Tėvų dovanojamas turtas vaikams: deklaravimo tvarka Lietuvoje

Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) informuoja, kada turite deklaruoti dovanas, gautas iš tėvų ar senelių. Sužinokite, kokia tvarka galioja Lietuvoje, kokius mokesčius gali tekti mokėti ir kaip tinkamai deklaruoti dovanas, kad išvengtumėte nemalonumų.

Kada reikia deklaruoti dovanas?

Nors dovanos iš senelių, tėvų, seserų, brolių ar anūkų nedeklaruojamos VMI metinėje gyventojo pajamų deklaracijoje, gali būti, kad jas reikės deklaruoti PRC907 formoje.

Tai reiškia, kad neapmokestinamos dovanos nejučia bus apmokestinamos, jas deklaruojant PRC907 formoje tuo atveju, jeigu jos bus gautos grynais ir atitiks konkrečias sąlygas: jų suma per metus iš vieno asmens viršys 15 000 eurų, be to, pastarosios bus ne notarinės formos bei niekur nedeklaruotos; tokias dovanas, kaip ne per seniausiai paaiškėjo, būtina uždeklaruoti VMI iki sekančių metų gegužės 1d. PRC907 formoje.

Priešingai, jei neapmokestinama legali dovana nebus uždeklaruota remiantis PRC907, iš jos lėšų įsigytas turtas bus vertinamas lygiai taip pat, kaip turtas, įsigytas iš pajamų, nuo kurių nebuvo sumokėti mokesčiai.

(Kaip žinome, PRC907 formoje gyventojai deklaruoja net tik neapmokestintas dovanas grynais pinigais iki 15 000 eurų, bet ir paskolas, gautas iš fizinių arba užsienio asmenų, esant tokioms pačioms sąlygoms dėl deklaravimo prievolės kaip ir dovanoms.)

Dovanojimo sutartys

Tikslinama, esą reikia ir dovanojimo sutartis turėti, net jei didesnės dovanos gaunamos iš tėvų ar senelių - tam tikrais atvejais to reikalauja bankai. Vėlgi, jei dovanos vertė yra iki 1 500 eurų, privalo būti rašytinės formos sutartis, o jei ji neviršija 14 500 eurų - rašoma sutartis su notaro patvirtinimu.

Už Informacijos apie gautas pinigines lėšas nepateikimą (arba pavėluotą pateikimą) bei klaidingos informacijos pateikimą fiziniai asmenys atsako Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka.

Reikalai kitados krypo palankesne linkme kalbant apie vardines dovanas, teikiamas gyventojui išskirtine proga, pavyzdžiui, už Lietuvos Respublikos ypatingai svarbių užduočių įvykdymą, nuopelnus tarnyboje. Įstatymų, kuriuose numatytas apdovanojimas vardinėmis dovanomis, pagrindu gyventojams padovanotos vardinės dovanos iki šiol buvo neapmokestinamos. Nuo šiol valstybės tarnautojams nebus teikiamos vardinės dovanos, dėl ko nebus taikoma speciali GPM lengvata. Taip yra todėl, jog įsigaliojo redakcijos Valstybės tarnybos įstatymas ir jame neliko vardinių dovanų.

Nekilnojamojo turto dovanojimas

Nekilnojamojo turto dovanojimas - viena dažniausiai pasitaikančių turto perleidimo formų Lietuvoje. Tačiau prieš dovanojant nekilnojamąjį turtą, svarbu žinoti keletą svarbių aspektų, kurie gali būti svarbūs teisingam turto perleidimui.

Dovanojant nekilnojamąjį turtą, nesvarbu ar tai būtų žemės sklypas, butas ar namas - reikia laikytis tam tikrų teisinių formalumų, siekiant išvengti bet kokių problemų ateityje. Dovanodami vertingą turtą be notaro patvirtinimo, rizikuojate susidurti su kliūtimis deklaruojant gautą dovaną ar ginčais su kitais asmenimis, pretenduojančiais į turtą. Todėl visais atvejais privaloma tokį sandorį įforminti notariškai ir išvengti bet kokių galimų rizikų.

Pirmas dalykas ką turite nuspręsti - kaip priimsite nekilnojamo turto dovanojimą. Tam yra keli variantai: pagal registrų centro nustatyta vertę arba pagal vertintojų nustatytą vertę. Žinoma jei Jūs nesate pirmos eilės giminaitis ir šio turto neplanuojate parduoti, dovaną priimti turite teisę pagal mažesnę vertę ir taip sumokėti mažesnius mokesčius. Turite asmeniškai įsivertinti ar registrų centro vertė mažesnė, ar vertintojų nustatyta vertė.

Kitas ne ką mažiau svarbus klausimas - tai mokesčių dalis. Turtą dovanojantis asmuo jokių mokesčių valstybei neturi mokėti.

Turto dovanojimas giminaičiams

Nekilnojamojo turto dovanojimas nėra apmokestinamas po jo gavimo pirmos eilės giminaičiams, tai yra: tėvai, broliai, seserys, vaikai, įvaikiai, sutuoktiniai bei seneliai. Tai reiškia, kad už tokią dovaną valstybei nereikia mokėti mokesčių.

Turto dovanojimas kitiems asmenims

Nekilnojamo turto dovanojimas kitiems, ne pirmos eilės giminaičiams, draugams, ar kitiems asmenims užtraukia mokestinę prievolę. Kai dovanos gavėjas nepatenka į pirmos eilės artimų giminaičių ratą - mokesčius mokėti privaloma, jeigu nekilnojamo turto vertė viršija 2500 eurų. Tokiu atveju nuo viršijamos sumos reikia mokėti 15 proc.

Dovanoto turto pardavimas

Daugeliui iškyla klausimas - ar galima parduoti nekilnojamąjį turtą, kuris buvo padovanotas ir ką reikia žinoti?

Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) straipsnyje aiškiai nurodoma, kad gyventojo pajamos, gautos už parduotą (ar dovanotą) nekilnojamąjį turtą, priskiriamos neapmokestinamosioms pajamoms, jeigu tas turtas gyventojo nuosavybėje buvo išlaikytas ne trumpiau kaip 10 metų.

Vis dėlto reikia žinoti, kad suma, gauta už parduotą dovanotą nekilnojamąjį turtą, apmokestinama ne visa. Pabrėžiama, jog yra apmokestinamas skirtumas, kuris apskaičiuojamas, iš pardavimo pajamų atėmus turto įsigijimo kainą ir privalomus mokėjimus, kurie pagrįsti dokumentais. Gautas skirtumas apmokestinamas, taikant 15 proc. pajamų mokesčio tarifą.

Labai svarbu žinoti, kad dovanojimo būdu gauto turto įsigijimo kaina laikoma to turto gavimo dieną buvusi tikroji rinkos kaina.

Kada galima parduoti dovanotą turtą?

Verta pastebėti, kad dovanotą nekilnojamąjį turtą, atsižvelgus į savo poreikius, galima parduoti bet kada. Tačiau skubėti nepatartina, nes skubus nekilnojamo turto pardavimas dažnu atveju nėra naudingiausias sprendimas.

Žinodami visus paminėtus dovanoto turto pardavimo aspektus išvengsite netikėtumų ir finansinių nuostolių.

Dovanos deklaravimas ir apmokestinimas

Gyventojų pajamų mokesčiu (GPM) priklauso nuo dviejų dalykų: iš kokio asmens gauta dovana ir kokia yra dovanos vertė.

Jei gauta dovana yra iš sutuoktinio, tėvų (įtėvių), vaikų (įvaikių), senelių, brolių, seserų ar vaikaičių, nepriklausomai nuo vertės sumos, yra neapmokestinamos ir pajamų mokesčio apskaičiavimo tikslu nedeklaruojamos.

Tačiau jei dovaną gaunate iš kitų asmenų, pavyzdžiui, draugų, bendra dovanų vertė per mokestinį laikotarpį neviršijanti 2,5 tūkst. eurų gyventojų pajamų mokesčiu neapmokestinama.

2,5 tūkst. eurų viršijanti dovanų vertės dalis apmokestinama 15 proc. arba 20 proc. GPM, jei dovanų vertė (suma), kuri kartu su kitomis metinėmis pajamomis ne iš darbo santykių ar jų esmę atitinkančių santykių viršija 120 vidutinių darbo užmokesčių (VDU) sumą.

Svarbu ir tai, kad nuostatos dėl iš kitų gyventojų gautų dovanų galioja visiems gyventojams, neatsižvelgiant į jų amžių. Jei nepilnametis vaikas gauna didesnės nei 2,5 tūkst. eurų vertės dovaną (pinigais ar natūra) iš kitų gyventojų (ne iš tėvų, įtėvių, brolių, seserų ar senelių), jam taip pat atsiranda pareiga deklaruoti metines pajamas ir nuo 2,5 tūkst. eurų viršijančios sumos sumokėti pajamų mokestį.

Kaip deklaruoti dovanas ir kada sumokėti GPM?

Deklaruoti iš kitų gyventojų gautas didesnes nei 2,5 tūkst. eurų dovanas (visą jų sumą (vertę)) bei sumokėti metinėje pajamų mokesčio deklaracijoje paskaičiuotą pajamų mokestį reikia iki kitų metų gegužės 2 d. Pareiga tenka apdovanotam asmeniui.

GPM sumokamas į VMI biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodžius 1441 įmokos kodą.

Svarbu prisiminti

• Jei žmonos tėvai vestuvių proga porai padovanojo butą, tai vyrui jie - nėra artimi žmonės ir todėl ta dovana jau bus apmokestinama.
• Mokesčio lengvata taikoma artimiausiais giminystės ar santuokos ryšiais susijusiems gyventojams, t. y. tiems asmenims, kurie yra išvardyti Gyventojų pajamų mokesčio įstatyme.
• Jei norima dovanoti sumą grynaisiais, tai padaryti galima tik iki 5 tūkst. eurų. Viršijus šią sumą - privalo būti atliktas bankinis pavedimas.
• Jeigu dovanojama suma yra didesnė nei 14,5 tūkst. eurų, reikia notarinės formos.
• Jeigu dovanos vertė viršija 1,5 tūkst. eurų - neužtenka įdėti pinigėlių vokelyje, dar turi būti rašytinė forma.

Gaunant didesnę nei 1,5 tūkst. eurų dovaną turi būti pasirašoma rašytinė sutartis, dovanojant daugiau nei 14,5 tūkst. eurų turi būti notaro patvirtinta sutartis.

Siekiant išvengti nesusipratimų rekomenduojama bet kokias pajamas gauti bankiniu pavedimu, o pinigines sutartis (dovanas, paskolas ir kt.) su kitais fiziniais asmenimis įforminti sutartyse.

Sandoriai grynaisiais pinigais

Nuo 2022 m. lapkričio 1 d. įsigaliojo atsiskaitymo grynaisiais pinigais ribojimas, kai sandorio suma viršija 5 tūkst. eurų, t. y. jei gyventojas, pavyzdžiui, dovanoja kitam gyventojui daugiau nei 5 tūkst. eurų ar parduoda turtą už didesnę nei 5 tūkst. eurų sumą, tai tokį sandorį privaloma atlikti tik negrynaisiais pinigais.

Jei gyventojas dovanoja didesnę kaip 1,5 tūkst. eurų sumą kitam asmeniui, turi būti pasirašoma rašytinės formos sutartis. Tuo atveju, jei dovanojimo sutarties suma yra didesnė nei 14,5 tūkst. eurų ar yra dovanojamas nekilnojamas turtas, turi būti pasirašoma notaro patvirtinta sutartis.

Rašytinę paskolos sutartį sudaryti privaloma, kai paskolą gyventojui teikia kitas gyventojas ir jos suma viršija 600 eurų. Jei paskolos sutartis sudaroma su juridiniu asmeniu, nepaisant jos sumos, ji turi būti rašytinė visais atvejais. Notarinė paskolos sutartis privaloma tais atvejais, kai paskolos suteikiamos grynaisiais pinigais ir viršija 3 tūkst. eurų.

Gyventojų patirtys

Lietuviai viešojoje erdvėje iškėlė diskusiją apie tai, kiek į sąskaitą galima įnešti pinigų, kad tai netaptų įdomu Valstybinei mokesčių inspekcijai (VMI).

Internautai atrašė, kad tokiu atveju tikriausiai turi tikrinti kiekvieną, kuris uždirba 1 tūkst. eurų ar daugiau. Kiti nurodė, kad tikrinti gali tik tada, jeigu bus įsigytas koks nors brangesnis pirkinys.

Komentatoriai diskutavo ir apie į bankus įnešamų sumų limitus: vieni tikino, kad per mėnesį įnešant daugiau nei 10 tūkst. eurų taikomas mokestis, kiti dalinosi, kad per mėnesį gali įnešti iki 7,5 tūkst. eurų. Dar kiti pasakojo, kad į sąskaitą įdeda po 10 tūkst. eurų per dieną be jokių limitų ar VMI klausimų.

VMI analizuoja

VMI Teisės departamento direktorė Rasa Virvilienė įvardijo, kad, vertinant gyventojų rizikingumą, analizuojama visa bendra VMI turima, gyventojo pateikta ir iš trečiųjų šaltinių gauta informacija, t. y. bendras gyventojo pajamų ir išlaidų balansas, pajamų šaltiniai, deklaruoti duomenys ir kt.

Be to, prižiūrimi finansų rinkos dalyviai teikia VMI informaciją apie nuolatinių Lietuvos gyventojų sąskaitų likutį, gautų įplaukų dydį, skolinius įsipareigojimus.

Verta pažymėti, kad VMI nuolat vertina ir gaunamus kitų asmenų pranešimus apie galimai neteisėtą veiklą / pajamas, kitų institucijų teikiamą bei viešojoje erdvėje pasirodžiusią informaciją. Visi šie duomenys naudojami siekiant palyginti su pateiktais deklaracijose duomenimis, įvertinti, ar gyventojo išlaidos neviršija pajamų, ar žinomi ir teisėti pajamų šaltiniai, ir nustatyti, ar teisingai įvykdytos mokesčių deklaravimo ir sumokėjimo prievolės pagal Gyventojų pajamų mokesčio įstatymą.

Rekomendacijos

Visada gyventojams rekomenduojame pasirinkti gauti pajamas iš karto bankiniu pavedimu. Tokiu atveju bankinis pavedimas yra realus pajamų gavimo fakto įrodymas ir pagrindžia tam tikras sandorio aplinkybes: laiką, siuntėją, gautą sumą. Jei gyventojas gauna pajamas grynaisiais ir jų atitinkamu laikotarpiu nedeklaruoja, jis prisiima ir visą riziką dėl jam tenkančios įrodinėjimo naštos.

Taip pat siekiant, kad visi sandoriai būtų sudaromi skaidriai, gyventojai juos turėtų įforminti sutartyse ar kitose dokumentuose, nustatytais atvejais patvirtinti ir iš karto pasidomėti galiojančiomis prievolėmis dėl tokių sandorių deklaravimo ar atskirų pranešimų pateikimo VMI.

Dėmesingai vykdant savo mokestines pareigas, renkantis visas pajamas gauti bankiniu pavedimu bei aiškūs dokumentai ir mokesčių administratoriui laiku pateikta informacija visuomet padės paaiškinti pajamų kilmę ir teisingai apmokestinti gautas pajamas.

tags: #tevai #dovanoja #turta #vaikams #deklaracija