Šiame straipsnyje aptariama teismų praktika, susijusi su servituto nustatymu, nuostolių atlyginimu dėl negalėjimo naudotis nekilnojamuoju turtu, bei statybos teisėtumu gyvenamajame sklype.
Servituto Nustatymas Teismo Sprendimu
Ieškovai teismo prašė nustatyti neatlygintinį 9 metrų pločio kelio ir antžeminių bei požeminių komunikacijų servitutą per atsakovei nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą pagal ieškovų pateiktus dokumentus.
Proceso Atnaujinimas Santuokos Nutraukimo Byloje
Pareiškėja prašė atnaujinti procesą išnagrinėtoje civilinėje byloje, kurioje išspręstas suinteresuotų asmenų santuokos nutraukimo bendru sutarimu klausimas.
Kasacinė Byla Dėl Statybos Teisėtumo
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija 2018 m. gegužės 23 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-3-201-695/2018 išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovų R. M. ir Druskininkų savivaldybės administracijos kasacinius skundus pagal Kauno apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokuroro ieškinį atsakovams R. M., Druskininkų savivaldybės administracijai, Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos bei kitoms institucijoms.
Pažymėtina, kad byla žymi ir tuo, kad buvo sprendžiamas viešoje erdvėje aktyviai aptarinėtas atsakovo - Druskininkų savivaldybės mero R. Šioje byloje prokuroras, gindamas viešąjį interesą, prašė pripažinti negaliojančiais Druskininkų savivaldybės administracijos atsakovui išduotus projektavimo sąlygų sąvadą, statybos leidimą, statinių pripažinimo tinkamais naudoti aktą bei įpareigoti atsakovą nugriauti pastatytus statinius upės apsaugos juostoje. Pirmosios instancijos teismas ieškinį tenkino iš dalies, o apeliacinės instancijos teismas - visiškai.
Byloje nustačius kad, atsakovo R. M. teisių pirmtakei vykdant statybos darbus, buvo išardytos (išmontuotos) visos pirminio statinio - ūkio pastato - konstrukcijos ir elementai, vadinasi, statinys buvo nugriautas (aplinkos ministro 2002 m. gruodžio 5 d. įsakymu Nr. 622 patvirtinto statybos techninio reglamento STR 1.01.08:2002 „Statinio statybos rūšys“ (redakcija, galiojusi statybos darbų vykdymo laikotarpiu) 15 punktas) ir vietoj šio statinio pastatytas kitas statinys, t. y. gyvenamasis namas.
Grįžimo į Buvusią Padėtį Modelis
Teismas išaiškino, kad „sprendžiant statybos ir statybą leidžiančio dokumento teisėtumo klausimus, taikytinas grįžimo į buvusią padėtį modelis, reiškiantis, kad turi būti tiriama ir vertinama ta faktinė situacija, kuri buvo statybos pradžios ar statybą leidžiančio dokumento išdavimo momentais, taikomi tie teisės aktai, kurie galiojo būtent pirmiau įvardytais momentais <…> kitoks aiškinimas suponuotų lex retro non agit (įstatymas neturi grįžtamosios galios) principo pažeidimą.“
LAT pažymėjo, kad apeliacinės instancijos teismas, be kitų faktinių aplinkybių, nustatė, kad atsakovui R. M. priklausantis gyvenamasis namas (jo dalis) yra įsiterpęs į saugomą teritoriją - Ratnyčios upės pakrantės apsaugos juostą, kurioje yra draudžiama tokio pobūdžio statyba.
Teismas priėjo prie tokios išvados, remdamasis Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos 2014 m. vasario 28 d. statybos patikrinimo nagrinėjant skundą aktu ir Nacionalinės žemės tarnybos 2014 m. balandžio 23 d. faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktu ir schema.
Grįžimo į buvusią padėtį modelis reiškia, kad teismai privalėjo nustatyti ir įvertinti statinio projektavimo metu buvusią faktinę padėtį, o ne faktiniais duomenimis suformuotais užbaigus statybą.
„Faktinės aplinkybės, ar statinys (jo dalis) buvo suprojektuotas statyti pakrantės apsaugos juostoje, išsiaiškinimas turi esminę reikšmę sprendžiant statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimo klausimą.
Reikalaujant statinio (jo dalies) nugriovimo, kaip savavališkos statybos ar statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimo priemonės taikymo, ir įrodinėjant faktines aplinkybes, sudarančias tokio reikalavimo pagrindą, taikytinas aukštesnis įrodinėjimo standartas <…>, kuris reiškia, kad faktinėms aplinkybėms, kuriomis įrodinėjamas statinio statybos neteisėtumas (savavališkumas) arba statybą leidžiančio dokumento neteisėtumas ir grindžiamas reikalavimas dėl statinio nugriovimo, pagrįsti turi būti pateikti konkretūs, tikslūs, aiškūs, išsamūs, neprieštaringi ir patikimi objektyvios prigimties faktiniai duomenys (įrodymai), parengti (surinkti) asmenų, turinčių specialiųjų žinių ir veikiančių pagal savo kompetenciją.
Teismui, sprendžiančiam reikalavimus dėl savavališkos statybos ar statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimo statinių nugriovimo būdu, neturi kilti abejonių dėl faktinių aplinkybių, sudarančių tokio reikalavimo pagrindą, egzistavimo - teismo įsitikinimas turi būti iš esmės neabejotinas.
Konstatuota, kad „padariusieji žalos aplinkai asmenys privalo aplinkos ministro nustatytais atvejais atkurti aplinkos būklę, taikydami aplinkos atkūrimo priemones aplinkos ministro nustatyta tvarka <…> ir tik tada, jeigu pakrantės apsaugos juostos atkūrimas nėra įmanomas, šiai saugomai teritorijai atkurti taikytinos priemonės, įtvirtintos Statybos įstatyme, t. y.
Praktiniai Teisės Taikymo Klausimai
Apibendrinant minėtą LAT nutartį, praktiniais teisės taikymo klausimais svarbu tai, kad visų statinio konstrukcijų išardymas ir naujo statinio sukūrimas vienareikšmiškai vertintinas, kaip statybos, o ne rekonstrukcijos darbai.
Sprendžiant statybos ir statybą leidžiančio dokumento teisėtumo klausimus, taikytinas grįžimo į buvusią padėtį modelis, reiškiantis, kad turi būti tiriama ir vertinama ta faktinė situacija, kuri buvo statybos pradžios ar statybą leidžiančio dokumento išdavimo momentais, taikomi tie teisės aktai, kurie galiojo būtent pirmiau įvardytais momentais, o teismas, vadovaujantis tuo, kad neteisėtos statybos padarinių šalinimo bylose egzistuoja viešasis elementas, privalo ex officio būti aktyvus - pasiūlyti šalims pateikti papildomus įrodymus, siekiant pašalinti prieštaravimus tarp skirtingų faktinių duomenų.
Jeigu neteisėtais statybos darbais buvo padaryta žala aplinkai, statinio griovimas, kaip kraštutinė priemonė, turi būti taikoma tik tuomet, aplinkos būklės nėra įmanoma atkurti.
Praktinė LAT išaiškinimo taikymo problema yra ta, kad valstybinės aplinkos apsaugos kontrolės institucijos nereikalauja arba labai retai reikalauja atkurti aplinkos būklę į pirminę būklę (iki žalos padarymo) arba artimą pirminei būklei.
Priežastis - sudėtingas aplinkos atkūrimo planų rengimas ir derinimas, atkūrimo priemonių monitoringas, be to mažiau būtų surenkama lėšų į specialiąją aplinkos apsaugos rėmimo programą, iš kurios finansuojamos kontrolės institucijos.
Taigi Aplinkos ministerijos įstaigos visuomet reikalauja atlyginti aplinkai padarytą žalą, tačiau nesiima priemonių, kad aplinkai žalą padarę asmenys ją ištaisytų (atkurtų į pirminę būklę).
tags: #teismas #antras #gyvenamasis #sklype