai ir kitos kruopos, tad viena iš šių priemonių pripildytą dubenėlį statykite vonioje, virtuvinėse spintelėse, sieninėse spintose ir t.t.
Drėgmės lygį kontroliuoti gali padėti ir augalai: pavyzdžiui, orchidėjos ir bambukai sugeria drėgmės perteklių iš oro.
Tačiau bene patogiausias, paprasčiausias ir, žinoma, vienintelis 100 % rezultatą suteikiantis būdas siekiantiems greitai sumažinti drėgmės lygį namuose - naudoti oro sausintuvus. Jie greitai padeda sumažinti drėgmę iki reikiamo lygio (20 - 50 %).
Siekiant namuose išvengti pelėsio taip pat svarbu reguliariai vėdinti namų patalpas atidarant langus. Tai itin aktualu senos statybos namuose, nes juose, paprastai, prasčiau veikia daugiabučio ventiliacijos sistema, o drėgmė kaupiasi lengviau.
Jeigu matote, kad ventiliacijos sistema neveikia, paprastai problema slypi užterštuose vėdinimo kanaluose. Juose ilgainiui kaupiasi dulkės, įvairios atliekos, iš gartraukių surinkti riebalai, dėl kurių vėdinimo sistema tampa mažiau efektyvi, sumažėja natūrali trauka. Norint ją pagerinti, vėdinimo kanalus būtina tinkamai išvalyti.
Patalpas vėdinti reikia trumpai, bet intensyviai. Papildomai atverti langus rekomenduojama ir tais atvejais, kai gaminama ir namuose susikaupia daugiau garų, ar kambariuose džiovinami skalbiniai.
Reguliarus vėdinimas. Patalpas reikėtų vėdinti pagal poreikį, tačiau būtina tai daryti bent kartą per dieną, geriausia prieš miegą. Kambarius reikėtų vėdinti apie 10-15 min.
Šildymo sezono metu ant radiatorių galite uždėti sušlapintus rankšluosčius ar pledus. Drėgmę padidins ir kambaryje džiovinami skalbiniai.
Oro drėgmę padidina ir indai su po truputį garuojančiu vandeniu. Puikiai pasitarnauja specialūs, nebrangūs, ant radiatorių pakabinami moliniai indai į kuriuos reikia pripilti vandens.
Augalai siurbia vandenį šaknimis ir jį garina pro lapus bei taip šiek tiek padidina patalpų drėgmę. Daugiausiai vandens išgarina tropiniai, daug arba didelius lapus turintys augalai, pavyzdžiui, dracenos, filodendrai, vėzdūnės, dipsiai, fikusai, monsteros.
Pelėsis paprastai atsiranda dėl drėgmės pertekliaus ir netinkamos ventiliacijos.
Pelėsis išskiria sporas, mikotoksinus ir lakiąsias organines medžiagas. Jos neigiamai veikia žmogaus organizmą bei gali sukelti kvėpavimo takų problemas ir imuninės sistemos pažeidimus. Pelėsio sporos gali sukelti kosulį, dusulį, nosies užgulimą, gerklės dirginimą.
Pelėsis ilgainiui sukelia didelius nuostolius gyvenamajam būstui. Bėgant laikui dėl pelėsio yra pažeidžiamos sienos, lubos ir grindys. Pelėsis gadina baldus, kilimus, tekstilę, t. y. Jei gyventojai nesiima tinkamų veiksmų, pelėsis greitai plinta ir gali užkrėsti visą patalpą, kaimyninius kambarius ar net butus.
Pastebėjus pelėsį svarbu jį pašalinti naudojant specialias priemones, kurios pagamintos chloro pagrindu.
Vis tik siekiant kovoti su pelėsiu svarbiausia yra užtikrinti normalų vėdinimą namuose. Tam verta naudoti rekuperacinę sistemą ar oro sausintuvą.
Ventiliacijos Sistemos: Rekuperacija Ir Alternatyvos
Geriausia šviežio oro tiekimo ir drėgmės šalinimo sistema yra rekuperacija. Nes ji padeda sugrąžinti šilumą žiemą, bei vėsina vasarą, ir tuo pačiu tiekdama švarų orą šalina drėgmę iš patalpų.
Norint pašalinti drėgmę iš patalpų rekomenduojame naudoti sienines lauko orlaides ir didelio slėgio ištraukimo ventiliatorius vonioje ir tualete. Sistema ženkliai pigesnė, nei rekuperacinė, tačiau efektyviai tiekia orą ir dėl priverstinio oro judėjimo pašalina drėgmę.
Atsakyti kokia geriausia vėdinimo sistema yra sudėtinga, jas galima skirstyti į:
- decentralizuotas (kai kiekviena patalpa turi atskira vėdinimo įrenginį su šilumogrąžos įrenginiu);
- ir į centralizuotas (visame pastate įrengiama viena vėdinimo sistema).
Šiuo atveju rekomenduočiau naudoti centralizuotą vėdinimo sistemą, nes naudojamas visam pastate vienas įrenginys, o kuo mažiau įrenginių pastate tuomet mažiau ir problemų, t. y. gedimų.
Šios sistemos toliau skirstomos pagal šilumos atgavimo būdą:
- rekuperacinės (plokštelinis šilumokaitis);
- regeneracinės (šilumokaitis sukasi);
- atskirų srautų.
Rekomenduočiau rinktis rekuperacinę arba regeneracinę, o trečiasis atvejis jau skirtas patalpoms kurioms keliami itin specifiniai reikalavimai. Bet kokiu atveju įsirengus mechaninę vėdinimo sistemą patalpose bus jaučiamas sausumo pojūtis (žiemos metu gali būti nuo 20% iki ....).
Kaip ir anksčiau minėjau tiek decentralizuotos tiek centralizuotos turi šilumogrąžos įrenginius. Jeigu norite vėdinti tik vieną patalpą, tai tiktų decentralizuota sistema, kitokiu atveju ji bus brangesnė nei centralizuota.
Šiuo metu A ir žemesnės klasės pastatams nereikalaujamas mechaninis vėdinimas, todėl galima naudoti natūralų vėdinimą, bet tokiu atveju tikėtina, kad patalpoje gali atsirasti drėgmė ir nemalonus kvapas. Todėl pasirenkant natūralų vėdinimą jausite diskomfortą.
Drėgmės šalinimas ir šviežio oro pritekėjimas yra esminės, bet kokios rekuperacinės sistemos, funkcijos. Rekuperacinės sistemos skirstomos į centralizuotas ir decentralizuotas sistemas.
Centralizuota sistema, tai tokio sistema, kai statomas vienas įrenginys ir iš jo išvedžiojami ortakiai po patalpas ir priklausomai nuo patalpų tipo, į jas tiekiamas arba šalinamas oras. Decentraluzota sistema, tai tokia sistema, kai statomi "mini" kiekvienoje patalpoje atskirai( neskaičiuojant drabužinių ir etc.). Šios sistemos dar gali būti išskirstomos pagal veikimo ar projektavimo principus.
Iš esmės būtent nuo to, kokią sistemą pasirinksite priklauso komfortas jūsų namuose, eksploatacijos laikas, higiena patalpose.
Jeigu tai įrengtas butas, tai vienintelis kelias, pasitelkus mini rekuperatorius bei ventiliatorius su papildomomis funkcijomis, įrengti decentralizuotą vėdinimo sistemą.
Renkantis mini rekuperatorių reikėtų ypatingai atkreipti dėmesį į jo veikimo principą, nes rinkoje pilna įrenginių netinkančių mūsų klimatui. Tik priešpriešinių srautų (dvipusio srauto) įrenginiai, turintys papildomo pašildymo funkciją, neatvėsina kambario ir pilnai atitinka centrines vėdinimo sistemas, ir leidžia be didelių šilumos nuostolių vėdintis net ir labai šaltomis žiemomis.
Kaip Suprasti, Ar Namuose Per Drėgna?
Kad oras namuose per drėgnas, dažnai žmonės iš karto net nesusivokia. Jeigu tik kažkurioje namų vietoje atsirado pelėsis, tuomet tikrai reikia susirūpinti dėl drėgmės mažinimo. Per didelė drėgmė kenkia namų sienoms ir baldams.
Pagrindinė pelėsio atsiradimo priežastis - per didelė namų drėgmė. Pelėsis ima kauptis tada, kai namuose padidėja oro drėgmė, kuri tinkamai neišgarinama. Drėgmės lygis gali pakilti dėl įvairiausių priežasčių: nepakankamo patalpų vėdinimo, šildymo, kambariuose džiovinamų skalbinių, uždengiamų radiatorių ar intensyviai gaminant maistą.
Atlikdama savo kasdienę veiklą, įprasta 3 žmonių šeima per dieną vidutiniškai generuoja dvylika litrų vandens garų.
Jei ant sienų ir lubų matote kondensatą ir jaučiate drėgmės kvapą, galite būti tikri, kad kambaryje netrukus atsiras pelėsis ir grybelis. Tuomet atsiras kenksmingų mikroorganizmų.
Kiti Patarimai, Kaip Mažinti Šilumos Nuostolius Ir Drėgmę
Ekspertas patarė pradėti nuo radiatorių, esančių būste. „Kartais bandoma paneigti fizikos dėsnius - tam, kad būtų užtikrintas šilumos laidumas, radiatoriai neturi būti apstatyti daiktais. Jei taip bus, tuomet jūs šildysite sofą ar spintą, kurios sugers dalį šilumos, o ne kambarį“, - pasakojo T.Čerauskas.
Todėl pirmas veiksmas, kurį turite atlikti, kad sumažintumėte šilumos nuostolius, - neužstatyti baldais, neuždengti užuolaidomis radiatorių. Atliktus šiuos veiksmus, šiluma patalpoje pasiskirstys tolygiau, jos bus daugiau.
„Tai dar ne viskas - liko kita pusė, sienos. Kad nukreiptumėme didesnį šilumos srautą į kambarį, už radiatoriaus įdėkite šilumą atspindinčius ekranus. Tai gali būti paprasčiausias kartono lapas, kurio viena pusė apklijuota folija. Taip paruoštą lakštą įstatykite tarp radiatoriaus ir sienos. Virš radiatoriaus pakabinkite lentynėles, kurios taip pat padės kontroliuoti šilumos srautą“, - patarė T.Čerauskas.
T. Čerauskas nurodė, kad langai gali būti ne tik šilumos „priešas“, bet ir jūsų „draugas“, mažinant šilumos nuostolius.
„Pavyzdžiui, jei ant langų turite žaliuzes, jos gali virsti savotišku jūsų šilumos valdymo pulteliu. Jei diena saulėta, o tokių būna ir žiemą, atverkite žaliuzes - saulės šiluma prisidės prie oro šildymo jūsų bute, ypač jei langai yra pietinėje pusėje. Kitais atvejais, žaliuzes uždarykite - pagal šiluminius parametrus tai atstoja papildomą stiklą, taigi sumažina į lauką išspinduliuojamos šilumos kiekį“, - patarė T. Čerauskas.
Trečias dalykas, kuriuo verta pasirūpinti - tai optimalia oro drėgme. Tai problematiška vieta, nes prieš prasidedant šildymo sezonui, patalpose oras dažnai būna per drėgnas, o prasidėjus šildymo sezonui - per sausas.
„Optimali žmogui santykinė kambario drėgmė yra 45-60 proc. Nusipirkite drėgmės matuoklį, kad galėtumėte sekti šį rodiklį. Jei jis viršija 60 proc., tuomet kyla ne tik sveikatos problemos, tačiau tai palanki terpė ir veistis pelėsiui“, - pasakojo T. Specialistas patarė patikrinti, ar gerai veikia ištraukiamoji ventiliacija, jei ne - įrengti ventiliaciniuose kanaluose papildomus ištraukiamuosius ventiliatorius. Tai kiek padidins šilumos nuostolius, tačiau padės išspręsti perteklinės drėgmės problemą.
„Jei atlikote visus šiuos veiksmus, tai padėjote pamatus šiltesniam gyvenimui. Svarbu, kad tai virstų įpročiu, nes pastangos turi būti nuolatinės. Kitas žingsnis - būsto atnaujinimas. Jei gyvenate daugiabutyje ar senesniame name, verta pagalvoti apie renovaciją.
Efektyvus būdas atsikratyti kondensato ant sienų ir lubų - apšiltinti inžinerinius vamzdynus. Iš mineralinės vatos, polistireninio putplasčio ir ekstruzinio polistireninio putplasčio pagaminkite apsauginį apvalkalą ant kanalizacijos ar vandentiekio vamzdžių. Taip pat galite įrengti vėdinimo kanalus arba vamzdžius - išmetimo ir tiekimo vamzdžius. Tai reikėtų daryti skirtinguose kambario kampuose, kad atsirastų skersvėjis ir patalpa būtų vėdinama.
Ant ugnies reikia įkaitinti 2-3 raudonas plytas ir pastatyti jas skirtinguose rūsio kampuose. Kai plytos pradeda vėsti, jos sugeria drėgmę. Jei norite maksimalaus efekto, procedūrą pakartokite kelis kartus.
Nedideliais ir paprastais veiksmais galite pasiekti itin reikšmingų rezultatų.
Optimali Temperatūra Ir Santykinė Drėgmė Patalpose: Lentelė
Rekomenduojama oro temperatūra patalpoje, judėjimo greitis ir drėgmė:
| Kambario pavadinimas | t°С | Santykinė oro drėgmė, % | Oro judėjimo greitis, m/s |
|---|---|---|---|
| Svetainė | 19−24 | 60 | 0,2 |
| Virtuvė | 19−26 | n/n | 0,2 |
| Tualetas | 19−26 | n/n | 0,2 |
| Koridorius | 17−22 | 60 | 0,2 |
| Laiptinė | 15−20 | n/n | 0,3 |
| Sandėliukas | 13−22 | n/n | n/n |
Pelėsis - visai nelaukiamas svečias namuose. Jis ne tik labai gadina estetinį vaizdą, tačiau neigiamai veikia ir didžiausią žmonių turtą - sveikatą.
Pelėsis yra labai kenksmingas kiekvieno žmogaus sveikatai bei gyvenamajai aplinkai. Gali atrodyti, kad jis tiesiog blogina estetinį namų vaizdą, tačiau tai - melas. Pelėsis daro neigiamą poveikį sveikatai ir net gali būti kaltas dėl įvairių ligų.
Pelėsis paprastai atsiranda dėl drėgmės pertekliaus ir netinkamos ventiliacijos. Prastos kokybės atnaujinimo darbai gali apimti neteisingą fasado šiltinimą, jei izoliacinės medžiagos nebuvo tinkamai įrengtos. Tokiu būdu gali atsirasti vadinamieji „šalčio tilteliai“, kuriuose ir kaupiasi drėgmė. Dėl pelėsio atsiradimo gali būti kalti ir neteisingai sumontuoti langai. Jei langai nesandarūs, drėgmė gali nesunkiai patekti į vidų.
Labai svarbu, kad atliekant pastato atnaujinimą būtų išvengta fasado ventiliacijos trūkumų. Dėl šių priežasčių atnaujinant namą verčiau pasitikėti tik labai kompetentingais savo srities profesionalais, kurie turi ilgametę patirtį bei domėtis atliekamais darbais ir juos kontroliuoti.
Gyventojai, kurie nori nesusidurti su pelėsiu, turėtų nuolat vėdinti namus arba, protingiausia, įsirengti rekuperacinę sistemą.
Prevenciškai daugiau dėmesio skirti reikėtų vonios kambariui bei virtuvei, t. y. Gyventojai taip pat turėtų atsiminti, kad temperatūra namuose neturėtų nukristi žemiau 18-20 laipsnių šilumos.
tags: #tinkama #dregme #daugiabutyje