Turto vertinimas neapsiriboja tik namais, butais ar kitais pastatais. Ne mažiau aktualus ir kilnojamasis turtas - tai tokia materialaus turto rūšis, kurią iš vienos vietos į kitą galima perkelti nesumažinant perkeliamo objekto vertės, paskirties ar turinio (jeigu LR įstatymai konkrečiu atveju nenumato kitaip).
Turtas, kuris negali būti perkeltas iš vienos vietos į kitą, nepakeitus jo paskirties ir nesumažinus vertės, laikomas nekilnojamu turtu. Turtas, kurį galima perkelti, vadinamas kilnojamuoju turtu.
Dėl kilnojamojo turto vertinimo gali kreiptis fiziniai, juridiniai asmenys bei valstybinės institucijos.
Kilnojamojo turto rūšys
Priklausomai nuo savybių ir pobūdžio, kilnojamasis turtas (Valstybinės mokesčių inspekcijos duomenimis) gali būti skirstomas į šias kategorijas:
- Transporto priemonės (automobiliai)
- Ūkinės prekės
- Pramoninės prekės
- Elektros prekės
- Kompiuterinė technika
- Tauriųjų metalų gaminiai
- Kitas kilnojamasis turtas (pvz. meno kūriniai, gyvūnai, speciali gamybinė įranga, grožio priemonės, medicinos aparatai, seifai ir kt.)
Taip pat priskiriama:
- siūlų gamybos įranga;
- mėsos apdirbimo įranga;
- gyvūnai;
- spaustuvių įranga;
- poliakalės;
- pastoliai;
- sienų ir perdangų klojiniai;
- rotorinis smulkintuvas Bomatic B135;
- geležinkelio vagonai;
- gatvių šlavimo mašina MFH;
- boulingo takai su papildoma įranga;
- autotraukiniai;
- šilumos tiekimo vamzdynai;
- medienos - cementinių blokelių gamybinė linija;
- pinigų skaičiuotuvai;
- odontologinė įranga ir įrankiai;
- vandens ir sniego slydimo įrangos kompleksas;
- soliariumai;
- ryšulių išrišėjas BRT BAL-O-MAT;
- hidrauliniai kranai;
- asenizacinės mašinos;
- plaučių ventiliavimo aparatai;
- miško kirtimo traktoriai;
- plastiko gaminių pūtimo įranga;
- seifai;
- dažymo kameros;
- daug kitokio kilnojamojo turto.
Kilnojamojo turto vertinimo tikslai
Kilnojamasis turtas vertinamas šiais tikslais:
- Įkeičiant turtą, sudarant lizingo sutartį
- Vertinant žalą ir nuostolius
- Pašalpos gavimui iš Sodros
- Apmokestinimo tikslu (į Europos Sąjungą (ES) importuojant transporto priemones iš ne ES šalių)
- Kilus teisminiam ginčui
- Deklaruojant turtą
- Apdraudžiant turtą
- Sudarant pirkimo-pardavimo sandorį
- Nuomojant ar kitaip perleidžiant turtą
- Kai turtas perduodamas, dovanojamas, paveldimas
- Rengiant finansines ataskaitas
- Kitais tikslais
Kilnojamojo turto vertinimas yra atliekamas pirkimo-pardavimo sandorių metu, kai kilnojamuoju turtu, kaip nepiniginiu įnašu, didinamas įstatinis kapitalas, kai turtas yra įkeičiamas ar lizinguojamas, vykdant teismų nutartis ar turto savininko(-ų) iniciatyva.
Tikslus kilnojamojo turto vertinimas suteikia galimybę disponuoti kilnojamuoju turtu saugiai, legaliai ir operatyviai.
Kilnojamojo turto vertinimas, padeda greičiau ir efektyviau savo turtą parduoti, įkeisti ar pasirašyti sutartį dėl lizingo.
Kaip vyksta kilnojamojo turto vertinimas
Atliekant šios kategorijos turto vertinimą, laikomasi griežtų standartizuotų protokolų. Darbus atliekant patyrusiam vertintojui, šis procesas būna gana greitas ir nekomplikuotas.
Kilnojamasis turtas apžiūrimas, nufotografuojamas ir identifikuojamas remiantis užsakovo pateiktais nuosavybės dokumentais. Pabaigus apžiūrą, vykdoma turto rinkos analizė, atliekami skaičiavimai.
Ruošiant kilnojamojo turto vertinimo ataskaitą pagal vertintojus, turtas yra apžiūrimas ir identifikuojamas pagal Užsakovo pateiktus nuosavybės dokumentus. Tuomet vertintojai analizuoja vertinamo turto rinka, atlieka skaičiavimus ir jų rezultatui pateikia Užsakovui.
Galiausiai parengiama kilnojamojo turto vertinimo ataskaita: šiame dokumente aprašomas turtas, argumentuotai nurodoma jo vertė. Visi šie rezultatai vertinimo ataskaitos pavidalu perduodami paslaugos užsakovui.
Vertinimo metodai
Kilnojamasis turtas paprastai vertinamas vienu ar keliais iš šių metodų: lyginamuoju, išlaidų (kaštų) ar pajamų metodu.
- Lyginamasis metodas pagrįstas lyginimu su analogiškais ar panašiais į vertinamą turto objektais, kurio kaina yra žinoma, ir ją koreguojant dėl vertei turinčių įtakos skirtumų.
- Išalaidų (kaštų) metodas pagrįstas remiantis ekonominiu principu, kad kaina, kurią pirkėjas mokėtų už turtą, jeigu įtakos jam neturėtų tokie veiksniai kaip sugaištas laikas, patirti nepatogumai, riziką būtų nedidesnė nei tokio paties turto įsigijimo ar pasigaminimo (statybos) kaina.
- Pajamų metodas pagrįstas tikėtinomis pajamomis, gautomis iš turto per jo naudingo tarnavimo laiką. Pajamų metodas rečiausiai taikomas kilnojamojo turto vertei nustatyti, nes šiuo metodu retai atsižvelgiama į individualias kilnojamojo turto savybes, taip pat kilnojamasis turtas retai generuoja pajamas, t. y. jis yra tik verslo subjekto dalis.
Veiksniai, turintys įtakos kilnojamojo turto vertei
Veiksniai, turintys įtakos kilnojamojo turto vertei, gali skirtis priklausomai nuo nagrinėjamo turto tipo. Kai kurie bendri veiksniai, turintys įtakos kilnojamojo turto vertei, yra jo amžius, būklė, retumas, istorinė reikšmė, kilmė, kokybė ir paklausa rinkoje.
- Rinkos vertė - nustatyta suma, už kurią turtas ar įsipareigojimas galėtų būti perleidžiamas jų vertės nustatymo dieną tarp norinčio pirkti pirkėjo ir norinčio parduoti pardavėjo sudarius sandorį tarp nesusijusių šalių po tinkamo turto ar įsipareigojimo pateikimo rinkai, kai abi šalys veikia dalykiškai, apdairiai ir be prievartos.
- Likvidacinė (priverstinio pardavimo) vertė yra apskaičiuota suma, kurią tikimasi gauti pardavus turtą ar turto grupę atskiromis dalimis su prielaida, kad tai yra priverstinis sandoris ir sutrumpintas prateikimo rinkai laikotarpis.
- Nusidėvėjimas reiškia laipsnišką turto naudingumo mažėjimą laikui bėgant turto ar jo elementų fizinio nusidėvėjimo dėl amžiaus ar naudojimo, taip pat naudingumo sumažėjimas dėl turto efektyvumo mažėjimo, t. y. pasenusios konstrukcijos, savybių ar technolgijų pasikeitimo, bei ekonominių ar teisinių veiksnių tiesiogiai nepriklausančių nuo paties turto. Didesnis nustatytas nusidėvėjimas turi įtakos kilnojamojo turto vertei mažindamas jo rinkos vertę.
Pasiūlos ir paklausos įtaka kilnojamojo turto vertei gali skirtis priklausomai nuo nagrinėjamo turto tipo. Kilnojamo turto vertei dažniausiai galioja pasiūlos paklausos dėsnis, t. y. kilnojamasis turtas, kurio paklausa yra didelė, arba turtas yra sunkiai randamas (retai parduodamas antrinėje rinkoje), paprastai yra vertingesnis, nei turtas, kuris yra lengvai prieinamas arba kurio paklausa yra nedidelė.
Norėdami maksimaliai padidinti arba išlaikyti kiek įmanoma didesnę savo kilnojamojo turto vertę, reikėtų imtis veiksmų ir užtikrinti, kad jis būtų gerai prižiūrimas, reguliariai, kaip numatyta gamintojo, atlikti apžiūrą, techninį aptarnavimą ar einamąjį remontą.
Į ką būtina atkreipti dėmesį?
Kilnojamojo turto vertinimas, kaip ir kitos turto vertinimo rūšys, turi būti atliekamas patyrusio, teisinius niuansus ir rinkos tendencijas išmanančio vertintojo. Priešingu atveju galimi nesklandumai: vėlavimai, klaidos turto vertinimo ataskaitoje, netinkamai nustatyta turto vertė.
Siekiant gauti maksimaliai kokybišką paslaugą, raginame kreiptis tik į licencijuotus, praktinės ir teorinės patirties turinčius profesionalus.
Nuosavybės formos Lietuvoje
Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymas ir valstybės turto didžiosios dalies privatizavimas bei kiti panašūs ekonominės reformos metu vykstantys nuosavybės transformavimo procesai sudarė sąlygas Lietuvos Respublikoje susiformuoti naujoms nuosavybės rūšims ir formoms.
Privati nuosavybė
LR Konstitucijos 46 straipsnio 1-ojoje dalyje įtvirtinta, kad Lietuvos ūkis grindžiamas privačios nuosavybės teise. Privačios nuosavybės teisės subjektai yra fiziniai asmenys, jais taip pat gali būti ir juridiniai asmenys. Privačios nuosavybės teisė pagal įgyvendinimo įvairovę gali pasireikšti įvairiomis formomis. Paprasčiausiai privati nuosavybė gali būti, kai fizinis asmuo pats įgyvendina savo nuosavybės teisę į turtą.
Fizinis asmuo, įgyvendindamas nuosavybės teisę į savo turtą, gali sujungti jį su kitų asmenų turtu bendrai veiklai, neįsteigiant juridinio asmens. Taip pat įvairiais įstatymų numatytais būdais gali atsirasti ne vieno, o kelių asmenų nuosavybė, t.y. bendroji nuosavybė. Bendrąja nuosavybe yra laikomas turtas, kuris priklauso kartu dviem ar keliems savininkams.
Bendroji dalinė nuosavybė
Bendroji dalinė nuosavybė valdoma, ja naudojamasi ir disponuojama visų jos dalyvių sutikimu. Kiekvienas iš bendrosios dalinės nuosavybės teisės dalyvių, proporcingai savo daliai, turi teisę į bendro turto duodamas pajamas, taip pat privalo dalyvauti išlaidose, daromose jam išlaikyti ir išsaugoti, mokesčiams, rinkliavoms ir kitiems mokėjimams sumokėti.
Bendroji jungtinė nuosavybė
Bendrojoje jungtinėje nuosavybėje turto dalys nėra nustatytos. Pavyzdžiui, santuokos sudarymas sudaro prielaidas bendrosios jungtinės nuosavybės teisei atsirasti. Nuo santuokos įregistravimo momento bendrai įgytą turtą sutuoktiniai valdo, naudoja bei juo disponuoja bendrosios jungtinės nuosavybės teisėmis.
Valstybės nuosavybė
Apžvelgus nuosavybės rūšis užsienio valstybėse, matyti, jog daugelyje iš jų valstybės nuosavybė sudaro 20-30 ir daugiau procentų. Todėl nekyla abejonių, kad Lietuvoje tam tikra turto dalis taip pat turi būti valstybės nuosavybė. Valstybei nuosavybės teise turi priklausyti ir turtas, būtinas gyvybiškai reikšmingoms šalies funkcijoms vykdyti: šalies aprūpinimas kuru, energija, vandeniu, kai kuriomis žaliavų rūšimis; aprūpinimas pašto, telefono, telegrafo, radijo ir kt.
Lietuvos Respublikai išimtine nuosavybės teise priklauso žemės gelmės, taip pat valstybinės reikšmės vidaus vandenys, miškai, parkai, keliai, istorijos, archeologijos ir kultūros objektai.
Savivaldybių nuosavybė
LR Vietos savivaldos įstatymo 21 straipsnio 1-ojoje dalyje nustatyta, kad savivaldybės ekonominį pagrindą sudaro savivaldybės nuosavybė. Numatyti ir savivaldybių nuosavybės teisės atsiradimo pagrindai. Savivaldybei perduodami kai kurie valstybės objektai. Priimtas netgi LR įstatymas “Dėl dalies valstybės turto priskyrimo ir perdavimo savivaldybių nuosavybėn”, kuriame numatytas savivaldybių nuosavybėn perduotinas valstybės turtas bei jo perdavimo tvarka.
Valstybės ir savivaldybių nuosavybę apjungianti nuosavybės rūšis vadinama viešąja nuosavybe, kadangi aukščiausieji valstybės valdžios ir vietiniai valdžios organai atitinkamai valstybės ar savivaldybių turtą viešai valdo, naudoja bei juo disponuoja viešam (bendram) interesui, pasinaudodami rinkėjų tiesiogiai jiems suteikta teise.
Intelektualinė nuosavybė
Pastaraisiais metais vis svarbesnė tampa intelektualinė nuosavybė, apimanti tam tikrą nuosavybės objektų grupę. Intelektualinės nuosavybės objektais laikomi: literatūros, meno bei mokslo kūriniai; artistų vaidybinė veikla, garso ir vaizdo įrašai, radijo bei televizijos laidos; išradimai visuose žmogaus veiklos srityse; pramoniniai pavyzdžiai (pramoninis dizainas) ir kitos su intelektualine nuosavybe susijusios teisės.
1990 metais Nuosavybės pagrindų įstatyme ir Lietuvos Respublikos Civiliniame Kodekse intelektualinės nuosavybės sąvokos dar nerandame. Tačiau kai kuriuose Civilinio Kodekso straipsniuose kalbama apie objektus, kurie apibendrintai priklauso intelektualinės nuosavybės objektų grupei. Pavyzdžiui, 515-557 straipsniai skiriami autorinei teisei; 558-566 straipsniuose apibūdinamos spektaklių režisierių, artistų ir vaizdo įrašų gamintojų teisės (jos vadinamos gretutinėmis autorinėms teisėms). 601 straipsnis skirtas pramoninės nuosavybės paveldėjimui.
Intelektualinė nuosavybė dar skirstoma į autorinę teisę ir pramoninę nuosavybę. Šiuo metu paplitusi nuomonė, kad mokslinių atradimų nereikėtų minėti kaip atskiro intelektualinės nuosavybės objekto, kadangi nei nacionaliniai įstatymai, nei tarptautinės sutartys nenumato jokios nuosavybės teisės moksliniams atradimams.
Pramoninė nuosavybė
Pramoninė nuosavybė- tai intelektualinės nuosavybės dalis. 1994 m. Lietuva prisijungė prie 1983 m. Paryžiaus konvencijos pramoninei nuosavybei saugoti.
Autorių teisės
Teisinis pagrindas, garantuojantis autorių teisių apsaugą Lietuvoje, atitinkančią šių teisių apsaugą tarptautinėje praktikoje, sukurtas priėmus 1994 m. gegužės 17 d. įstatymą dėl Lietuvos Respublikos Civilinio Kodekso pakeitimo ir papildymo.
Svarbu atsiminti, kad paveldėto turto valdymas ir vertinimas gali sukelti papildomų iššūkių, ypač jeigu turto teisės yra neaiškios arba yra keli paveldėtojai. Jeigu jums reikalinga išsami turto vertinimo ataskaita arba nenutuokiate, kiek vertas paveldėtas būstas - susisiekite nemokamai konsultacijai dėl retrospektyvinio nekilnojamojo ar kilnojamojo turto vertinimo.
Kur kreiptis dėl kilnojamojo turto vertinimo?
UAB „Asistavita“ komandos prioritetas - profesionalumas kiekviename žingsnyje. Visus projektus atliekame operatyviai, laikydamiesi griežtų darbo etikos standartų ir skaidrumo principų.
Esame ne tik savo amato profesionalai, bet ir supratingi specialistai. Vertiname kiekvieną savo klientą. Neturite laiko, nenorite apsikrauti papildomais rūpesčiais? Ne bėda! Suteikiame visapusišką pagalbą ir dėmesį: esame lankstūs, galime gauti visus reikiamus dokumentus ir pasirūpinti sklandžia turto vertinimo procedūra.
UAB „MARLEKSA“ - viena pirmųjų kilnojamojo turto įmonių, todėl bendradarbiaujame su visomis kredito ar lizingo įstaigomis. Susisiekite internetu, tinklapyje nurodytais kontaktais: skambinkite į arčiausiai Jūsų esantį biurą darbo valandomis arba rašykite el. paštu Jums patogiu metu. Kilnojamojo turto vertinimas yra atliekamas Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Marijampolėje - visoje Lietuvoje, bendrai sutartu laiku.
Paslaugų įkainiai yra individualūs - jie priklauso nuo to, koks konkrečiai kilnojamasis turtas bus vertinamas.
Mūsų vertybės
UAB „Asistavita“ komandos prioritetas - profesionalumas kiekviename žingsnyje. Visus projektus atliekame operatyviai, laikydamiesi griežtų darbo etikos standartų ir skaidrumo principų.
Esame ne tik savo amato profesionalai, bet ir supratingi specialistai. Vertiname kiekvieną savo klientą. Neturite laiko, nenorite apsikrauti papildomais rūpesčiais? Ne bėda! Suteikiame visapusišką pagalbą ir dėmesį: esame lankstūs, galime gauti visus reikiamus dokumentus ir pasirūpinti sklandžia turto vertinimo procedūra.
Kodėl verta rinktis mus?
Mes - ilgametę patirtį turintys profesionalai. Veiklą vykdome visoje Lietuvoje ir sėkmingai bendradarbiaujame su įvairiomis kredito bei lizingo paslaugas teikiančiomis įstaigomis. Esant poreikiui parūpiname reikalingus teisinius dokumentus, todėl padedame Jums išvengti papildomų rūpesčių. Visada užtikrinsime, kad kilnojamo turto vertinimas praeitų sklandžiai, o Jūs gautumėte didžiausią įmanomą naudą.
Norite sužinoti kilnojamojo turto vertę, o galbūt turite daugiau klausimų?
🔴Mėginam imti Hatas?🔴 | GTAKaimeliai.lt
Dažniausiai užduodami klausimai
Kilnojamojo turto vertinimas - tai turto, kurį galima perkelti ar gabenti, nesumažinant turto vertės, pavyzdžiui, baldų, transporto priemonių, mašinų ir įrangos, vertės nustatymo procesas.
tags: #telefonas #tai #kilnojamasis #turtas