Šiame straipsnyje apžvelgsime teorinius ir metodinius turto bei verslo vertinimo pagrindus Lietuvoje, įskaitant naujausius įstatymų pakeitimus ir VMI reikalavimus. Aptarsime svarbius aspektus, susijusius su pajamų deklaravimu, mokymais bei kitomis aktualiomis temomis.
Sutelktinis Finansavimas
Finansų ministerija teikia Vyriausybei įstatymo projektą, kuriuo reglamentuojamas sutelktinis finansavimas - investuotojų ieškančioms įmonėms tarpininkaujanti finansinių technologijų priemonė.
Pasak ministrės, siūloma verslo finansavimo forma patraukli dėl mažesnės priklausomybės nuo tradicinių verslo finansavimo būdų, galimybės pasiekti platesnę investuotojų dalį, taip pat dėl galimybės patikrinti, ar nauji produktai bus patrauklūs būsimiems klientams. Projektu reglamentuojama priemonė - alternatyvi skolinimosi galimybė, leidžianti pirmiausiai smulkiam ir vidutiniam verslui, taip pat startuoliams paprasčiau ieškoti investuotojų savo projektams ar verslui finansuoti.
Šios priemonės ypatybė - projektų sumanytojai tam tikrose interneto svetainėse - sutelktinio finansavimo platformose - galės pateikti savo verslo projektą ir pakviesti visus norinčius prisidėti prie jo finansavimo. Tam, kad būtų užtikrinta tinkama investuotojų apsauga, įstatymo projektu nustatomos sutelktinio finansavimo platformų operatorių veiklos sąlygos, taip pat įrašymo į priežiūros institucijos tvarkomą sąrašą, informacijos teikimo ir kiti reikalavimai.
Pavyzdžiui, siekiant apsaugoti neprofesionalius investuotojus, projekte numatyta, kad norėdamas investuoti daugiau nei 1 000 eurų sumą į vieną projektą per metus, neprofesionalusis investuotojas turės atlikti tinkamumo įvertinimo testą. Projekto sumanytojas, per sutelktinio finansavimo platformą siekiantis pritraukti nuo 100 tūkst. iki 5 mln. eurų per metus, nepriklausomai nuo finansavimo sandorio rūšies, privalės parengti informacinį dokumentą, kuriame turės pateikti tam tikrą informaciją apie projektą. Skolinantis jo nuosavų lėšų dalis turės sudaryti ne mažiau 10 proc.
Jeigu numatoma finansavimo sandorio vertė siektų ar viršytų 5 mln. eurų per metus, tą sumą projekto sumanytojas galėtų gauti tik išleisdamas vertybinius popierius. Sutelktinio finansavimo platformos operatorius privalės visą savo veiklos laikotarpį turėti tam tikrą nuosavą kapitalą (ne mažesnį kaip 40 000 eurų arba apskaičiuotą nuosavo kapitalo poreikį, lygų 0,2 proc. nuo per sutelktinio finansavimo platformą finansuotų ir finansuotojams dar negrąžintų sumų dydžio - priklausomai, kuris dydis didesnis) arba kitas prievolių užtikrinimo priemones (civilinės atsakomybės draudimą, finansų įstaigos laidavimą ar garantiją).
Seimas po pateikimo įstatymo projektui pritarė.
Pajamų Deklaravimas ir VMI Reikalavimai
VMI prie FM informuoja, kad jau sulaukė apie 4 tūkst. pranešimų PRC911, kuriais gyventojai informavo mokesčių administratorių apie grynaisiais gautas paskolas ir dovanas, kurios neprivalėjo būti deklaruojamos, o sandoriai nepatvirtinti notaro, ir kurios buvo ar bus panaudotos brangiam turtui įsigyti. Apie 3 tūkst. gyventojų deklaravo beveik 76 mln. eurų dovanojimo būdu gautų pajamų, dar apie 1 tūkst. gyventojų deklaravo apie 48 mln.
Priminsiu: nepateikus PRC911 formos, nuo 2016.07.01 negalima bus pagrįsti gautų pajamų paskolų rašteliais, nenotarinėmis dovanomis ar lobiais.
Ar tikrai finansų įstaigos privalės VMI pateikti informaciją apie sąskaitas, jei bendra metinė apyvarta viršija 15 000 eurų už 2017 metus iki 2018 metų birželio 1 dienos?
Pakeistas MAĮ 55 straipsnis („Prižiūrimų finansų rinkos dalyvių teikiama informacija"). Prižiūrimi finansų rinkos dalyviai, kaip jie apibrėžti Lietuvos Respublikos Lietuvos banko įstatyme, privalės pateikti Valstybinei mokesčių inspekcijai (toliau ― VMI) informaciją ne tik apie asmenų atidarytas ir uždarytas visų rūšių sąskaitas, bet taip pat sąskaitų metinių apyvartų dydį, jeigu to paties asmens visų pas tą patį finansų rinkos dalyvį turimų sąskaitų bendros metinės apyvartos dydis yra ne mažesnis kaip 15 000 eurų (t. y. 15 000 eurų ir daugiau), sąskaitų likutį metų pabaigoje, jeigu to paties asmens visų pas tą patį finansų rinkos dalyvį turimų sąskaitų likutis metų pabaigoje yra ne mažesnis kaip 5 000 eurų (t.y.
Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2016 m. liepos 29 d. įsakymu Nr.:
- gyventojo pas finansų rinkos dalyvį turimų sąskaitų bendra kalendorinių metų gruodžio 31 d.
- teikiant 2016 metų duomenis, apskaičiuojant bendrą kalendorinių metų gruodžio 31 d.
- teikiant 2017 ir vėlesnių metų duomenis, apskaičiuojant bendrą kalendorinių metų gruodžio 31 d.
Žmogus pirko akcijų už nuosavas lėšas, paskui susituokė. Tada su žmona nusprendė tas akcijas parduoti. Pajamos tarp pirkimo ir pardavimo viršija 500 EUR. Ar gautas pajamas reikia deklaruoti abiems sutuoktiniams per pusę? pvz: 900/2= po 450 EUR kiekvienam. Vedybų sutartis nepasirašyta.
Tačiau aš šiuo atveju nesukčiau galvos, pelną deklaruočiau abiejų vardu ir, jei nori, tegu pati VMI pataiso. Didžiausia tikimybė, kad nepataisytų. Akcijos priklauso tam kuris jas isigijo pries vedybas. Nesvarbu ar tai AB ar UAB akcijos. Jas pardavus, pajamas turi deklaruoti ju buves savininkas.
Mokymai Turto ir Verslo Vertintojams
Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnyba prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2016 m. liepos 11 - 15 d. organizuoja 45 akad. val. mokymus, skirtus pasirengti turto arba verslo vertintojo asistento kvalifikacijos egzaminui. Mokymų kaina - 260,66 Eur.
Maloniai kviečiame iki 2016 m. liepos 4 d. registruotis telefonu Vilniuje (8 5) 249 9332 arba el. Registruojantis būtina nurodyti klausytojo vardą, pavardę ir mokėjimo rekvizitus (jei asmuo už seminarą mokės asmeniškai - asmens kodą, adresą ir telefono numerį; jei už seminarą mokės įmonė - įmonės pavadinimą, juridinio asmens kodą, PVM mokėtojo kodą, adresą, telefono numerį).
Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnyba prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2016 m. rugsėjo 9 d., 10 val. organizuoja 6 akad. val. Maloniai kviečiame iki 2016 m. rugsėjo 7 d. registruotis telefonu Vilniuje (8 5) 249 9332 arba el. Registruojantis būtina nurodyti klausytojo vardą, pavardę ir mokėjimo rekvizitus (jei asmuo už seminarą mokės asmeniškai - asmens kodą, adresą ir telefono numerį; jei už seminarą mokės įmonė - įmonės pavadinimą, juridinio asmens kodą, PVM mokėtojo kodą, adresą, telefono numerį).
"Sodros" Naujienos
Sodra informuoja, kad patogi naujovė laukia ir pastaruoju metu užsienyje dirbusių ir į Lietuvą grįžusių tautiečių. Įsidarbinę Lietuvoje ir susirgę, bet neturintys pakankamo darbo stažo mūsų šalyje ligos pašalpai gauti, jie galės pateikti prašymą tarpininkauti gaunant duomenis apie užsienyje įgytus darbo ir draudimo laikotarpius. Šį prašymą galima pateikti prisijungus prie „Sodros“ paskyros gyventojui.
Nuo 2016 rugsėjo 1-os dienos norint gauti ligos pašalpą pakaks pateikti vienintelį prašymą, kuriuo vadovaujantis kaskart žmogui susirgus jam priklausanti ligos ar slaugos pašalpa bus skiriama automatiškai. Sukurtas neterminuotas prašymas skirti ligos pašalpą. Nuo šiol už visus nedarbingumo ar šeimos nario slaugos laikotarpius ligos pašalpą asmuo gaus užpildęs vienintelį prašymą. Šį prašymą galima pateikti jau nuo rugsėjo 1-os dienos.
„Sodros“ duomenimis, apie dešimtadalį sirgusiųjų nepateikdavo prašymo skirti ligos pašalpą per nustatytą terminą - 12 mėnesių nuo ligos pabaigos. Taip galėjo nutikti dėl įvairių priežasčių, taip pat dėl to, kad žmonės šį prašymą pateikti tiesiog pamiršdavo.