Teismų Praktika Turto Vertinimo Įstatymo 14 Str. 3 D. Taikymo Klausimais

Šiame straipsnyje apžvelgiama teismų praktika, susijusi su turto vertinimo ginčais, atkreipiant dėmesį į svarbiausius aspektus ir teismų sprendimus.

Civilinė Byla Nr. 2-362-450/2024 Apeliaciniame Teisme

Lietuvos apeliacinis teismas 2024 m. gegužės 16 d. rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės restruktūrizuojamos uždarosios akcinės bendrovės „Būstuva“ generalinio direktoriaus D. K. ir trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, uždarosios akcinės bendrovės „Massa group“ atskiruosius skundus.

Skundai buvo pateikti dėl Kauno apygardos teismo 2024 m. kovo 12 d. nutarties, kuria nutraukta uždarosios akcinės bendrovės „Būstuva“ restruktūrizavimo byla ir iškelta nemokumo (bankroto) byla pagal restruktūrizuojamos uždarosios akcinės bendrovės „Būstuva“ restruktūrizavimo administratorės uždarosios akcinės bendrovės Įmonių bankroto administravimo ir teisinių paslaugų biuro, kreditorių G. G. ir uždarosios akcinės bendrovės „G3G“ prašymus dėl restruktūrizavimo bylos nutraukimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, - uždaroji akcinė bendrovė „Massa group“ ir G. M.

Ginčo Esmė

1. Kauno apygardos teismas 2018 m. vasario 23 d. nutartimi iškėlė UAB „Būstuva“ restruktūrizavimo bylą, restruktūrizavimo administratore paskyrė UAB Įmonių bankroto administravimo ir teisinių paslaugų biurą.
2. Kauno apygardos teismas 2018 m. spalio 5 d. nutartimi patvirtino restruktūrizuojamos UAB „Būstuva“ restruktūrizavimo planą ketverių metų laikotarpiui.
3. RUAB „Būstuva“ administratorė pateikė teismui prašymą nutraukti RUAB „Būstuva“ restruktūrizavimo bylą Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (JANĮ) 114 straipsnio 1 dalies 5 punkte nustatytu pagrindu.

Administratorė nurodė, kad restruktūrizavimo plano įgyvendinimo terminas baigėsi 2023 m. spalio 5 d., ir informavo RUAB „Būstuva“ apie planuojamą kreditorių susirinkimą dėl pritarimo galutinei restruktūrizavimo ataskaitai.

Šalys ir Jų Pozicijos

• Kreditorė UAB „G3G“ prašė nutraukti restruktūrizavimo bylą ir patvirtinti patikslintą 586 137,30 Eur dydžio finansinį reikalavimą.
• Kreditorius G. G. prašė nutraukti restruktūrizavimo bylą ir patvirtinti patikslintą 461 181,12 Eur finansinį reikalavimą.

• Su banko paskola įsigyto turto padalijimas skyrybų atveju. | Teisinėskonsultacijos.lt
  RUAB „Būstuva“ generalinis direktorius pritarė prašymui dėl bylos nutraukimo, tačiau prašė nekelti bankroto bylos, teigdamas, kad bendrovė nėra nemoki.
• Kreditoriai UAB „Massa group“ ir G. M. prašė atmesti prašymus dėl bylos nutraukimo ir nekelti bankroto bylos, tvirtindami, kad RUAB „Būstuva“ vykdo veiklą ir yra suinteresuota užbaigti restruktūrizavimą.

Pirmosios Instancijos Teismo Nutarties Esmė

Kauno apygardos teismas 2024 m. kovo 12 d. nutartimi nutraukė RUAB „Būstuva“ restruktūrizavimo bylą ir iškėlė nemokumo (bankroto) bylą, nemokumo administratoriumi paskyrė Arūną Virkutį.

Teismas nustatė, kad 2023 m. spalio 5 d. pasibaigė terminas įgyvendinti restruktūrizavimo planą, kuris negali būti pratęstas, ir kad nebuvo patvirtinta galutinė restruktūrizavimo ataskaita.

Teismas pažymėjo, kad bendrovės restruktūrizavimo procesui įgyvendinti yra pasibaigę visi įstatyme numatyti terminai.

Teismo Argumentai Dėl Bankroto Bylos Iškėlimo

Teismas, nuspręsdamas dėl bankroto bylos iškėlimo, nustatė, kad pagal 2023 m. lapkričio 7 d. RUAB „Būstuva“ balansą bendrovės turtas sudarė 1 347 775 Eur, o mokėtinos sumos ir įsipareigojimai kreditoriams buvo 2 146 643 Eur. Teismas konstatavo, kad RUAB „Būstuva“ pradelsti įsipareigojimai kreditoriams viršija bendrovės turto vertę.

Teismas nusprendė, kad nėra pagrindo vadovautis Nekilnojamojo turto vertinimo ataskaita, o kartu ir jos pagrindu patikslinto RUAB „Būstuva“ 2023 m. gruodžio 31 d. balanso duomenimis, nes:

1. Nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitoje nurodyta, jog turto vertinimo tikslas yra apmokėti naujai išleidžiamas akcijas, tačiau įstatinis kapitalas nebuvo padidintas.
2. Nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitoje nurodyta, kad ją naudojant kitu nei nurodytu tikslu, vertintojai neprisiima atsakomybės.
3. Nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitoje nurodyta, kad ataskaitoje nurodytų verčių išskyrimas yra sąlyginis bei galioja tik parduodant, naudojant, įkeičiant ataskaitoje įvertintą turtą kartu, o ne atskirais turtiniais vienetais.
4. Į Nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitą nepagrįstai įtraukta valstybinės žemės nuomos teisė, kuri įvertinta 1 506 140 Eur.

Teismas atkreipė dėmesį, kad per visą penkerių metų RUAB „Būstuva“ restruktūrizavimo laikotarpį nebuvo imtasi veiksmų turtui perkainoti.

Esant nustatytoms aplinkybėms, teismas konstatavo, kad bendrovė nepajėgi atsiskaityti su kreditoriams, tai sudaro savarankišką pagrindą nuspręsti, jog bendrovė yra nemoki ir jai keltina bankroto byla (JANĮ 21 straipsnio 2 dalis, 2 straipsnio 7 dalis).

Atskirųjų Skundų Argumentai

Apeliantės RUAB „Būstuva“ generalinis direktorius atskirajame skunde prašė panaikinti Kauno apygardos teismo 2024 m. kovo 12 d. nutarties dalį, kuria RUAB „Būstuva“ iškelta nemokumo (bankroto) byla.

Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

• Teismas nepagrįstai vadovavosi 2023 m. lapkričio 7 d. balanso duomenimis, dėl to padarė nepagrįstas išvadas dėl bendrovės nemokumo.
• Iš pateiktos Nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitos matyti, kad turto vertė yra 4 910 000 Eur.

Civilinė Byla Nr. 3K-3-290-706/2015 Lietuvos Aukščiausiajame Teisme

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2015 m. gegužės 15 d. rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės Medicinos banko kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. rugpjūčio 25 d. nutarties ir Kauno apygardos teismo 2014 m. kovo 31 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės Medicinos banko ieškinį atsakovams bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „Liturta“, akcinei bendrovei „Lietuvos draudimas“, uždarajai akcinei bendrovei „Lituka“ ir Ko, uždarajai akcinei bendrovei draudimo kompanijai „PZU Lietuva“, K. K., D. Č., V. J., P. Č., K. K. įmonei Turto, verslo vertinimo ir audito biurui, „Ergo Insurance SE“, veikiančiai per „Ergo Insurance SE“ Lietuvos filialą, dėl žalos atlyginimo.

Ginčo Esmė

Byloje kilo ginčas dėl turto vertintojų, jų darbuotojų ir turto vertintojų draudikų civilinės atsakomybės už netinkamai suteiktas turto vertinimo paslaugas, t. y. neteisingai nustatytą turto vertę.

Ieškovas UAB Medicinos bankas prašė priteisti solidariai iš atsakovų žalą atlyginti.

Ieškovas nurodė, kad 2005 m. balandžio 14 d. su atsakovu UAB „Liturta“ sudarė bendradarbiavimo sutartį Nr. 252, o 2005 m. birželio 8 d. su atsakovu UAB „Lituka“ ir Ko - bendradarbiavimo sutartį Nr. 383. Pagal šias sutartis UAB „Liturta“ bei „Lituka“ ir Ko įsipareigojo teikti ieškovui nekilnojamojo ir kilnojamojo turto, turtinių teisių ir verslo rinkos vertės ir likviduojamosios (priverstinio pardavimo) vertės nustatymo paslaugas.

2006 m. į ieškovą UAB Medicinos banką dėl kredito suteikimo kreipėsi UAB „Naginta“ ir pateikė atsakovo UAB „Lituka“ ir Ko 2006 m. spalio 11 d. atliktą turto vertinimą Nr. JVB-61041, kuriuo kreditui užtikrinti siūlomas įkeisti administracinis pastatas su priklausiniais (toliau - turtas) įvertintas 1 310 001 Lt.

Ieškovas 2006 m. spalio 30 d. kredito sutartimi Nr. LOAN-39291 suteikė UAB „Naginta“ 917 000 Lt kreditą, o šiai prievolei užtikrinti UAB „Naginta“ įkeitė jai nuosavybės teise priklausantį UAB „Lituka“ ir Ko įvertintą turtą.

2007 m. UAB „Naginta“ kreipėsi į ieškovą dėl kredito sumos padidinimo, pateikdama UAB „Liturta“ 2007 m. vasario 21 d. atliktą turto vertinimą Nr. M7-02-53, kuriuo turtas įvertintas 1 700 000 Lt. Papildomu banko ir UAB „Naginta“ 2007 m. vasario 28 d. susitarimu Nr. 3 kredito suma buvo padidinta iki 1 190 000 Lt.

Skolininkas UAB „Naginta“ tinkamai nevykdė prievolių pagal su ieškovu sudarytą kredito sutartį, Kauno apygardos teismo 2009 m. vasario 21 d. nutartimi iškelta kredito gavėjo UAB „Naginta“ bankroto byla.

Bankas inicijavo išieškojimo iš įkeisto UAB „Naginta“ turto procesą ir dėl įkeisto bendrovės turto perkainojimo kreipėsi į UAB „Liturta“. Pastarojo nustatyta bankui įkeisto turto vertė - 185 000 Lt - smarkiai skyrėsi nuo pirminiuose vertinimuose nurodytos vertės, todėl ieškovas kreipėsi į turto vertintoją V. Š. parduotuvę „Eglė“, prašydamas atlikti retrospektyvinį turto vertinimą 2006 m. spalio 11 d. ir 2007 m. vasario 21 d. datomis.

Šis vertintojas 2010 m. rugpjūčio 10 d. pateiktame retrospektyviniame Administracinio pastato ir jo priklausinių vertinime nurodė, kad UAB ,,Naginta“ turto vertė 2006 m. spalio 11 d. buvo 267 000 Lt, o 2007 m. vasario 21 d. - 309 000 Lt.

Įkeistas turtas BUAB „Naginta“ bankroto procedūrų vykdymo metu parduotas už 150 000 Lt; liko nepatenkintas ieškovo 1 074 065,01 Lt reikalavimas, jis pareikštas BUAB „Naginta“ bankroto byloje.

Atsižvelgdamas į tai, ieškovas teigė, kad atsakovų UAB „Liturta“ bei UAB „Lituka“ ir Ko pateiktos turto vertės nustatymo ataskaitos Nr. JVB-610-41 ir Nr. M7-02-53 turi esminių trūkumų, vertinimai atlikti pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, atsakovai netinkamai vykdė savo įsipareigojimus pagal bendradarbiavimo sutartis ir neteisingai nustatė prievolei užtikrinti įkeisto UAB ,,Naginta“ turto vertę.

Netinkamai nustatyta turto vertė suklaidino ieškovą, jis negalėjo priimti pagrįsto ir protingo sprendimo dėl kredito UAB „Naginta“ suteikimo. Dėl to atsakovų veiksmai laikytini ieškovo patirtos žalos, kurią sudaro kredito sumos ir tikrosios turto vertės bei padidintos kredito sumos ir pradinės kredito sumos skirtumai, priežastimi (CK 6.247 straipsnis).

Ieškovo teigimu, dėl netinkamo turto vertės nustatymo patirtą žalą privalo solidariai atlyginti atsakovai - turto vertinimo bendrovės, jų darbuotojai ir turto vertintojų civilinę atsakomybę apdraudusios bendrovės (CK 6.6 straipsnis).

Pirmosios ir Apeliacinės Instancijų Teismų Sprendimo ir Nutarties Esmė

Kauno apygardos teismas 2014 m. kovo 31 d. nutartimi ieškinį atmetė.

Teismas sprendė, kad nėra pagrindo taikyti sutartinę atsakovų civilinę atsakomybę, nes UAB „Naginta“ priklausęs turtas buvo įvertintas ne bendradarbiavimo sutarčių pagrindu, ieškovas konkretaus ginčo turto vertinimo pats neužsakė, vertinimo užsakovu abiem atvejais buvo BUAB „Naginta“, kuri už juos ir sumokėjo.

Teismas sprendė, kad nėra pagrindo atsakovams taikyti deliktinę civilinę atsakomybę, nes nenustatė būtinųjų sąlygų tokiai atsakomybei kilti, t. y., teismo teigimu, ieškovas neįrodė atsakovų BUAB „Liturta“, UAB „Lituka“ ir Ko neteisėtų veiksmų (CK 6.246 straipsnis, CPK 178 straipsnis), o prašoma priteisti žala nėra reali ir laikytina menamais turtiniais praradimais, kurie negali būti kompensuojami (CK 6.249 straipsnis).

Grįsdamas teiginius dėl atsakovų neteisėtų veiksmų nebuvimo, teismas nurodė, kad byloje pateikti keli skirtingi to paties nekilnojamojo turto rinkos vertes tomis pačiomis datomis nustatantys vertinimai savaime nereiškia, jog atsakovų atlikti vertinimai yra neteisingi ar nepagrįsti.

Ieškovo pateiktas V. Š. parduotuvės „Eglė“ turto vertinimas nepaneigia įrodymų dėl ginčo turto vertės visumos - BUAB „Liturta“, UAB „Lituka“ ir Ko, UAB ,,Verslavita“ vertinimų, Vilniaus apygardos teismo nutartimi paskirtos Turto ekspertizės ir VĮ Registrų centro duomenų dėl turto vertės.

Teismo ekspertizės išvadoje nėra konstatuotas atsakovų parengtose turto vertinimo ataskaitose nustatytų nekilnojamojo turto verčių nepagrįstumas.

VĮ Registrų centro duomenimis, ginčo turto vertė taip pat buvo daug didesnė, nei ją nustatė V. Š. parduotuvė „Eglė“.

Be to, teismo teigimu, šios bendrovės ataskaita negali būti laikoma tinkamu ir pakankamu įrodymu, nes ją pasirašė tik įmonės savininkas (turto vertintojas) V. Š., o pagal įstatymo nuostatas ją pasirašyti turėjo du asmenys, t. y. ataskaitą sudaręs turto vertintojas ir turtą vertinančios įmonės vadovas arba jo įgaliotas asmuo.

Vertindamas ieškovo atliktą žalos apskaičiavimą, teismas sprendė, kad ieškovo prašoma priteisti žala šiuo atveju yra hipotetinė, o menami turtiniai praradimai negali būti kompensuojami.

Teismas pabrėžė, kad pats ieškovas, būdamas specifinis ūkio subjektas, kurio veiklos ypatumai lemia didesnę jo atidumo ir rūpestingumo pareigą, netinkamai įvertino verslo riziką ir UAB „Naginta“ finansinę padėtį bei perspektyvas.

Teismas sprendė, kad atsakovų solidarioji atsakomybė yra negalima, nes atsakovai V. J., P. Č., K. K. ir D. Č. turto vertinimo veiklą vykdė su juridiniais asmenimis sudarytų darbo sutarčių pagrindu, o K. K. įmonė Turto, verslo vertinimo ir audito biuras nebuvo su ieškovu sudariusi jokios sutarties.

Nenustatęs atsakovų neteisėtų veiksmų, žalos ir priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir žalos, bei įvertinęs aplinkybes, susijusias su pretenzijų pateikimo terminais, teismas ieškovo nurodomo įvykio (vertinimo ataskaitų parengimo) nepripažino draudžiamuoju, todėl sprendė, kad solidarioji atsakovų draudikų civilinė atsakomybė taip pat negalima.

Teismas taip pat patenkino atsakovo UAB „Lituka“ ir Ko prašymą taikyti ieškinio senatį ir nurodė, kad tai yra dar vienas savarankiškas pagrindas atmesti ieškinį (CK 1.125 straipsnio 2 dalis, 1.127 straipsnio 1 dalis, 1.126 straipsnio 2 dalis, 1.131 straipsnio 1 dalis).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2014 m. rugpjūčio 25 d. nutartimi Kauno apygardos teismo 2014 m. kovo 31 d. nutartį paliko nepakeistą.

Teisėjų kolegija sprendė, kad nėra prielaidų taikyti atsakovų sutartinę civilinę atsakomybę, nes savo įsipareigojimų ieškovui pagal bendradarbiavimo sutartis atsakovai BUAB „Liturta“ bei UAB „Lituka“ ir Ko nepažeidė, be to, ieškovas nebuvo konkretaus ginčo turto vertinimo sutarties šalis (užsakovas, klientas), todėl atsakovų sutartinė civilinė atsakomybė neatsiranda ir pagal Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 13 straipsnį, nustatantį turtą vertinančią įmonę pareigą atlyginti užsakovui dėl netinkamai atliktų įsipareigojimų atsiradusią žalą.

Teisėjų kolegija sprendė, kad nėra pagrindo atsakovų deliktinei civilinei atsakomybei, nes nenustatyti atsakovų neteisėti veiksmai, žala ir jų priežastinis ryšys.

Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad V. Š. parduotuvės „Eglė“ atlikto retrospektyvinio vertinimo nepakanka tikrajai įkeičiamo turto rinkos vertei ginčo laikotarpiu nustatyti, vien šis rašytinis įrodymas nepaneigia atsakovų parengtų turto vertinimo ataskaitų išvadų dėl turto rinkos vertės.

Teisėjų kolegija nenustatė priežasčių nesiremti teismo ekspertizės išvada, kaip įrodinėjimo priemone, ir atmetė ieškovo nurodytą ekspertizės akto turinio kritiką, nurodydama, kad jis galėjo siekti papildomos ar pakartotinės ekspertizės skyrimo, eksperto padarytų išvadų išaiškinimo ir pan.

Kolegija taip pat sprendė, kad ekspertizės išvadomis neduoda pagrindo abejoti ieškovo iniciatyva 2012 m. gruodžio 12 d. UAB ,,Verslavita“ atliktas ginčo turto vertės retrospektyvinis nustatymas.

Teisėjų kolegijos nuomone, ginčo turto vertinimo ataskaitose turto rinkos vertė didesnės galios rašytiniais įrodymais nebuvo paneigta, o vertės sumažėjimą, atitinkamai ir santykinai nedidelę jo pardavimo bankroto bylos procese kainą, galėjo lemti kiti objektyvūs ar subjektyvūs veiksniai ar šalyje vykę ekonominiai procesai.

Teisėjų kolegija sprendė, kad tai, ką ieškovas įvardija kaip jam padarytą žalą (jo paties priimtas sprendimas suteikti konkretaus dydžio paskolą UAB „Naginta“ ir šios paskolos negrąžinimas, paskesnis kreditoriaus reikalavimo bankroto byloje nepatenkinimas), negali būti kompensuojama atsakovų sąskaita, nes nenustatytas priežastinis ryšys, lėmęs tokio jo sprendimo priėmimą, paskolos jam negrąžinimą (t. y. atsakovų veiksmai pernelyg nutolę nuo ieškovui atsiradusių turtinių padarinių).

Teisėjų kolegija pripažino, kad pirmosios instancijos teismas suklydo taikydamas CK 6.667 straipsnio 1 dalyje nustatytą ieškinio senaties terminą, tačiau sprendė, kad nagrinėjamu atveju taikytinas ne dešimties, o trejų metų ieškinio senaties terminas (CK 1.125 straipsnio 8 dalis). Vis dėlto, nekonstatavus ieškovo teisių pažeidimo atsakovų veiksmais, neatsiranda ir teisinių prielaidų skaičiuoti ieškinio senaties termino pradžią reikalavimui dėl žalos atlyginimo.

Kasacinio Skundo Argumentai

Kasaciniu skundu ieškovas UAB Medicinos bankas prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. rugpjūčio 25 d. nutartį ir perduoti bylą nagrinėti iš naujo apeliacinės instancijos teismui.

Kasacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

1. Dėl sutartinės atsakovų UAB ,,Lituka“ ir Ko bei UAB ,,Liturta“ civilinės atsakomybės taikymo. Teismai nepagrįstai atsisakė taikyti sutartinę atsakovų atsakomybę, nes neleistinai susiaurino bendradarbiavimo sutarčių reglamentavimo sritį.
2. Dėl neteisėtų atsakovų veiksmų. Teismai netinkamai vertino nekilnojamojo turto vertintojo, kaip atitinkamos srities profesionalo, pareigų pobūdį, nepagrįstai nevertino kasatoriaus nurodytų ginčo turto vertinimo ataskaitų trūkumų (parinkti nelygiaverčiai palyginamieji objektai, palyginimui panaudoti neegzistuojantys sandoriai, dalis turto įvertinta formaliai, yra akivaizdžių skaičiavimo klaidų, bendraturčiui priklausanti turto dalis įtraukta į vertinamą objektą).

Apibendrinimas

Šios civilinės bylos iliustruoja, kaip teismuose sprendžiami ginčai dėl turto vertinimo, ypač kai turto vertė turi įtakos finansiniams sprendimams, tokiems kaip paskolų suteikimas. Teismai atsižvelgia į įvairius veiksnius, įskaitant turto vertinimo ataskaitų trūkumus, ekspertų nuomones ir bendradarbiavimo sutarčių sąlygas, siekdami nustatyti, ar turto vertintojai tinkamai atliko savo pareigas ir ar jie atsakingi už patirtą žalą.

Ši informacija gali būti naudinga turto vertintojams, teisininkams ir kitiems asmenims, susijusiems su turto vertinimo procesu.

tags: #teisu #praktika #turto #vertinimo #istatymas #14