Hipoteka yra svarbus instrumentas užtikrinant prievolių įvykdymą. Šiame straipsnyje nagrinėjamos teismo nustatytos hipotekos sąlygos ir ypatumai Lietuvos teisinėje sistemoje, atsižvelgiant į teismų praktiką ir doktriną.
Hipotekos Samprata ir Rūšys
Hipoteka - daiktinė teisė į svetimą nekilnojamąjį daiktą, kuria užtikrinamas esamos ar būsimos turtinės prievolės įvykdymas, kai įkeistas turtas neperduodamas kreditoriui (CK 4.170 straipsnio 1 dalis). Hipotekos paskirtis yra užtikrinti, kad skolininkas tinkamai įvykdytų savo prievolę kreditoriui. Hipoteka suteikia šios daiktinės teisės turėtojui teisę patenkinti hipoteka užtikrintą reikalavimą iš hipotekos objekto vertės pirmiau už kitus skolininko kreditorius (CK 4.170 straipsnio 3 dalis).
Priverstinė hipoteka - viena iš hipotekos rūšių, kai įstatymų nustatytais atvejais prieš savininko valią nustatomas jam priklausančio nekilnojamojo daikto įkeitimas siekiant užtikrinti įstatymuose numatytų turtinių reikalavimų įvykdymą. Priverstinė hipoteka atsiranda įstatymų, teismo sprendimų ar įgaliotos institucijos (pareigūno) sprendimų pagrindais (CK 4.175 straipsnio 3 dalis). Valstybės reikalavimams, atsirandantiems iš mokesčių ir valstybinio socialinio draudimo teisinių santykių, užtikrinti hipoteka nustatoma mokesčių administratoriaus ar Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigos sprendimu (CK 4.176 straipsnis).
Priverstinės Hipotekos Nustatymo Pagrindai
Priverstinės hipotekos nustatymo yra trys pagrindai: įstatymas, teismo sprendimas, įgaliotos institucijos (pareigūno) sprendimas. Darbe dėmesys skiriamas priverstinei hipotekai, atsirandančiai pagal teismo sprendimą.
Priverstinės Hipotekos Nustatymas Pagal Teismo Sprendimą
Magistro tezės pagrindiniu objektu pasirenkamas kreditorius, kurio naudai gali būti nustatyta priverstinė hipoteka. Siekiama įvertinti, ar priverstinė hipoteka gali būti nustatyta kreditoriaus naudai tik tais atvejais, kurie expressis verbis įtvirtinti Civiliniame kodekse, ar ir kitais atvejais, kurių nėra įtvirtinta expressis verbis Civiliniame kodekse. Pastaroji pozicija buvo išplėtota Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos, kuri akademiniame bei praktiniame lygmenyje sulaukė kritikos. Remiantis šia pozicija, teismui suteikta diskrecija spręsti dėl kreditoriaus išskirtinumo, kurio naudai nustatoma priverstinė hipoteka pagal teismo sprendimą.
Tuo aspektu iškeliamas klausimas, ar teismas gali nustatyti priverstinę hipoteką kreditoriaus naudai, kai tas kreditoriaus išskirtinumas nėra tiesiogiai įtvirtintas Civiliniame kodekse? Sekant iš to, suformuojama darbo hipotezė: priverstinė hipoteka negali būti nustatyta kreditoriaus, neturinčio svarbaus ir išskirtinio intereso naudai.
Doktrina ir Teismų Praktika
Nustatoma, kad doktrina ir teismų praktika dėl priverstinės hipotekos nustatymo pagal teismo sprendimą yra nevienalytė. Vieni mokslininkai nurodo, kad priverstinė hipoteka gali būti nustatyta tik tada, kai toks atvejis įtvirtintas CK. Kiti mokslininkai ir praktikai interpretuodami Civilinį kodeksą, įžvelgia ir kitų atvejų, kurie nėra expressis verbis įtvirtinti įstatyme. Autorius vertindamas priešingas pozicijas, pateikia argumentus, kurių pagrindu sprendžia suformuotą problemą.
Atlikus tyrimą paaiškėja, kad teismas neturi diskrecijos nustatinėti kreditoriaus išskirtinumo, kuris nėra expressis verbis įtvirtintas įstatyme ir tuo pagrindu nustatyti priverstinę hipoteką.
Hipotekos Pabaiga ir Panaikinimas
Hipotekos pabaigos pagrindus reglamentuojančio CK 4.197 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad priverstinis įkeisto daikto realizavimas hipotekos kreditoriaus prašymu išlaisvina jį nuo visų hipotekų. Šio straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatytas pagrindas baigti hipoteką, kai yra įvykdytas skolinis įsipareigojimas. Pasibaigusi hipoteka išregistruojama iš Hipotekos registro.
Vadovaujantis JANĮ 98 straipsnio 3 dalimi, nemokumo administratorius, pardavęs įkeistą turtą, ne vėliau kaip per septynias dienas nuo šio straipsnio 2 dalyje nurodyto kreditorių susirinkimo sprendimo priėmimo dienos perveda į įkaito turėtojo nurodytą sąskaitą jam priklausančią sumą. Nemokumo administratorius perduoda notarui ar teismui (kai nustatyta priverstinė hipoteka) duomenis apie hipotekos (įkeitimo) pabaigą (JANĮ 98 straipsnio 5 dalis).
Aptartas teisinis reguliavimas nulemia tai, kad hipoteka CK 4.197 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu gali būti panaikinta tik tada, kai tinkamai įvykdomas skolinis įsipareigojimas hipotekos kreditoriui. JANĮ nenustatyta jokių išimčių dėl šios teisės normos netaikymo juridinių asmenų nemokumo procese ir (ar) savarankiškų hipotekos pasibaigimo pagrindų.
Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, vien ta aplinkybė, kad turto pirkėjas už viešosiose varžytynėse įsigytą turtą atsiskaitė su LUAB „Konrestas“, nėra pakankama pripažinti hipoteką pasibaigusia CK 4.197 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu. Panaikinus hipoteką iki tinkamo hipoteka užtikrinto prievolės įvykdymo, būtų paneigtas hipotekos instituto tikslas - užtikrinti hipotekos kreditoriaus teisę patenkinti hipoteka užtikrintą reikalavimą iš hipotekos objekto vertės pirmiau už kitus skolininko kreditorius. Hipoteka, kaip daiktinė teisė, seka paskui daiktą, kai šis perleidžiamas naujam savininkui, ir gali būti panaikinta tik tuo atveju, kai atsiskaitoma su hipotekos kreditoriumi (CK 4.197 straipsnio 2 dalies 1 punktas).
Tajemství offsetové hypotéky: Proč ji finanční odborníci milují?
Teismų Praktikos Pavyzdžiai
2023 m. rugpjūčio 3 d. Lietuvos apeliacinio teismo nutartis civilinėje byloje Nr. e2-777-910/2023 iliustruoja priverstinės hipotekos panaikinimo klausimus bankroto procese. Byloje buvo nagrinėjamas klausimas dėl priverstinės hipotekos panaikinimo, kai įkeistas turtas buvo parduotas varžytynėse, tačiau nebuvo atsiskaityta su hipotekos kreditoriumi. Teismas konstatavo, kad vien ta aplinkybė, jog pirkėjas atsiskaitė už turtą, nėra pakankama pripažinti hipoteką pasibaigusia, kol neįvykdytas įsipareigojimas hipotekos kreditoriui.
Lietuvos Apeliacinio Teismo Nutartis
Civilinė byla Nr. e2-777-910/2023 Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00737-2022-8 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.4.5.5; 3.3.2.5 (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2023 m. rugpjūčio 3 d. Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Laima Ribokaitė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal kreditorės Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2023 m. birželio 23 d. nutarties civilinėje byloje pagal atsakovės likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės ,,Konrestas“ prašymą panaikinti priverstinę hipoteką, n u s t a t ė :
Atsakovė likviduojama dėl bankroto uždaroji akcinė bendrovė (toliau - LUAB) ,,Konrestas“, atstovaujama nemokumo administratorės mažosios bendrijos „Alkainiai“, 2023 m. birželio 23 d. bankroto bylą nagrinėjančiam teismui pateikė prašymą panaikinti nustatytą priverstinę hipoteką Nr. (duomenys neskelbtini) LUAB „Konrestas“ priklausantiems nekilnojamiesiems daiktams: žemės sklypo daliai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiai (duomenys neskelbtini) (toliau - Žemės sklypo dalis); garažui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiam (duomenys neskelbtini) (toliau - Garažas).
Vilniaus apygardos teismas 2023 m. birželio 23 d. nutartimi patenkino LUAB „Konrestas“ nemokumo administratorės prašymą panaikinti priverstinę hipoteką.
Teismas nustatė, kad VMI 2022 m. vasario 9 d. sprendimu Nr. (23.31-08) 492-163 nustatyta priverstinė hipoteka LUAB „Konrestas“ priklausančiai Žemės sklypo daliai ir Garažui. Priverstine hipoteka užtikrintas 32 545 Eur dydžio reikalavimas. Priverstinė hipoteka Hipotekos registre įregistruota 2022 m. vasario 9 d., identifikavimo kodas Nr. (duomenys neskelbtini). Vykdant bankroto procedūras, šis nekilnojamasis turtas parduotas iš varžytynių 2023 m. birželio 16 d.
Teismas nurodė, kad pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 4.176 straipsnio 7 dalį pasibaigusi hipoteka išregistruojama iš Hipotekos registro. Hipotekos kreditoriaus, skolininko arba turto savininko prašymas dėl hipotekos pabaigos pateikiamas notarui, o šis duomenis apie hipotekos pabaigą perduoda Hipotekos registrui. Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau - JANĮ) 98 straipsnio 5 dalyje nustatyta specialioji teisės norma, kad nemokumo administratorius perduoda notarui ar teismui (kai nustatyta priverstinė hipoteka) duomenis apie hipotekos (įkeitimo) pabaigą.
Teismas pažymėjo, kad, sprendžiant dėl priverstinės hipotekos, kuria buvo įkeistas bankrutavusios bendrovės turtas, išregistravimo, taikytinas JANĮ 98 straipsnio 5 dalyje įtvirtintas reglamentavimas, pagal kurį dėl priverstinės hipotekos panaikinimo nemokumo administratorius turi kreiptis į bankrutavusio juridinio asmens bankroto bylą nagrinėjantį teismą, o ne į notarą. Nemokumo administratoriaus prašymas dėl priverstinės hipotekos pabaigos yra tiesiogiai susijęs su bankrutavusios bendrovės turtu ir jos kreditorių teisėmis bei interesais, todėl jis, vadovaujantis akumuliavimo principu, turi būti nagrinėjamas bankroto byloje. Atsižvelgdamas į tai, pirmosios instancijos teismas patenkino nemokumo administratorės prašymą panaikinti priverstinę hipoteką.
Vartotojų Teisių Apsauga Hipotekos Sutartyse
2020 m. kovo 3 d. Teisingumo Teismo sprendime Gómez del Moral Guasch byloje buvo nagrinėjamas vartotojų teisių apsaugos klausimas hipotekos sutartyse. Teisingumo Teismas konstatavo, kad vartotojo ir pardavėjo ar tiekėjo sudarytos hipoteka užtikrintos paskolos sutarties sąlyga, pagal kurią vartotojo mokamų palūkanų norma priklauso nuo orientacinio indekso, patenka į Direktyvos dėl nesąžiningų sąlygų taikymo sritį. Teisingumo Teismas taip pat nurodė, kad Ispanijos teismai turi tikrinti, ar tokia sutarties sąlyga yra aiški ir suprantama, neatsižvelgdami į tai, ar Ispanijos teisėje pasinaudota Direktyvos dėl nesąžiningų sąlygų 4 straipsnio 2 dalyje valstybėms narėms suteikta galimybe numatyti, kad sąlygų nesąžiningumo vertinimas nėra susijęs su pagrindinio sutarties dalyko apibrėžimu.
Pagal šią sutarties sąlygą vartotojo mokamų palūkanų norma priklauso nuo orientacinio indekso. Šis orientacinis indeksas yra numatytas nacionalinės teisės aktuose ir jį kredito įstaigos gali taikyti hipoteka užtikrintos paskolos sutartims. Pirma, Teisingumo Teismas priminė, kad į direktyvos taikymo sritį nepatenka sutarčių sąlygos, atspindinčios įstatymų ar kitų teisės aktų privalomąsias nuostatas. Vis dėlto Teisingumo Teismas pažymėjo, kad šioje byloje taikytinose Ispanijos teisės normose dėl paskolų su kintamąja palūkanų norma nebuvo nustatyta pareiga taikyti oficialų orientacinį indeksą, bet nurodyta, kad „orientaciniai indeksai arba normos“ turi atitikti tam tikras sąlygas, kad kredito įstaigos galėtų juos taikyti, tačiau tai dar turi patikrinti Ispanijos teismas.
Antra, Teisingumo Teismas nagrinėjo nacionalinio teismo įgaliojimus atliekant sutarties sąlygos, susijusios su pagrindiniu sutarties dalyku, skaidrumo kontrolę. Direktyvos 4 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad sąlygų nesąžiningumo vertinimas nesusijęs su pagrindinio sutarties dalyko apibrėžimu, jei šios sąlygos pateikiamos aiškia, suprantama kalba. Ispanijos teismui kilo klausimas, ar nacionalinis teismas gali kontroliuoti, ar tokia sutarties sąlyga, kaip ginčijama šioje byloje, atitinka direktyvoje įtvirtintą skaidrumo reikalavimą, net jeigu ši direktyvos nuostata neperkelta į nacionalinę teisę. Šiuo klausimu Teisingumo Teismas pažymėjo, kad sutarčių sąlygos visada turi būti išdėstomos aiškia, suprantama kalba. Anot Teisingumo Teismo, šis reikalavimas taikomas ir tuomet, kai sutarties sąlyga patenka į minėtos nuostatos taikymo sritį, net jeigu atitinkama valstybė narė, šiuo atveju Ispanija, neperkėlė šios nuostatos į nacionalinę teisę.
Trečia, Teisingumo Teismas konstatavo, jog kad hipoteka užtikrintos paskolos sutartyje esanti sutarties sąlyga, kuria nustatyta kintamoji palūkanų norma, atitiktų skaidrumo reikalavimą, kaip jis suprantamas pagal direktyvą, ši sąlyga turi būti ne tik suprantama formaliuoju ir gramatiniu aspektais, bet ir suteikti vidutiniam, pakankamai informuotam ir protingai pastabiam bei nuovokiam vartotojui galimybę suvokti, kaip konkrečiai apskaičiuojamos šios palūkanos, ir, remiantis konkrečiais ir suprantamais kriterijais, įvertinti galimai reikšmingas tokios sąlygos ekonomines pasekmes jo finansiniams įsipareigojimams.
Ketvirta, dėl nacionalinio teismo įgaliojimų konstatuoti, kad sutarties sąlyga yra nesąžininga, kaip tai suprantama pagal direktyvą, Teisingumo Teismas priminė, kad pagal šią direktyvą nedraudžiama nacionaliniam teismui, taikančiam sutarčių teisės principus, panaikinti pardavėjo ar tiekėjo ir vartotojo sudarytos sutarties nesąžiningą sąlygą ir ją pakeisti dispozityviąja nacionalinės teisės nuostata tais atvejais, kai dėl nesąžiningos sąlygos pripažinimo negaliojančia teismas būtų priverstas panaikinti visą sutartį ir dėl to vartotojui galėtų atsirasti itin neigiamų padarinių.
Nagrinėjamu atveju Ispanijos teisės aktų leidėjas po to, kai buvo sudaryta ginčijama paskolos sutartis, įvedė „pakaitinį“ indeksą, kuris yra dispozityvus (tai dar turi patikrinti prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas).
Išvados
Priverstinė hipoteka yra svarbus instrumentas užtikrinant prievolių įvykdymą, tačiau jos nustatymas ir panaikinimas turi atitikti įstatymų reikalavimus ir teismų praktiką. Teismas, spręsdamas dėl priverstinės hipotekos nustatymo, turi įvertinti kreditoriaus interesų svarbą ir išskirtinumą, o panaikinant hipoteką - užtikrinti, kad būtų tinkamai įvykdyti įsipareigojimai hipotekos kreditoriui. Taip pat svarbu užtikrinti vartotojų teisių apsaugą hipotekos sutartyse, užtikrinant sąlygų aiškumą ir suprantamumą.