Asmeninės nuosavybės atėmimas teismo sprendimu yra rimtas įvykis, galintis sukelti didelį stresą ir neaiškumą. Šiame straipsnyje aptarsime, ką daryti tokioje situacijoje, remiantis teisiniais argumentais ir ekspertų nuomonėmis.
Teisiniai Aspektai ir Konstitucinis Teismas
Svarbu suprasti, kad teismų praktika nuolat vystosi, ir mes turime sekti paskui ją, reguliuodami teisinius dalykus, kurie dar nėra sureguliuoti. Jei dabartinis teisinis statusas dėl asmenvardžių rašybos būtų ginčijamas Konstituciniame Teisme, tai galėtų sukelti problemų dėl to, kad neturime įstatymo per 30 metų ir asmenvardžius rašome tik Aukščiausiosios Tarybos nutarimo pagrindu.
Konkrečiai asmenvardžių rašymo klausimu nėra nei vieno Konstitucinio Teismo išaiškinimo. Jei Seimo nariai surinktų parašus ir kreiptųsi į Konstitucinį Teismą, jis galėtų pasisakyti konkrečiai šiuo klausimu. Konstitucinis Teismas yra pasakęs, kad panašiais atvejais, ne tik šiuo, turi būti atsižvelgiama į Valstybinės lietuvių kalbos komisijos (VLKK) išvadą, kuri yra kaip ir kolektyvinis ekspertas.
Tačiau teigiama, kad VLKK išvada yra privaloma ir Seimas privalo taip įrašyti kaip komisija. Tokiu atveju net nereikėtų Seimo, jis tik paimtų komisijos išvadą ir neštų Prezidentui pasirašyti.
2009 metais Konstitucinis Teismas rašė, jog galima rašyti nevalstybine kalba tik papildomų įrašų puslapyje, skyriuje, ir jokių būdu ne vietoje valstybinės kalbos. 2014 metais teismas priėmė poziciją, kad jeigu galimos išimtys, tai tik Valstybinės lietuvių kalbos komisijos kaip oficialios institucijos leidimu.
Jei iš tikro opozicija arba Prezidentas yra susirūpinę šiuo klausimu, jie privalo kreiptis į Konstitucinį Teismą, nes šiuo klausimu tokia nuosekli ir ilgalaikė Konstitucinio Teismo pozicija išreikšta, būtų pakankamai stipriai keista, jei penktu bandymu Konstitucinis Teismas savo poziciją radikaliai pakeistų. Todėl kreiptis į Konstitucinį Teismą būtų prasminga.
Asmenvardžių Rašymo Problemos ir Teisiniai Absurdai
Kiekvienas iš mūsų turime teisę turėti galimybę savo asmenvardžius įsirašyti taip, kaip yra užrašyta prigimtiniuose dokumentuose. Jeigu mūsų sutuoktinis, vyras arba moteris, susituokia su kitos šalies asmeniu ir Lietuvoje išsiima savo asmenvardį, tai turbūt ir turi teisę užsirašyti pavardę taip, kokia yra jo sutuoktinio ar sutuoktinės pavardė. Įsivaizduokime, kad ištekėjusi moteris už brito arba vyras už britės ir paėmęs jos pavardę ar jo pavardę, Britanijoje užrašomas vienaip, Lietuvoje užrašomas kitaip. Tai yra teisinis absurdas.
Mes kalbame apie Lietuvos piliečius, kurie sudaro santuokas, gimsta iš tos santuokos vaikai ir vaikams, dažniausiai pagal tėvo liniją, taip pat užrašoma jų pavardė. Tai tėvai bus viena pavarde, vaikai bus kita pavarde, jei Lietuvoje jų dokumentus išduodame? Tai pažeidžia tų žmonių teisę turėti vienoje šeimoje vienodai užrašytą pavardę.
Teismų Praktika ir Sprendimai
Apylinkės ir apygardos teismai konkretiems asmenims leido rašyti nevalstybine kalba, remdamasis europiniais standartais, tačiau šitą žaidimą nutraukė Lietuvos Vyriausiasis Administracinis Teismas, priėmęs tą patį sprendimą, kaip ir Konstitucinis Teismas. Įrašai pagrindiniame paso puslapyje galimi tik valstybine kalba, o kitomis kalbomis tik papildomų įrašų skyriuje.
Lietuva bando įtikti, prisitaikyti, ir kad jau tie asmenvardžiai mišrių santuokų nesiskirtų, prisitaikyti patys ir rašyti taip, kaip kažkas pageidauja. Tuo tarpu Vakarų šalys, ta pati JAV ar ta pati Jungtinė Karalystė to nedarytų. Asmens tapatybės dokumentai yra ypatinga vieta, kur yra taikoma šita griežta tvarka, kai tik valstybine kalba rašoma. Vakarų pasaulyje tvarka pasuose visgi yra rašymas tik valstybine kalba su labai retomis išimtimis, o asmens tapatybės dokumentuose įsirašyti taip, kaip dabar Seimas įteisino, leidžia kelios mūsų regiono postsovietinės šalys, ir leidžia siaurom apimtim, tai nepritaikoma registruose, būna kaip piešinėlis pase.
Kalbos tendencingai nyksta ir tą lengva pagreitinti, jeigu nėra saugomos, jeigu negauna valstybinės kalbos statuso, labai retai jos išlieka populiarios, vartojamos ir gyvos, jeigu to statuso neturi. Kai gauna valstybinės kalbos statusą, tai šalys linkusios vykdyti politiką, kuri plėstų jų valstybinių kalbų vartojimą. Pirmoje vietoje tos kalbos vartojimas būna būtent viešajame gyvenime, oficialiuose dokumentuose, susirašinėjimuose, ir, žinoma, pasuose.
Dabartinė tvarka nelietuvina pavardžių, ji ima originalią pavardę, tarkime - aš mėgstu šį pavyzdį, nes šis žmogus iškėlė šį klausimą - Tomaševskis, ir nelietuvina jo į Tamašauską, bet užrašo jį pagal valstybinės kalbos tarimą. Tai yra, mes užrašome lenkišką originalią pavardę pagal tai, kaip ji tariama lietuvių kalboje. Tai leidžia visiems suprasti, kaip reikia ištarti.
Stasio Tumėno klausimas pranešėjui dėl Vardų ir pavardžių rašymo dokumentuose įstatymo projekto
Galimi Veiksmai
- Kreipkitės į Konstitucinį Teismą, jei manote, kad jūsų teisės buvo pažeistos.
- Pasikonsultuokite su teisininku, kuris specializuojasi nuosavybės teisės klausimais.
- Išnagrinėkite teismo sprendimą ir įsitikinkite, ar nebuvo padaryta klaidų.
- Apsvarstykite galimybę kreiptis į Valstybinę lietuvių kalbos komisiją, jei klausimas susijęs su asmenvardžių rašyba.