Laikraščio skaitytojai domisi, ar policijos pareigūnai bet kuriuo metu be savininko sutikimo gali įeiti į jo gyvenamąsias patalpas. Šiame straipsnyje aptariamos sąlygos, kurioms esant valstybės pareigūnas gali patekti į gyvenamąsias patalpas be asmens sutikimo ir teismo leidimo, neesant teisės pažeidimo ar neteisėto elgesio.
Policijos teisės patekti į patalpas
Lietuvos Respublikos policijos veiklos įstatymo, priimto 2000 metų spalio 17 dieną, Nr. VIII-2048, 18 straipsnio pirmosios dalies trečias punktas skelbia, jog persekiodamas asmenį, įtariamą padarius nusikalstamą veiką, ar nusikaltėlį, besislepiantį nuo teisėsaugos institucijų, taip pat siekdamas užkirsti kelią daromai nusikalstamai veikai, bet kuriuo paros laiku pareigūnas gali įeiti į fiziniams ir juridiniams asmenims priklausančias gyvenamąsias ar negyvenamąsias patalpas, teritorijas, sustabdyti bei patekti į transporto priemones.
Atsisakius paklusti, policijos pareigūnai turi teisę jėga atidaryti patalpas ir transporto priemones. Ši teisė suteikiama ir stichinės nelaimės ar katastrofos atveju. Apie tokius veiksmus per 24 valandas reikia pranešti prokurorui.
Magistro baigiamajame darbe tiriama kas laikoma asmens gyvenamosiomis patalpomis (būstu), kokiais pagrindais ir tvarka valstybės pareigūnas gali patekti į gyvenamąsias patalpas be asmens sutikimo ir teismo leidimo, neesant teisės pažeidimo ar neteisėto elgesio.
Analizuojama mokesčių administratoriaus teisė patekti į mokesčių mokėtojo patalpas arba privačias patalpas, jeigu jose vykdoma veikla, be mokesčių mokėtojo sutikimo ir neesant teisės pažeidimo ar neteisėto elgesio, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 8 straipsnio kontekste.
Europos Žmogaus Teisių Teismo, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje gyvenamųjų patalpų (būsto) sąvoka aiškinama kaip autonominė sąvoka, nepriklausanti nuo valstybių narių nacionalinėje teisėje nustatytos klasifikacijos, gyvenamosiomis patalpomis (būstu) laikomos ir neteisėtai įkurtos arba užimtos patalpos, o ar tam tikra gyvenamoji vieta laikoma gyvenamosiomis patalpomis (būstu) priklauso nuo faktinių aplinkybių patvirtinančių pakankamų ir tęstinių ryšių buvimą su konkrečia vieta.
Valstybės pareigūnas gali patekti į gyvenamąsias patalpas be asmens sutikimo ir teismo leidimo, neesant teisės pažeidimo ar neteisėto elgesio, kai laikomasi visų šių sąlygų:
- tam yra teisinis pagrindas (nepaprastos aplinkybės arba įstatymo numatyti atvejai);
- yra priimtas valstybės pareigūno ar įgaliotos institucijos sprendimas;
- privalo būti laikomasi proporcingumo principo.
Šios sąlygos užtikrina, kad policijos veiksmai būtų pagrįsti, proporcingi ir atitiktų įstatymų reikalavimus, apsaugant asmens teises ir laisves.
Policijos automobilis Vilniuje
Sąlygos, kurioms esant policija gali patekti į gyvenamąsias patalpas be leidimo
Apibendrinant, policijos pareigūnai gali patekti į gyvenamąsias patalpas be leidimo, jei yra tenkinamos šios sąlygos:
| Sąlyga | Aprašymas |
|---|---|
| Teisinis pagrindas | Būtinos nepaprastos aplinkybės arba įstatymo numatyti atvejai. |
| Sprendimas | Turi būti priimtas valstybės pareigūno ar įgaliotos institucijos sprendimas. |
| Proporcingumo principas | Būtina laikytis proporcingumo principo, kad veiksmai būtų adekvatūs situacijai. |
Žvalgybos įstatymo pakeitimai
Už Krašto apsaugos ministerijos parengtą projektą antradienį po pateikimo balsavo 85 Seimo nariai, prieš buvo du, 11 susilaikė. Toliau jį svarstys parlamentiniai komitetai.
„Sudaromos sąlygos ne tik rinkti informaciją, bet ir šalinti rizikos veiksnius, pavojus ir grėsmes Lietuvos nacionaliniam saugumui“, - pristatydamas siūlomus Žvalgybos įstatymo pakeitimus sakė krašto apsaugos viceministras Tomas Godliauskas.
Pataisose numatyta, kad žvalgybos uždavinys yra ne tik prognozuoti ir nustatyti išorės rizikos veiksnius, pavojus, grėsmes, kaip yra dabar, bet ir juos šalinti.
Išskirtiniais atvejais, kai turima informacijos apie pavojus ir grėsmes, galinčius padaryti žalą nacionaliniam saugumui bei valstybės interesams, ir siekiant juos užkardyti, siūloma leisti žvalgybininkams be teismo leidimo sekti asmenis ir jų susirašinėjimą, patekti į patalpas, transporto priemones, stebėti piniginių srautų judėjimą.
Anot projekto, tokiu atveju žvalgybos institucijos vadovas ar jo įgaliotas pavaduotojas per 24 valandas turėtų kreiptis į teismą ir gauti jo leidimą tęsti veiksmus. Jeigu toks leidimas nebūtų duodamas, žvalgyba privalėtų nedelsiant apie tai informuoti žvalgybos kontrolierių, pateikti jam sprendimą dėl duomenų rinkimo, teismo nutartį ir sunaikinti surinktą informaciją.
Žvalgybos pareigūnams taip pat norima leisti slapta gauti asmens pirštų atspaudų, balso, kvapo ir kitus pavyzdžius, įsigyti sprogmenis ir sprogstamąsias medžiagas. Pasak projekto, sprogmenys ir sprogstamosios medžiagos, kaip dabar tarnybinis ginklas, galėtų būti panaudotos išimtiniais atvejais, kai tai neišvengiamai būtina.
Be kita ko, siekiant užkardyti pavojus siūloma nustatyti galimybę žvalgybos tarnybai į pagalbą pasitelkti pagrindines kriminalinės žvalgybos institucijas.
Projektu taip pat siūloma gerinti žvalgybininkų socialines garantijas - būtų mokamos specialios išmokos už kiekvieną penkerių metų tarnybos laikotarpį, nustatomos kompensacijos sveikatos sutrikdymo atveju, kelionės išlaidų atlyginimo galimybės, išplečiamas artimųjų, kuriems būtų garantuota apsauga, sąrašas. Be to, atsisakoma 55 metų amžiaus cenzo reikalavimo žvalgybos institucijų vadovams.
Panašų projektą norėta siūlyti dar praėjusios kadencijos Seime, tačiau tuomet jo pateikimas pristabdytas, siekiant parengti įstatymų pataisas, nustatant didesnius žvalgybos kontrolieriaus įgaliojimus.