Šeimos bylose su užsienio elementu, vieno iš ieškiniu pareikštų reikalavimų neteismingumas Lietuvos Respublikos teismams automatiškai nereiškia kitų tuo pačiu ieškiniu reiškiamų reikalavimų neteismingumo, nebent taikytiname tarptautinio teismingumo klausimus reglamentuojančiame teisės akte būtų nurodyta kitaip.
Nagrinėjant bylas, susijusias su vaiko gyvenamosios vietos nustatymu, kai vienas iš tėvų gyvena užsienyje, svarbu tinkamai nustatyti teismingumą, remiantis Europos Sąjungos teisės aktais ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodeksu (CPK).
Bylos su tarptautiniu elementu reikalauja atidaus kiekvieno reikalavimo teismingumo įvertinimo pagal ES teisės aktus. Pavyzdžiui, reikalavimai dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo sprendžiami remiantis 2003 m. lapkričio 27 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 2201/2003 (reglamentas „Briuselis II bis“) nustatytomis taisyklėmis. Tuo tarpu, reikalavimai dėl išlaikymo priteisimo sprendžiami remiantis 2008 m. gruodžio 18 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 4/2009 (Išlaikymo reglamentas) nustatytomis taisyklėmis.
Reglamento „Briuselis II bis“ taikymas
Reglamento „Briuselis II bis“ 8 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas bendrasis teismingumo pagrindas reikalavimams dėl tėvų pareigų. Pagal jį, valstybės narės teismai turi jurisdikciją bylose, susijusiose su tėvų pareigomis vaikui, kurio nuolatinė gyvenamoji vieta tuo metu, kai byla patenka jų žinion, yra toje valstybėje narėje.
Be to, reglamento „Briuselis II bis“ 9, 10, 12 ir 13 straipsniuose įtvirtinti specialieji teismingumo pagrindai reikalavimams dėl tėvų pareigų, kuriais remdamasis teismas turi teisę nagrinėti tokius reikalavimus net ir tais atvejais, kai nėra pagrindo konstatuoti vaiko nuolatinę gyvenamąją vietą esant toje valstybėje narėje.
Jurisdikcijos prorogacija, remiantis reglamento „Briuselis II bis“ 12 straipsnio 3 dalimi, galima tik nustačius abi sąlygas:
- Vaiko esminį ryšį su ta valstybe nare, pavyzdžiui, dėl to, kad vienas iš tėvų pareigų turėtojų toje valstybėje narėje turi nuolatinę gyvenamąją vietą arba kad vaikas yra tos valstybės narės pilietis.
- Aplinkybę, kad teismų jurisdikcijai, teismui priėmus bylą savo žinion, aiškiai išreikštu ar kitokiu nedviprasmišku būdu pritarė visos bylos šalys ir tos valstybės narės teismų jurisdikcija labiausiai atitinka vaiko interesus.
Aplinkybės, sudarančios pagrindą teismui nagrinėti pareikštus reikalavimus pagal reglamento „Briuselis II bis“ 8 ir 12 straipsnius, privalo egzistuoti bylos iškėlimo teisme momentu, kaip jis suprantamas pagal reglamento 16 straipsnį.
Lietuvos Respublikos teismui nustatant bylos iškėlimo teisme momentą reglamento „Briuselis II bis“ 16 straipsnio prasme ir vertinant, ar tuo momentu egzistavo jurisdikcijos sąlygos pagal reglamento 8 arba 12 straipsnius, šis momentas sietinas su ieškinio pateikimo teismui data.
Teismas, spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą ir nustatęs, kad vaiko nuolatinė gyvenamoji vieta yra ne Lietuvoje, todėl ieškinys dėl tėvų pareigų Lietuvos Respublikos teismams yra neteismingas pagal „Briuselis II bis“ 8 straipsnio 1 dalį, turėtų patikrinti, ar iš ieškinio turinio ir (ar) kartu su ieškiniu pateiktų įrodymų nėra aplinkybių, sudarančių pagrindą spręsti dėl ieškinio teismingumo Lietuvos Respublikos teismams remiantis kitais reglamente nustatytais jurisdikcijos pagrindais, ir tik padaręs neigiamą išvadą šiuo klausimu - spręsti, ar atitinkamu klausimu jurisdikciją turi kitos valstybės narės teismas (reglamento „Briuselis II bis“ 17 straipsnis).
Tais atvejais, kai pareikštas ieškinys yra susijęs su tarptautiniu elementu, jo priėmimo klausimą sprendžiantis teismas, nustatęs, kad iš ieškinio ir kartu su juo pateiktų įrodymų nėra pakankamo pagrindo spręsti dėl pareikštų reikalavimų teismingumo, turi taikyti trūkumų šalinimo institutą, t. y. nurodyti ieškovui pateikti įrodymus, patvirtinančius aplinkybes, kurios yra teisiškai reikšmingos teismui sprendžiant dėl pareikštų reikalavimų teismingumo.
Jei ieškovas teismo nustatytu terminu pateikia atitinkamas aplinkybes patvirtinančius įrodymus arba nurodo įrodymus, kurių negali pateikti dėl objektyvių priežasčių, teismas priima ieškinį. Atsisakymas priimti Lietuvos Respublikos teismams neteismingą ieškinį (CPK 137 straipsnio 2 dalies 2 punktas), prieš tai nepritaikius trūkumų šalinimo instituto, taikomas tais atvejais, kai teismui iš pateikto ieškinio turinio ir kartu su juo pateiktų įrodymų akivaizdu, kad ieškinys nėra teismingas Lietuvos Respublikos teismams.
Svarbu atkreipti dėmesį, kad reikalavimo dėl išlaikymo ir (ar) išlaikymo įsiskolinimo priteisimo teismingumas nėra neatsiejamas nuo reikalavimo dėl tėvų pareigų (vaiko gyvenamosios vietos nustatymo) teismingumo.
Apibendrinant, teismingumo nustatymas bylose dėl vaiko gyvenamosios vietos su tarptautiniu elementu reikalauja atidaus kiekvieno reikalavimo įvertinimo pagal atitinkamus ES reglamentus ir nacionalinę teisę, užtikrinant vaiko interesų apsaugą.
Teismingumo nustatymo žingsniai
Štai kokius veiksmus reikia atlikti nustatant teismingumą bylose dėl vaiko gyvenamosios vietos:
- Nustatyti vaiko nuolatinę gyvenamąją vietą.
- Įvertinti, ar yra jurisdikcijos prorogacijos sąlygos.
- Jei trūksta įrodymų, taikyti trūkumų šalinimo institutą.
- Atsižvelgti į vaiko interesus.
Ši informacija padės geriau suprasti teismingumo nustatymo procesą bylose, susijusiose su vaiko gyvenamosios vietos nustatymu, kai yra tarptautinis elementas.
tags: #teismingumas #del #gyvenamosios #vietos #nustatymo