Šiame straipsnyje apžvelgsime teismo praktiką dėl savivaldybių teisės taikyti žemės mokesčio lengvatas.
Gyvename pereinamajame laikotarpyje, kai informacija vis dažniau perduodama skaitmeninėmis technologijomis.
Informacijos perdavimas ir transformavimas naudojant įvairius dirbtinio intelekto (DI) įrankius šiuo metu yra bene plačiausiai naudojamas informacijos apdorojimo skaitmeninėmis technologijomis būdas.
Ne paslaptis, kad DI pagalbą vis dažniau pasitelkia ir teisininkų bendruomenė.
Siekiant užtikrinti efektyvesnę pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevenciją bei didinti skaidrumą virtualiųjų valiutų, finansų, lošimų, mokesčių konsultantų, nekilnojamojo turto agentų ir apskaitos sektoriuose, Seimas priėmė Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo (toliau - Įstatymas) ir Azartinių lošimų įstatymo pakeitimus.
Žemės sklypų savininkai turi būti informuoti apie bet kokius pasikeitimus jų sklype, kurie gali paveikti jų nuosavybės naudojimo tvarką.
Tačiau pasitaiko situacijų, kai savininkai nežino apie žemės sklypuose esamus įrašus (pvz. miško žemės registraciją) ir savavališkai įregistruotą miško plotą žemės sklype, kurio ten iš tiesų nėra.
Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 4.37 str. 1 d. „Nuosavybės teisė - tai teisė savo nuožiūra, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų, valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti.“ Nuosavybės teisė, kaip daiktinė teisė, yra absoliutaus pobūdžio.
Nekilnojamojo turto kainoms pakilus dalis pardavėjų nusprendė nesilaikyti preliminariųjų sutarčių padidinant turto pardavimo kainą, o pirkėjams su pakeistomis sąlygomis nesutinkant, nekilnojamąjį turtą parduodant brangiau tretiesiems asmenims.
Todėl pardavėjams reikės įvertinti papildomas rizikas sudarant preliminariąsias sutartis, ar atsisakant sudaryti pagrindinę pirkimo-pardavimo sutartį.
Konkurencijos užtikrinimas prasideda nuo sudarytų sąlygų tiekėjams konkuruoti, o už tokių sąlygų sudarymą pirmiausia atsakinga perkančioji organizacija.
Galima sakyti, kad perkančioji organizacija, vykdanti viešųjų pirkimų procedūras, yra pagrindinis konkurencijos „organizatorius“.
Europos Sąjungos valstybėms narėms netinkamai užtikrinant trečiųjų valstybių investicijas į Europos Sąjungą gali sukelti problemų dėl nepakankamai kontroliuojamų ir nepageidaujamų investicijų, kurios gali būti kenksmingos Europos Sąjungos vidaus rinkai.
Estija buvo pirmoji šalis, kuri įvedė ir pasiūlė elektroninės rezidencijos programą.
Lietuva ir Latvija, sekdamos Estijos pavyzdžiu, taip pat pradeda savo elektroninio rezidento statuso programas.
Visuotinė pandemija, neabejotina, turėjo įtakos viso pasaulio ekonomikai, neaplenkiant tiek įmonių veiklos rodiklių, tiek poveikio šeimos ūkių finansams.
Tačiau šį kartą šiek tiek pozityvumo, vadovaujantis oficialia statistika.
2024-2025 metais Lietuvos teismų praktikoje nemokumo teisės srityje išryškėjo keli esminiai aspektai, susiję su Juridinių asmenų nemokumo įstatymo (JANĮ) taikymu.
Šie aspektai apima teismingumo klausimus, nemokumo administratorių veiklos kontrolę, juridinių asmenų vadovų civilinę atsakomybę ir kitus svarbius klausimus.
Lietuvos Respublikos Juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau - JANĮ) 2 straipsnio 17 dalyje yra nustatyta, kad nemokumo administratorius yra fizinis arba juridinis asmuo, turintis teisę administruoti nemokumo procesus.
Ne visi duomenys, kuriuos į JANGIS sistemą apie savo galutinės naudos gavėjus pateikia įmonės, yra teisingi ir tikslūs, pavyzdžiui, „Vilniaus prekybos“ grupei priklausančios bendrovės skirtingai nurodo Nerijaus Numos rezidavimo mokesčių tikslais valstybę.
Ekspertai sako, kad JANGIS nėra tobulas, bet visgi gana patikimas informacijos šaltinis.
Apie 110.000 juridinių asmenų - du trečdaliai turėjusių tai padaryti - dar nėra pateikę duomenų apie savo galutinės naudos gavėjus į sistemą JANGIS.
Bankai apribojimų jiems dar netaiko, o problemų šiuo metu gali kilti tik norintiems tapti nauju banko klientu.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2023 m. rugsėjo 12 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-3-182-1075/2023, teisėjų kolegija pasisakė dėl mokėtojo teisės susigrąžinti neautorizuotos operacijos sumą.
Naujausia Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (LAT) praktika (2022-09-12 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-188-1075/2022) pateikė naudingus išaiškinimus, padėsiančius nekilnojamojo turto pirkėjams lengviau prisiteisti nuostolių atlyginimą už nesąžiningą pardavėjų elgesį.
Šiame straipsnyje bus aptariamos aktualiausios bankroto teisės bylos bei išaiškinimai, priimti Lietuvos Aukščiausiame Teisme (LAT) 2022 metais.
Taip pat norime atkreipti jūsų dėmesį, kad Lietuvoje nuo 2022 m. kovo 1 d. keičiasi teisės aktai reguliuojantys nekilnojamojo turto vystymą nuomojamojoje valstybinėje žemėje.
Norėdami perskaityti naujienlaiškį, spustelėkite čia.
Palūkanos Lietuvos civilinėje teisėje suprantamos dvejopai: kaip mokestis už pinigų skolinimą (mokėjimo (pelno) palūkanos); kaip minimalių kreditoriaus nuostolių kompensacija už piniginės prievolės įvykdymo termino praleidimą (kompensuojamosios palūkanos).
Anksčiau finansų įstaigose įprasta pinigų plovimo prevencijos praktika dabar gali būti vertinama kaip įstatymo pažeidimas.
2021-05-07 įsigaliojo Pranešimų apie paskelbtas prastovas teikimo valstybinei darbo inspekcijai tvarkos aprašo pakeitimas.
LAT 2021-05-26 nutartimi civilinėje byloje Nr.
2021-04-15 Lietuvos bankas priėmė nutarimą dėl reikalavimų elektroninių pinigų įstaigoms ir mokėjimo įstaigoms, kurių veiklos licencijos galiojimas panaikintas arba sustabdytas.
Europos Sąjungos Bendrasis Teismas patenkino AB „Achema“ skundą dėl Lietuvoje nuo 2011 m. taikomos viešuosius interesus atitinkančių paslaugų (VIAP) elektros sektoriuje schemos neteisėtumo, pripažindamas Europos Komisijos sprendimą ją suderinti neteisėtu.
2021 m. sausio 29 d. patvirtintas Mokesčių ir kitų mokėjimo įmokų permokos (skirtumo) nepriemokai padengti tarpusavio įskaitymo tvarkos aprašas.
Nuo 2021 m. sausio 1 d. įsigaliojo piniginio pobūdžio vykdomųjų dokumentų teikimo tvarka.
Nuo 2021 m. sausio 1 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo Nr. IX-675 2 ir 58 straipsnių pakeitimo įstatymas.
2021 m. sausio 1 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ Nr. IX-2206 pakeitimai ir papildymai, kurie buvo priimti 2019 m. liepos 16 d. Lietuvos Respublikos elektroninio rezidento (e.
2020-11-05 priimti Lietuvos Respublikos notariato įstatymo pakeitimai, kuriais notarams suteikta teisė organizuoti ir vykdyti aukcionus informacinių technologijų priemonėmis.
Nuo 2023-10-01 įsigaliojo Teisingumo ministerijos parengti nauji notarų atlyginimo įkainiai.
Nuo 2023-07-01 įsigaliojo Baudžiamojo kodekso ir Administracinių nusižengimų kodekso pakeitimai, susiję su autorių teisių ir gretutinių teisių apsauga bei neteisėtu turinio naudojimu elektroninėje aplinkoje.
2023 m. sausio 1 d. įsigaliojo Vilniaus komercinio arbitražo teismo (VKAT) arbitražo procedūros reglamento (Reglamentas) pakeitimai.
2023 m. sausio 1 d. ir vasario 1 d. įsigaliojo LR pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos (PPTFP) įstatymo straipsnių pakeitimai.
Nuo 2023-01-01 įsigaliojo Aplinkos apsaugos įstatymo pakeitimas.
2022-12-22 priimtas Statybos įstatymo pakeitimas.
Pakeitimas numato, kad bus draudžiama sudaryti pirkimo pardavimo sandorius dėl butų ir kitų gyvenamosios paskirties patalpų, jei šių patalpų statybos baigtumas bus mažesnis, nei 100 proc.
Nuo 2022-11-17 patvirtinti Akcinių bendrovių įstatymo pakeitimai, kurie įsigalios nuo 2023-05-01.
Esminiai ABĮ pakeitimai yra šie: Akcijų išpirkimo institutas.
Iki šiol šis institutas buvo taikomas tik listinguojamoms akcijoms.
Nuo 2022 m. lapkričio 1 d. įsigalios naujas „Atsiskaitymų grynais pinigais ribojimo įstatymas“ (toliau - Įstatymas).
Įstatymas bus taikomas tiek fiziniams, tiek juridiniams asmenims, tačiau už Įstatymo pažeidimus šioms asmenų grupėms bus taikomos skirtingos teisinės pasekmės (jos aptartos toliau).
2022-06-28 priimti du Lietuvos Respublikos darbo kodekso (DK) pakeitimų įstatymai, kuriais įtvirtinti nuo š. m. rugpjūčio 1 d., nuo š. m. lapkričio 1 d. ir nuo 2023 m. sausio 1 d. įsigaliosiantys DK pakeitimai.
Nuo š. m. liepos 1 d.
Nuo 2022-05-01 įsigaliojo BPK 106 str. ir ANK 666 str.
Lietuva pripažįsta ir gerbia laisvę ne tik tarptautiniuose santykiuose, tačiau ir sutarčių teisėje.
2021-04-29 įsigaliojo Lietuvos Respublikos mediacijos įstatymo pakeitimas, kuriuo nurodyti atvejai, kada privalomoji mediacija sprendžiant šeimos ginčus negalima.
2021-04-22 Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodeksas papildytas straipsniu, reglamentuojančiu informacinių ir elektroninių ryšių technologijų naudojimą baudžiamajame procese.
2021-03-23 priimta Lietuvos Respublikos notariato įstatymo pataisa, kuria remiantis, notariniai veiksmai galės būti atliekami ne tik notaro biure, tačiau ir nuotoliniu būdu.
Nuo 2021-03-01 įsigaliojo įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties pakeitimai.
Nuo 2021-03-02 patvirtinta Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos skundų nagrinėjimo tvarka.
Maloniai kviečiame registruotis į dienraščio „Verslo Žinios“ organizuojamą renginį „Baltic AML Forum 2021“, kuris įvyks 2021 m. spalio 12 d.
Forumo partneriai - LEADELL Balčiūnas ir Grajauskas advokatų kontora.
Šiandien įvyko didžiausias metų AML renginys verslui!
Vilniuje vyksiantis Baltijos šalių AML forumas 2021 pakvietė aptarti pinigų plovimo rizikos valdymo priemones ir prevencijos aktualijas.
Verslo naujienų portalas Vz.lt publikavo Artūro Liutvino, LEADELL Balčiūnas ir Grajauskas advokatų kontoros vyr. teisininko, straipsnį „Opciono ir kitos Lietuvos teisėje nenumatytos sutartys: ar jas sudarančios šalys tikrai žino, dėl ko susitaria?
Verslo naujienų portalas Vz.lt publikavo Aušros Grubytės, LEADELL Balčiūnas ir Grajauskas advokatų kontoros teisininkės, straipsnį Palūkanos: ką svarbu aptarti sutartyje?
Verslo naujienų portalas Vz.lt publikavo Mariaus Grajausko, LEADELL Balčiūnas ir Grajauskas advokatų kontoros vadovaujančio partnerio, straipsnį - Pinigų plovimo prevencija virto būdu surinkti mokesčius.
Verslo naujienų portalas Vz.lt publikavo straipsnį Ko VMI trūksta iki tobulybės, kuriame savo komentarus pateikė LEADELL Balčiūnas ir Grajauskas advokatų kontoros vadovaujantis partneris Marius Grajauskas.
VMI pripažinta pažangiausia tarp 45 Lietuvos verslo priežiūros institucijų, rodo Ekonomikos ir inovacijų ministerijos (EIM) atliktas naujausias vertinimas.
LEADELL advokatų kontoros teisininkai parengė Baltijos šalių valstybės pagalbos priemonių verslui apžvalgą susijusią su COVID-19 pandemija.
LEADELL advokatų kontoros parengė svarbiausių aspektų ir pokyčių Estijoje, Latvijoje ir Lietuvoje palyginamąją apžvalgą.
LEADELL Balčiūnas ir Grajauskas advokatų kontoros komanda dalyvavo kuriant naująją Verslo žinių paslaugą rinkai - „VŽ Sutartys“.
Sutarčių žinynas tai skaitmeninė sutarčių valdymo platforma, kuri leis greitai parengti sutartį pagal skirtingus verslo poreikius.
Advokatų kontora LEADELL Balčiūnas ir Grajauskas buvo aukštai įvertinta tarp ekspertų ginčų sprendimo, bankų ir finansų, intelektinės nuosavybės, nekilnojamojo turto ir statybų, mokesčių bei įmonių ir komercinės teisės srityse.
Pirmaujantis tarptautinis leidinys Legal500 naujausiuose reitinguose LEADELL advokatų kontoras Baltijos šalyse pripažino 19 kartų.
Mūsų vadovaujantis partneris Marius Grajauskas yra vienas iš šios asociacijos steigėjų, todėl džiaugiamės galėdami pasidalinti kvietimu prisijungti prie asociacijos organizuojamos konferencijos.
📍 2025 m. lapkričio 12 d.
📍 Vilnius Park Plaza, M. K. Čiurlionio g.
Šiandien, Seimo Vitražo galerijoje (I rūmai) buvo atidaryta paroda „Pasaulio tylos kaina“ (angl. The Price of the Silence of the World) skirta žuvusiems Ukrainos vaikams atminti.
Lietuvos pediatrų draugija, Vilniaus pediatrų draugija, IPOKRaTES Lietuva fondas kartu su Ukrainos nevyriausybine organizacija Memorial suorganizavo Ukrainos vaikų, žuvusių kare 2022-2024 m.
Šiandien Vilniaus konferencijų centras organizavo 10-ąjį metinį profesinį renginį pirkimų vadovams aktualiausiais klausimais „Pirkimų vadovų konferencija 2021“.
Konferencijos pagrindinė tema - pirkimai ir technologijos.
Konferencijos temos: • Kokius pirkimų procesus galima ir verta automatizuoti? • Kokius tiekimo kanalus ir veiklos matavimo rodiklius naudoja pirkimų padaliniai?
Vilniaus konferencijų centras š. m. kovo 25 d. organizuoja 10-ąjį metinį profesinį renginį apie pirkimų vadovams aktualiausius klausimus „Pirkimų vadovų konferencija 2021“.
Konferencijos pagrindinė tema - pirkimai ir technologijos.
Konferencijos temos: • Kokius pirkimų procesus galima ir verta automatizuoti?
Šiandien LEADELL Balčiūnas ir Grajauskas vadovaujantis partneris Marius Grajauskas kartu su antstoliu, Lietuvos antstolių rūmų atstovu Kauno apygardoje, Mariumi Lekečinsku dalyvavo laidoje „Atviras pokalbis“, kurioje kalbėjo apie pandemijos įtaką varžytynių procesams, tendencijas bei praktinius patarimus skolų turintiems žmonėms ir varžytynių dalyviams.
Tobulėjant informacinėms technologijoms ir joms tampant neatsiejama žmonių gyvenimo dalimi, informacija tampa vis lengviau ir labiau pasiekiama.
Ne maža dalis asmenų viešai demonstruoja savo atvaizdą, šeimyninę bei asmeninę informaciją, deja, retas nusimano, kokia plačia apimtimi, paviešinti duomenys, gali būti matomi, bei kokiais tikslais panaudojami.
Pasaulis sparčiai juda link dirbtinio intelekto (DI) amžiaus, tad pastaruoju metu didelį susidomėjimą išlaiko įspūdį sukėlę DI produktai, tokie kaip „ChatGPT“, „Stable Diffusion“, „Midjourney“ ir pan.
Esame nuoširdžiai dėkingi savo klientams ir komandai, kad visus šiuos metus buvome kartu ir tikimės tolesnio mūsų augimo ir sėkmės.
2016 m. rugpjūčio 25 d.
Šiame LEADELL naujienlaiškyje trumpai apžvelgiame teisinį reguliavimą dėl nekilnojamojo turto projektų vystymo valstybinėje žemėje: Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje.
Kartu su kolegomis iš Latvijos ir Estijos išanalizavome ar/ kaip/ kada darbdavys turi teisę reikalauti, kad darbuotojai būtų paskiepyti nuo COVID-19.
Kaip sužinoti savo žemės mokestį? (gestų kalba)
tags: #teismas #pasisake #del #savivaldybes #teises #taikyti