Teismo leidimas įkeisti turtą: kada ir kaip jį gauti?

Nuosavybės teisė nėra absoliuti. Tam tikrais įstatyme nustatytais atvejais jai taikomi tam tikri ribojimai. Ypač svarbus teismo vaidmuo tenka apsaugant vaikų, neveiksnių ir ribotai veiksnių asmenų, sutuoktinių teises. Būtent šių asmenų teisių apsauga užtikrinama teismo leidimais įstatymo numatytiems teisiniams veiksmams atlikti.

Šiame straipsnyje rasite išsamią informaciją apie tai, kaip gauti teismo leidimą įkeisti butą, įskaitant reikalingus dokumentus, patarimus ir teisinius aspektus. Aiškinsimės, kada reikalingas teismo leidimas, kokie dokumentai reikalingi, kokie yra teismo sprendimo terminai ir kitus svarbius aspektus.

Kada reikalingas teismo leidimas?

Teismo leidimas reikalingas tais atvejais, kai įkeičiamas turtas, kuriame gyvena nepilnamečiai vaikai arba kai turtas priklauso nepilnamečiui. Tai būtina siekiant apsaugoti vaikų interesus.

Įstatymai nustato, kad sutuoktiniams turint nepilnamečių vaikų sandoriams su nekilnojamuoju šeimos turtu sudaryti yra būtinas teismo leidimas. Jeigu šeimoje auga nepilnametis vaikas, teismo leidimas reikalingas ne visiems sandoriams, susijusiems su nekilnojamuoju turtu, o tik susijusiems su šeimos turtu.

Kas yra šeimos turtas?

Šeimos turtu pripažįstamas turtas, nuosavybės teise priklausantis vienam arba abiem sutuoktiniams - tai yra šeimos gyvenamoji patalpa ir kilnojamieji daiktai, skirti šeimos namų ūkio poreikiams tenkinti.

Taigi, jei turtas nėra šeimos turtas - nėra vienintelė gyvenamoji patalpa - su juo susijusiems sandoriams teismo leidimas nereikalingas.

Pavyzdžiai:

  • Pavyzdys 1: Šeima gyvena bute ir nori įkeisti kitą turimą gyvenamąją patalpą. Tokiu atveju, teismo leidimo įkeisti nekilnojamąjį turtą nereikės.
  • Pavyzdys 2: Šeima nori įkeisti žemės sklypą. Teismo leidimo šio nekilnojamojo turto įkeitimui nereikės.

Tačiau šeimai nutarus parduoti, įkeisti, dovanoti ar kitaip perleisti ar apriboti nuosavybės teisę į turimą vienintelę šeimos gyvenamąją patalpą (butą ar namą), būtina gauti teismo leidimą. Teismo leidimas būtinas ir tais atvejais, kai vienintelėje šeimos gyvenamojoje patalpoje nepilnametis vaikas gyvena su vienu iš tėvų, nesančiu (ir nebuvusiu) santuokoje. Teismo leidimas parduoti butą reikalingas, jeigu parduodamas butas yra vienintelė šeimos gyvenamoji patalpa, kurioje gyvena nepilnametis vaikas.

Svarbu suprasti, kad sutuoktinis, kuris yra nekilnojamojo daikto, priskirto šeimos turtui, savininkas, gali perleisti nuosavybės teisę į jį, įkeisti ar kitaip suvaržyti teises į jį tik gavęs kito sutuoktinio rašytinį sutikimą. Tai reiškia, kad jeigu santuoka nenutraukta ir šeimos turtas, t. y. vienam ar abiem sutuoktiniams priklausanti šeimos gyvenamoji patalpa, kurioje šeima faktiškai gyvena, prašymą turi pasirašyti abu sutuoktiniai arba, jeigu jį teikia vienas sutuoktinis, prie prašymo turi būti pridėtas kito sutuoktinio sutikimas dėl sandorio sudarymo.

Teismo leidimas reikalingas tik perleidžiant ar kitaip suvaržant nuosavybės teises į šeimos turtą. Jeigu šeima turi keletą gyvenamųjų patalpų (butų, namų ir pan.), šeimos turtu yra pripažįstama tik viena gyvenamoji patalpa, kurioje šeima faktiškai gyvena. Šeimos turtu gyvenamoji patalpa pripažįstama nepriklausomai nuo to, ar ji įregistruota viešame registre kaip šeimos turtas.

Dažnai pasitaikanti situacija: šeima turi ne vieną nekilnojamąjį turtą, o tame, kurį nori parduoti faktiškai negyvena.

Siekiant apsaugoti nepilnamečių vaikų interesus ir teisę į gyvenamąjį būstą, vaiko tėvai, norėdami perleisti nuosavybės teisę į šeimos turtą, įkeisti turtą bankui ar kitaip perleisti ar suvaržyti teises į nekilnojamąjį turtą, turi kreiptis į teismą įrodydami, kad vaiko interesai ir gyvenimo kokybė nebus pažeista.

Kaip gauti teismo leidimą?

Būtina teismui pateikti rašytinį prašymą bei rašytinius įrodymus, kuriais grindžiamas prašymas. Prašymo formą ir daugiau informacijos apie teismo leidimus galima rasti interneto svetainėje www.teismai.lt. Detalūs reikalavimai prašymams ir jų priedams taip pat teikiami ir LR Civilinio proceso kodekse.

Prašymas teismui dėl teismo leidimo išdavimo turi būti motyvuotas. T.y. jame turi būti pagrįstas vienintelės gyvenamosios patalpos pardavimo būtinumas, nurodoma, kaip bus užtikrinta Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 6 punkte numatytą vaiko teisė į gyvenamąją patalpą, kuri reiškia, jog turi būti užtikrinta, kad vaikas neliktų be gyvenamojo būsto.

Analogiškai prašant teismo leidimo dėl buto/namo įkeitimo reikia nurodyti įkeitimo priežastis ir garantijas dėl nepilnamečio vaiko teisės į gyvenamąją patalpą.

Beje, gauti teismo leidimą žyminio mokesčio mokėti nereikia, tačiau tokiose bylose dalyvaujančių asmenų bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos.

Prašymo pateikimas

Prašymai dėl teismo leidimo išdavimo, kaip ir visi kiti teismui teikiami procesiniai dokumentai, gali būti pateikiami raštu (atvykus į teismą ar siunčiant paštu) arba elektroniniu būdu per elektroninių paslaugų portalą e.teismas.lt.

Prašymo pateikimas elektroniniu paštu nėra tinkamas, nes tokiu atveju neįmanoma patikrinti teikiančio asmens tapatybės, teikiami elektroniniai dokumentai (kopijos) neatitinka reikalavimo, kad procesinis dokumentas turi būti pasirašytas jį teikiančio asmens, o priedų kopijos patvirtintos nustatyta tvarka.

Reikalingi dokumentai

Norint gauti teismo leidimą, reikės pateikti šiuos dokumentus:

  • Prašymą teismui dėl leidimo įkeisti butą / namą / patalpą išdavimo.
  • Dovanojamų žemės sklypų nuosavybės dokumentus.
  • Žemės sklypų planus.
  • Jūsų tėvų santuokos liudijimą.
  • Jūsų bei Jūsų sesers gimimo ir santuokos liudijimus, jeigu keitėte pavardes.
  • Asmens dokumentus.

Jeigu dovanojami žemės ūkio paskirties žemės sklypai, perleidėjui (įgijėjams tam tikrais atvejais) bus reikalingas Nacionalinės žemės tarnybos leidimas, leidžiantis perleisti (įgyti) žemės ūkio paskirties žemės sklypą. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymu, kai kuriais atvejais Nacionalinės žemės tarnybos leidimas nereikalingas perleidžiant (įsigyjant) žemės ūkio paskirties žemę.

Kaip ir per kiek laiko išnagrinėjami prašymai gauti teismo leidimą?

Paprastai prašymai dėl teismo leidimo išdavimo nagrinėjami rašytinio proceso tvarka (byloje dalyvaujantys asmenys į posėdį nekviečiami ir jame nedalyvauja).

Įstatymas numato, kad prašymai dėl teismo leidimų nagrinėjami supaprastinto proceso tvarka, todėl klausimai sprendžiami greitai - prašymai turi būti išnagrinėjami nė vėliau kaip per penkias dienas nuo jų priėmimo dienos.

Žinoma, esama išimčių, kai teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, nusprendžia bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Gali skirtis ir nagrinėjimo terminai: su priverstine hospitalizacija susiję klausimai išnagrinėjami per 3 d. d., o vaiko paėmimo iš jo atstovų pagal įstatymą klausimui skiriamos 10 d. d. nuo prašymo priėmimo.

Į kurį teismą reikia kreiptis?

Prašymai išduoti teismo leidimą paduodami pareiškėjo gyvenamosios vietos ar buveinės apylinkės teismui, t. y. reikia kreiptis į teismą, kurio veiklos teritorijoje gyvenate. Visų Lietuvoje veikiančių teismų veiklos teritorijų sąrašą galima rasti ČIA.

Patogiausias variantas visus dokumentus su prašymu pristatyti į apylinkės teismą. Tačiau jei aplinkybės susiklostė taip, kad pateikti fiziškai negalite, galima pateikti prašymą ir internetu.

Yra viena procesą palengvinanti sąlyga. Visus dokumentus pildo vienas iš vaikų tėvų arba notariškai patvirtintas atstovas.

Kai gaunate teismo leidimą jūsų būstą parduoti, toliau tvarkote pirkimo-pardavimo reikalus su savo pirkėjais, banku, notaru.

Apsišarvuokite kantrybe, ir iš karto numatykite papildomas 2 savaites, kurias galimai užtruksite, kol gausite teismo leidimą.

Kada teismas gali neišduoti leidimo?

Dažniausiai atsisakoma priimti prašymą, nes jis neatitinka bendrųjų procesinių dokumentų formai ir turiniui keliamų reikalavimų, nėra teismingas teismui, kuriam paduotas arba prašymą pateikė asmuo, neturintis teisės teikti tokį prašymą ar neįgaliotas vesti bylą. Taip pat prašymas gali būti nepakankamai pagrįstas, t. y. pateiktų įrodymų nepakanka išvadai, kad sandoris, kuriam sudaryti prašoma išduoti leidimą, nepažeis vaiko / neveiksnaus asmens teisių arba teismas nustato, kad sandoris pažeis vaiko / neveiksnaus asmens teises.

Pasitaiko ir tokių atvejų, kai pareiškėjai kreipiasi į teismą dėl teismo leidimo išdavimo, nors pagal įstatymus teismo leidimas nėra reikalingas. Tokiu atveju teismas atsisako jį išduoti ir nutartyje pažymi, kad teismo leidimas tokiam sandoriui sudaryti nereikalingas. Pavyzdžiui, kai prašoma išduoti teismo leidimą parduoti ar įkeisti žemės sklypą, kitą turimą gyvenamąją patalpą, kurioje šeima negyvena ir pan., t. y. turtą, nepriskirtiną šeimos turtui.

Ką daryti, jei teismas atsisakė išduoti leidimą?

Jeigu teismas atsisakė priimti arba atmetė prašymą dėl to, kad prašymas turi formos, turinio ar pagrįstumo trūkumų, juos pašalinus, prašymą dėl leidimo išdavimo galima teikti pakartotinai.

Ar nutartis gali būti skundžiama?

Nutartis išduoti teismo leidimą ar atsisakyti jį išduoti yra neskundžiama. Vis dėlto, nutartis leisti paimti vaiką iš jo atstovų pagal įstatymą arba atsisakyti duoti šį leidimą gali būti skundžiama atskiruoju skundu.

Teismo leidimai, susiję su nepilnamečių vaikų turtu

Įgyvendinant vaiko teisių apsaugą įstatymas detaliai nustato atvejus, kai teismo leidimas reikalingas disponuojant nepilnamečio vaiko turtu:

  • Teismo leidimas parduoti nepilnamečio vaiko turtą
  • Teismo leidimas įkeisti nepilnamečio vaiko turtą
  • Teismo leidimas nuomoti nepilnamečio vaiko turtą ilgesniam nei penkerių metų terminui;
  • Teismo leidimas vaikų vardu sudaryti paskolos sutartį, jeigu sutarties suma viršija keturių minimalių algų dydį;
  • Teismo leidimas investuoti nepilnamečių vaikų pinigines lėšas, jeigu jų suma viršija dešimties minimalių mėnesinių algų dydį.

LR CK 3.188 str. 1 d. 2 p. nustatyta, kad be išankstinio teismo leidimo tėvai neturi teisės nepilnamečių vaikų vardu priimti ar atsisakyti priimti palikimą. Palikimui vaikų vardu priimti reikalingas teismo leidimas. Teismo leidimas palikimui vaiko vardu priimti pateikiamas paveldėjimo bylą vedanačiam notarui (notarinei kontorai) per įstatyme numatytą palikimui priimti terminą - 3 mėnesius nuo palikėjo mirties. Esant svarbioms priežastims, šis terminas teismo gali būti pratęstas.

Atkreiptinas dėmesys, kad išduodami teismo leidimus, atsižvelgdami į prioritetinius vaiko interesus, vis dažniau nustato palikimo priėmimą vaiko vardu pagal antstolio apyrašą. Apyrašui sudaryti reikalingas tam tikras laiko tarpas. Todėl reikėtų įvertinti laiko faktorių tvarkant paveldėjimo vaikų vardu reikalus.

Kiti teismo leidimai

Teismas gali išduoti ir kitus leidimus:

  • Teismo leidimas neveiksnaus asmens operacijai, jo organų pašalinimui arba nėštumo nutraukimui.
  • Teismo leidimas asmens psichinės būklės tyrimui ir sutikimui tirti neveiksnaus asmens psichinę būklę.
  • Teismo leidimas gydyti teismo nepripažintą emancipuotu nepilnametį be vieno iš tėvų ar globėjo (rūpintojo) sutikimo, kai vienas iš tėvų ar globėjas (rūpintojas) atsisako psichiatro paskirto gydymo ir dėl to nepilnamečio sveikatai gali būti padaryta esminė žala.
  • Teismo leidimas dėl asmens guldymo į psichiatrijos įstaigą ir priverstinio gydymo jam skyrimo, dėl leidimo pratęsti asmens bei neveiksnaus asmens priverstinę hospitalizaciją.
  • Teismo leidimas nežinia kur esančio asmens turto laikinajam administratoriui disponuoti turtu, jį įkeisti ar kitaip suvaržyti teises į turtą.
  • Teismo leidimas dėl neturinčio 18 metų asmens santuokinio amžiaus sumažinimo.
  • Teismo leidimas tuoktis dėl nėštumo asmeniui, nesulaukusiam 15 metų.
  • Teismo leidimas sutuoktiniui atlikti veiksmus, kuriems atlikti reikalingas kito sutuoktinio sutikimas, kai tokio sutikimo dėl objektyvių priežasčių šis negali gauti.
  • Teismo leidimas sudaryti sandorį, kuriam reikalingas kito sutuoktinio sutikimas, kai vienas sutuoktinis kitam neduoda sutikimo sudaryti sandorį.
  • Teismo leidimas vienam sutuoktiniui tvarkyti bendrą turtą, kai kitas sutuoktinis yra išvykęs arba dėl kitų svarbių priežasčių negali kartu tvarkyti bendro turto.
  • Teismo leidimas ribotai veiksniam asmeniui sudaryti vedybų sutartį, kai rūpintojas tokio sutikimo neduoda.
  • Teismo leidimas keisti vedybų sutarčių registre įregistruotą vedybų sutartį.
  • Teismo leidimas nepilnamečiui paduoti pareiškimą dėl tėvystės pripažinimo, jeigu tėvai, globėjai ir rūpintojai tokio sutikimo neduoda.
  • Teismo leidimas parduoti, dovanoti ar kitaip perleisti, išnuomoti, įkeisti sugyventinių bendrai įgytą ir naudojamą turtą ar kitaip suvaržyti teises į jį be kito sugyventinio rašytinio sutikimo, kai šis jo negali duoti dėl savo neveiksnumo arba sutikimo neįmanoma gauti dėl kitokių svarbių priežasčių.
  • Teismo leidimas sudaryti neveiksnaus ar ribotai veiksnaus asmens sandoriams, kurių suma viršija 5000 Lt.
  • Teismo leidimas globėjui parduoti, dovanoti ar kitaip perleisti globotinio nekilnojamąjį daiktą ar daiktines teises, jį išnuomoti, perduoti neatlygintinai naudotis, įkeisti ar kitaip suvaržyti teisies į nekilnojamąjį daiktą ar daiktines teises, sudaryti kitą sandorį, jeigu dėl to sandorio globotinio turtas sumažėtų ar būtų perleistos ar suvaržytos globotinio daiktinės teisės, taip pat leidimas, jeigu rūpintojas ketina duoti sutikimą ribotai veiksniam asmeniui sudaryti šiuos sandorius.
  • Teismo leidimas administratoriui keisti turto tikslinę paskirtį.
  • Teismo leidimas administratoriui perleisti turtą kitiems asmenims atlygintinai arba jį įkeisti, jeigu tai būtina skoloms apmokėti arba turto vertei išlaikyti.
  • Teismo leidimas administratoriui administruojamą turtą įsigyti nuosavybėn.
  • Teismo leidimas turto administratoriams veikti pavieniui arba pakeisti sprendimų dėl turto administravimo priėmimo tvarką, kai keli administratoriai vengia priimti sprendimus, susijusius su turto administravimu.
  • Teismo leidimas nuomininkui atlikti kapitalinį remontą, kai nuomotojas nevykdo pareigos savo lėšomis daryti išnuomoto daikto kapitalinį remontą.
  • Teismo leidimas nuomotojui laikinai apriboti nuomininko teisę naudotis išsinuomotu daiktu, kai išnuomoto daikto kapitalinis remontas nėra neatidėliotinas (t.y. nebūtinas) ir nuomininkas nesutinka laikinai atsisakyti teisės naudotis daiktu.

Dirbtinis intelektas ir teismo leidimai

Prieš kelerius metus dirbtinis intelektas (DI) - „OpenAI“ sukurtas „GPT-4“ modelis - išlaikė JAV advokatūros egzaminą, netyla ir kalbos, kad nuolat tobulėjančios DI technologijos gali pakeisti teisininkus. Tačiau ar tikrai verta teisinio patarimo klausti dirbtinio intelekto? Advokatų kontoros COBALT vadovaujanti teisininkė Renata Vasiliauskienė teigia, kad legaltech sprendimai - technologijos, skirtos teisinėms paslaugoms automatizuoti ir optimizuoti - yra ir turi būti naudojami teisiniame darbe, tačiau juos atsirinkti reikia atidžiai ir sąmoningai. Nevertėtų aklai pasitikėti teisiniais atsakymais, kuriuos pateikia bendro pobūdžio DI įrankiai, t.y., tie, kurie nebuvo sukurti specialiai teisės klausimams spręsti. Pavyzdžiui, „chatGPT“, „DeepSeek“ ar „claude.ai“, kaip ir kiti bendro pobūdžio DI įrankiai, neturi galimybės remtis aktualiomis teisės aktų redakcijomis ar naujausia teismų praktika, nes jų apmokymui naudota informacija, pateikta iki 2025 m.

„Tai reiškia, kad naujausi įstatymų pasikeitimai generuojant DI atsakymus bent jau kol kas nėra analizuojami. Antra, ir svarbiausia, pasak R. Vasiliauskienės, yra tai, kad „chatGPT“ algoritmai buvo apmokyti pasitelkus itin didelį kiekį mokslinio ir populiariojo turinio - pavyzdžiui, vaikų grožinę literatūrą, religinius tekstus, poeziją, vartotojų komentarus, - o teisinių tekstų šioje duomenų aibėje buvo tik nedidelė dalis.

„ChatGPT“ atsakymai pateikiami tokia protinga ir rišlia forma, kad neretam sunku patikėti, jog atsakymas gali būti geriausiu atveju paviršutinis, o blogiausiu - visiškai neteisingas. Ant šio „kabliuko“ jau yra skaudžiai užkibęs ne vienas žmogus, įskaitant teisininkus. Pavyzdys -„chatGPT“ sukurti teismų sprendimai, kurių niekada nėra buvę, tačiau jų reikėjo generuojamam atsakymui. Iš praktikos atsiradusi teisinė intuicija dažnai pasufleruoja, kad DI pateiktas atsakymas yra neteisingas. Tačiau problemų kyla, kai klausimus užduoda ne teisininkai“, - įspėja R. Vienas iš būdų apsisaugoti yra paprašyti pateikti šaltinius, konkrečias citatas, bylų numerius.

Šiuo metu situacija yra tokia, kad bendro pobūdžio DI modeliai neprilygsta tikriesiems legaltech įrankiams, kurie buvo sukurti teisininkų, apmokyti pasitelkus teisinius dokumentus, bylas, teisės aktus ir geba atlikti išskirtinai tik teisines užduotis, pažymi teisininkė.

Anot R. Dabar egzistuojantys legaltech įrankiai, orientuoti tik į teisės klausimus, padeda atlikti skirtingas užduotis. „Visi šie veiksmai atliekami vos per kelias sekundes. Taigi, galima drąsiai sakyti, kad į teisę orientuoti DI sprendimai iš tikrųjų reikšmingai pagreitina didelę dalį teisininko darbo. Tačiau ne viskas taip paprasta.

„Vidinėmis politikomis lengva uždrausti kelti klientų duomenis į teisininkams skirtus DI įrankius, tačiau žmogiškasis faktorius ir klaidų rizika dėl to niekur nedingsta. Todėl yra sprendimų, pavyzdžiui, „Harvey“, „Legora“, „vasara.ai“ ir daug kitų, kuriuos galima integruoti į vidines kontorų sistemas. Nors teigiama, kad pastarosios gali užtikrinti, kad užklausos ar net netyčia įkelti jautrūs dokumentai liktų kontoros aplinkoje, absoliutus saugumas skaitmeninėje erdvėje neegzistuoja. Todėl visos garantijos turi būti vertinamos atsargiai“, - sako R.

Kitos reikšmingos problemos - bendrų standartų trūkumas ir prieigos prie vietos teisės aktų apribojimai. Teisės aktai, sutartys, teismo dokumentai labai skiriasi skirtingose jurisdikcijose, todėl vienam įrankiui sunku sukurti tokius, kurie būtų universalūs ir tinkami visose valstybėse, teigia COBALT teisininkė.

Kalbant apie vietos teisės aktų bazes, ilgą laiką net pažangiausi legaltech įrankiai negalėjo užtikrinti, kad konsultacijos remtųsi aktualiomis vietos šalies teisės aktų redakcijomis. Pavyzdžiui „Harvey“ iki pat 2025 metų remdavosi tomis žiniomis apie teisės aktus, kurias „rasdavo“ internete, nes neturėjo prieigos prie visų šalių teisės aktų duomenų bazių.

„Sprendimas atrodo geras, tačiau ar ilgalaikis - klausimas, - svarsto R. Vasiliauskienė. - Juk daug metų kurtos ir tobulintos lietuviškos teisės aktų ir teismų sprendimų bazės greitu metu paleis savo DI sprendimus ir vargu ar norės, kad konkurentai naudotųsi šiuo įdirbiu.

Įvairiuose šaltiniuose teigiama, kad DI technologijos artimiausiu metu paveiks beveik visus darbus ir profesijas - niekas neturės imuniteto nei dabartiniam DI, nei beatsiritančiai visuotinio DI bangai. Taigi ir tūkstantmečius egzistavęs teisininko amatas keisis iš esmės, prognozuoja R. „Tie, kurie nesugebės greitai prisitaikyti, ne tik praras pozicijas tarptautiniuose reitinguose, klientus ir talentus, bet galbūt turės susitaikyti ir su tuo, kad pralaimi technologijoms.

Nekilnojamojo turto įkeitimo procesas

NT paieška gali pasirūpinti pats pirkėjas, bet rekomenduotina tai pavesti šios srities specialistui - NT brokeriui, kuris atsižvelgdamas į pirkėjo poreikius suras ir pasiūlys geriausią variantą už priimtiniausią kainą.

Suradus patinkantį NT ir apsisprendus dėl jo pirkimo rekomenduojamas NT vertinimas, kuris turėtų būti atliekamas prieš pasirašant preliminariąją sutartį. Kiekvienas bankas turi jiems priimtinų vertintojų sąrašą, kurie NT vertinimo ataskaitą paprastai pateikia per 1-5 dienas. NT vertinimo ataskaitos preliminari kaina priklausomai nuo vertinamo turto tipo 300-600 Lt.

Preliminarioji sutartis turi būti rašytinės formos. Pagrindinė pirkimo - pardavimo sutartis pasirašoma pas notarą, kuomet nekilnojamojo turto pardavėjas turi visas reikalingas pažymas, leidimus ir kt. dokumentus sandoriui sudaryti, o pirkėjui yra išduotas banko garantinis raštas dėl paskolos suteikimo arba jau yra pasirašyta kredito sutartis.

Registruojant nuosavybės teisę į įsigytą NT pasirenkate terminą, per kurį pageidaujate, kad turtas būtų įregistruotas (galimi terminai - 1, 3, 5 arba 10 darbo dienų). Įregistravus nuosavybės teisę į įsigytą turtą, Jums bus išduotas nuosavybės teisę patvirtinantis registro išrašas.

Nekilnojamojo turto brokeris, padės Jums susitvarkyti teismo leidimą. Gauti teismo leidimą įkeisti perkamą būstą, kuriame gyvena nepilnamečiai vaikai ir būstas yra laikomas šeimos turtu.

Į teismą su dokumentais reikia kreiptis po pirkimo-pardavimo sutarties pasirašymo pas notarą. Laikotarpis nuo 5-14 d.d.

Nekilnojamojo turto brokeris, padės Jums susitvarkyti teismo leidimą.

Gauti teismo leidimą įkeisti perkamą būstą, kuriame gyvena nepilnamečiai vaikai ir būstas yra laikomas šeimos turtu. Jeigu Jūsų šeima su nepilnamečiais vaikais gyvena ne bankui įkeičiamame būste, o kitame.

Buto pardavimas turint nepilnamečių vaikų: svarbūs pokyčiai

Iki šiol, parduodant šeimos turtą, kuriame gyvena nepilnamečiai vaikai, būtina buvo gauti teismo leidimą. Nuo 2023 m. sausio 1 d. ši pareiga buvo perleista notarams, kurie dabar prisiima atsakomybę už sandorio tvirtinimą ir užtikrina, kad nebūtų pažeistos nepilnamečių teisės.

Nepaisant supaprastinimo, vis dar būtina užtikrinti, kad nepilnamečiai vaikai neliktų be gyvenamojo būsto. Notaras, prieš tvirtindamas sandorį, gali atlikti būsto patikrą ir paprašyti pateikti preliminarią sutartį naujam būstui įsigyti, jei parduodamas vienintelis turtas.

Panašiai kaip ir pardavimo atveju, notarai nuo šiol priima sprendimus ir dėl nekilnojamojo turto įkeitimo, taip pat išvengiant teismo leidimo poreikio.

Anksčiau reikalaujamas dokumentų kiekis buvo didžiulis, tačiau dabar notarai reikalauja tik pagrindinių dokumentų, taip sutaupant laiko ir išvengiant nereikalingų administracinių kliūčių.

Dėl supaprastinto teisinio proceso, būsto pardavimas tampa greitesnis ir mažiau varginantis.

Teismo leidimas | Teismo leidimas parduoti ar įkeisti nekilnojamąjį turtą | Teisinėkonsultacija.lt

tags: #teismo #leidimas #ikeisti #turta #per #kiek