Rinkos ekonomikos sąlygomis sutartinė aalis drausm ir tikslus pareigs vykdymas bktina sąlyga verslo vystymui. Šiame kontekste svarbu aptarti, kaip teismai dalyvauja valstybės paveldėto turto realizavimo procese, pasitelkiant antstolius.
is skolininkas gali ne/vykdyti pareigos prievolje. Siekiant apsaugoti kreditoriaus interesus, Lietuvos teiss sistema numato /vairius bkdus, kurie u~tikrina, kad skolininkas /vykdys subjektin pareig prievolje. is kreditoriaus interesus, yra hipoteka.
Hipotekos sistema: raida ir problemos
Mokslin tyrimo problema yra ta, kad hipotekos sistema nuo savo veiklos prad~ios buvo nuolat per~ikrima ir tobulinama. iau visuomeniniai santykiai, kuriems reguliuoti buvo kuriamos teiss normos, liko ne iki galo reglamentuoti ir aiakks. Todl iki aiol hipotekos /registravimo ir iaieakojimo ia /keisto turto procese pasitaiko akivaizd~is klaids ir netikslums. .statymo nuostats pakeitimai ir papildymai, daromi siekiant patobulinti galiojant/ hipotekos registro model/, neretai slygoja praktines teiss norms taikymo problemas.
Teisinis reguliavimas ir jo spragos
ios normos, o procesin hipotekos registravimo ir iaieakojimo ia /keisto turto tvarka nra iasamiai tyrinta. iau registro bylos analizuojamos bendrame ypatingja teisena nagrinjams byls kontekste, nesigilinant / hipotekos /registravimo ir iaieakojimo ia /keisto turto problemas, procesinis teiss norms taikymo teisines klaidas ir ypatumus. 2003 m. iau ianagrinti ais instituts taikymo teisin praktik ir problemas. Be to, 1997 m. ias hipotekos teisinis santykis bylas.
Hipoteka užtikrintų vertybinių popierių (MBS) paaiškinimas per vieną minutę: ar išmokome pamoką?
Hipotekos registro sistemos reorganizacija
Hipotekos /registravimo ir iaieakojimo ia /keisto turto tvarkos mokslinis tyrimas yra aktualus, nes 2007 m. planuojama reorganizuoti hipotekos registro informacin sistem, atsisakant teritorinis duomens bazis ir visas registravimo procedkras atliekant Centriniame hipotekos registre. .gyvendinus hipotekos registro sistemos reorganizacij, bus panaikintas teisms vaidmuo hipotekos registravimo procese, o hipotekos skyris funkcijas, susijusias su iaieakojimu ia /keisto turto, perims apylinkis teismai.
Darbo tikslas: Išanalizuoti ir įvertinti teismų vaidmenį valstybės paveldėto turto realizavimo procese, pasitelkiant antstolius.
Metodologija
Magistro baigiamojo darbo tikslui pasiekti ir u~daviniams /gyvendinti naudojami teoriniai ir empiriniai mokslinio tyrimo metodai. Pagrindinis tyrimo metu naudotas empirinis metodas - dokuments analizs metodas. iausiojo Teismo nutartys bei kiti procesiniai dokumentai. Magistro baigiamajame darbe taip pat naudojami teoriniai tyrimo metodai - lyginamasis - istorinis, lyginamasis, sistemins analizs, statistinis duomens analizs bei loginis - analitinis metodai.
Taikant lyginamj/ - istorin/ metod, nagrinjama hipotekos raida romns teisje bei Lietuvos teiss istorijoje. iau galiojusis teiss akts /taka aiuo metu galiojantiems civiliniams /statymams, js aiakinimui ir taikymui praktikoje. ius hipotekos registro modelius, iasiaiakinti priverstins hipotekos /steigimo, /keisto turto realizavimo bei las, gauts pardavus turt, paskirstymo tvarkos, nustatytos skirtings valstybis teiss aktuose, panaaumus ir skirtumus. is norms santyk/. Sistemins analizs metodo pagalba atskleid~iama hipotekos instituto vieta civilinio proceso teiss sistemoje.
iomis vykdymo proces) bei kituose teiss aktuose (CK, LR /monis bankroto (restruktkrizavimo) /statyme ir kt.) /tvirtintomis normomis. Statistinis duomens analizs metodas naudojamas tiriant ir vertinant Hipotekos teisjs darbo ataskaitose bei Hipotekos registro veiklos ap~valgose pateiktus statistinius duomenis.
Tyrimo šaltiniai
Pagrindinis magistro baigiamajame darbe naudojamas tyrimo aaltinis CPK bei jo pagrindu susiformavusi teisms praktika. ios normos, kuris taikymas praktikoje yra sukls problems ir kuris taikymo teisins klaidos lemia procesinis norms pa~eidimus, todl nemenk reikam atliekant tyrim turjo ir CK norms analiz. iau galioj /statymai (pvz., 1936 m. Ipotekos /statymas, 1964 m. Civilinis kodeksas (toliau 1964 m. CK), Hipotekos /statymas ir kt.).
iai remiamasi teiss doktrina mokslinmis monografijomis, daktaro disertacijomis, teiss akts komentarais, vadovliais ir moksliniais straipsniais. Hipotekos sistemos analizei reikaminga tarpukario Lietuvoje ialeista . Butkio monografija, E. Baranausko daktaro disertacija .keitimo teisinis reguliavimas (2002 m.), D. Petrauskaits komentuojamojo pobkd~io darbai, R. Juodkos, P. Markovo moksliniai straipsniai hipotekos tematika. Nagrinjant /keitimo teiss atsiradimo romns teisje prielaidas bei hipotekos teisins prigimties problematik, reikaminga Rusijos teiss doktrina: V. Chvostovo, I. Novickio, K. Pobedonoscevo, I. Pokrovskio, V. Vitrenskio bei A. Vianevskio moksliniai darbai.
Darbo struktūra
Tyrimo objektas, tikslas ir u~daviniai nulm darbo struktkr. Darb sudaro /vadas, trys dstomosios tiriamosios dalys, pabaiga, pasiklymai /statyms leidjui, naudotos literatkros sraaas, santrauka lietuvis ir angls kalbomis, priedai. Pirmoje magistro baigiamojo darbo dalyje autor pateikia hipotekos sampratos analiz, kuri pradedama nuo /keitimo teiss vystymosi istorins ap~valgos.
Darbe nesiekiama iasamiai iaanalizuoti /keitimo teiss istorijos, o norima lyginamuoju - istoriniu metodu aptarti /keitimo formas ir pagrindus, turjusius didel /tak ais diens hipotekos susiformavimui. ias teiss normas. Be to, hipotekos, kaip daiktins teiss, po~ymis (sekimo, pirmumo ir kt.) suvokimas yra reikamingas, siekiant tinkamai /vertinti iaieakojimo ia /keisto turto ypatumus. Antroji darbo dalis skirta iatirti, ar teisminis hipotekos registravimo modelis tinkamai apsaugo kreditoriaus interesus. is CPK nuostats analizei ir js taikymo Lietuvos teisms praktikoje problemoms.
Hipotekos ištakos ir raida
I. 1.1. iamas daiktas paliekamas valdyti skolininkui. iausios /keitimo formos buvo ~inomos jau Senovs Egipte, /keitimo teis buvo pltojama pa~angiausioje antikos teisje Romos teisje. ius mets /keitimo apraiakos buvo pradtos fiksuoti teisiniuose dokumentuose. }inoma, skolinimasis bei /keitimas nebuvo labai da~nas reiakinys senovs civilizacijose, bet tai nebuvo ir iaimtiniai atvejai.
Babilono valdovo Hammurabio, vieapatavusio 1792 1750 m. pr.m.e., teisynas nustat: Jei kas padaro skols ir dl js parduoda arba atiduoda u~statan savo ~mon, skns arba dukter/, tai aie pas js pirkj ar u~stato laikytoj tarnauja trejus metus (117 str.). iau sutarties /vykdymui u~tikrinti da~niausiai buvo taikytas savs /keitimas. Skolins vergovs panaikinimas siejamas su archonto Solono (iarinktas 594 m. pr. Kr.) reforma, po kurios apie /keitim galime kalbti kaip apie daiktins atsakomybs form.
}ems /keitimo (hipotekos) atveju, skolininkas prie kelio statydavo stulp, / kur/ /r~davo kreditoriaus vard, pavard ir metus. Tai buvo ~enklas draud~iantis skolininkui pasisavinti tai, kas /vesta, /ve~ta, /neata . Taigi skolininkas galjo naudotis /keista ~eme, bet jis netekdavo teiss ja disponuoti, kol neatsiteisdavo su kreditoriumi. Senovs Romoje buvo skiriamos trys /keitimo formos: fiducia, pignus ir hypotheca.
Pirmins /keitimo formos fiducia esm buvo ta, kad skolininkas (fiduciantas) kreditui garantuoti mancipacijos arba in iure cessio bkdu perduodavo kreditoriaus (fiduciarijaus) nuosavybn kok/ nors daikt su slyga (pactum fiduciae) /vykd~ius /sipareigojim gr~inti j/ savininkui. Prad~ioje toks /sipareigojimas turjo tik moralin reikam (lot. fides pasitikjimas, s~iningumas) ir priklaus nuo kreditoriaus valios ir s~iningumo. Kreditorius galjo sprsti, ar reikalauti pagrindins prievols /vykdymo, ar /keitimo objekt paimti nuosavybn. `i kreditoriaus teis buvo nepalanki skolininkui, ypatingai tuo atveju, kai /keitimo objekto vert buvo didesn u~ skolos dyd/.
Vliau pretorius /sipareigojim /vykd~iusiam skolininkui suteik asmeninio ieakinio - actio fiduciae - pateikimo galimyb. iuosius asmenis, skolininkui nebuvo gr~inamas /keistas daiktas, o tik atlyginami nuostoliai. Siekiant pltoti kreditinius santykius, ne vliau kaip III a. iki Kr. atsirado kita /keitimo forma pignus, neretai vadinama rankiniu /keitimu . Pagal ai form, kreditorius /gydavo daikto valdym ir /keist daikt galjo ialaikyti savo rankose iki skolos sumokjimo. .keisto daikto nuosavybs teis likdavo skolininkui, o kreditoriui praradus daikt, ne visada pavykdavo j/ susigr~inti.
ios fiducia ir pignus trkkumus. Viss pirma, to reikalavo nekilnojamojo turto /keitimas, kurio tikslas da~niausiai ir buvo aio turto tobulinimas, gerinimas. ioji /keitimo forma hypotheca skolininkui suteik teis neperleisti /keitimo objekto, pasiliekant aio daikto savininku ir valdytoju. Teiss literatkroje pagrindiniu hypothecos ir pignus skirtumu da~niausiai nurodomas valdymo po~ymis: jeigu daiktas bkdavo perduodamas kreditoriui tai pignus, o, jei daiktas likdavo skolininkui hypotheca.
iau Justiniano kodifikacijoje Corpus Juris Civilis galime rasti Marciano tez, jog pignus ir hypothecos vienintelis skirtumas js pavadinimas (Inter pignus et hypothecam tantum nominis sonus differt (D. 20. 1. 5. 1)). Todl pritariame E. Baranausko nuomonei, kad valdymas yra pagrindinis, bet ne iaimtinis po~ymis pignus ir hypotheca formoms atskirti. Romns teis iaskyr tris /kaito atsiradimo bkdus sutart/, /statym ir teismo sprendim. P. F. Girard as /keitimo aaltiniu pripa~/sta ir testament, kuomet garantijos davjas turi bkti savininkas ir turi galti daikt nusavinti .
Prad~ioje /keitimui nebuvo reikalaujama raaytins sutarties. iamam daiktui jau bus nustatyta hipoteka. .keitimo objektu romns teisje galjo bkti daiktai (tiek kilnojami, tiek nekilnojami) ir daiktins teiss, /keisti buvo galima ir bendrosios nuosavybs dal/. .keistas turtas galjo bkti parduotas ia var~ytynis arba /prastai, pasibaigus prievols /vykdymo terminui ir apie daikto pardavim /spjus skolinink.
Kai sutartis numat draudim kreditoriui parduoti /kait, daiktas galjo bkti parduodamas, skolinink /spjus tris kartus. Kreditorius pardavim privaljo vykdyti ne tik sau, bet ir /kaito davjui geriausiomis slygomis. Suma, likusi patenkinus skol (hyperocha), turjo bkti gr~inta /keisto daikto savininkui. Teisiniuose aaltiniuose pateikiami skirtingi romns /keitimo teiss pasibaigimo pagrindai.
iau vieningai sutariama, jog hipotekos pabaiga laikomas: skolos sumokjimas; hipotekos objekto sunaikinimas, pardavimas; /kaito turtojo ir daikto savininko sutapimas; /keitimo teiss atsisakymas. P. F. Girard as ir V. M. Chvostov as greta ais /keitimo teiss pasibaigimo pagrinds iaskiria ir senat/, kuri kartu naikino actio hypothecaria skundo pateikimo galimyb. Nors romns /keitimo teis buvo paini ir turjo nema~ai trkkums, neabejotinai ji padar didel /tak aiuolaikins civilins teiss vystymuisi. is teiss sistemas. .keitimo teis Romoje susiformavo kaip daiktin teis parduoti svetim daikt ir ia esms liko tokia pat iki mkss diens.
iau nelengva pasakyti, koki /tak romns teis turjo /keitimo formavimuisi Lietuvos Did~iojoje Kunigaikatystje (toliau LDK). iau jos elementai ia Bizantijos per Rusijos teis pateko / Lietuvos Statutus. Pirmasis Lietuvos Statutas kilnojamojo ir nekilnojamojo daikto /keitim reglamentavo X skyriuje Apie dvarus, kurie yra /skolinti, ir apie u~status . Statutas /tvirtino daikto pakartotinio /keitimo, skolininko teisis gynybos, /kaito trukms, /kaito gr~inimo, jo iapirkimo ir kitas normas. iau iaskirtinis Pirmojo Lietuvos Statuto /kaito bruo~as buvo jo am~inumas - laiku neiapirktas nekilnojamasis turtas netapdavo kreditoriaus nuosavybe.
XIX a. XX a. prad~ioje /keitimo santykis teisinio reguliavimo /vairov Lietuvoje lm jos ~emes vald~iusis valstybis teiss /taka. Did~ij LDK teritorijos dal/, deainij Nemuno pus, u~grob Rusija, o Suvalkija, kairioji Nemuno pus, vadinamoji U~nemun, tapo Prksijos grobiu. Rusijos valdomoje teritorijoje Lietuvos Statutai buvo taikomi iki 1840 m., o U~nemunje jau 1796 m. io 9 d. Prksijos karaliaus manifestu buvo nustatyta, kad aioje teritorijoje yra privalomas 1794 m. Prkss }ems teisynas /keitim reguliavo neilgai ir iki 1818 m.
Ipotekos /stats ialeidimo hipotekos tvark U~nemunje nustat Napaleono kodekso III knygos 8 titulas. Napaleono kodeksas ne~inojo nekilnojamojo turto /keitimo be perdavimo jo kreditoriui. iant nekilnojamj/ turt, /raayt / ipotekos knygas, perdavimas buvo nebktinas. Kilnojamojo turto /keitimas (u~statymas) buvo daromas atiduodant turt saugoti, nekilnojamojo perduodant j/ naudotis.
1818 m. Ipotekos /statai bei juos papildantis 1825 m. iau, kaip pastebi A. is turtais, neliet smulkiosios nuosavybs. Suvalkijos civilinius /statymus vertins . Butkys atskleid~ia js vientisumo stok, nepagr/st hipotekinis veiksms gaus bei pernelyg didel/ straipsnis lakoniakum. iau, mkss nuomone, U~nemunje /tvirtinta hipotekos sistema buvo pakankamai aiaki, nuosekli ir iasamiai reglamentuota, nes ji ne tik nustat /keitimo teiss pagrindus, bet ir 1935 m.
Deainiajame Nemuno krante galiojs 1864 m. Rusijos imperijos civilinis /statyms svadas (toliau Svadas) /keitimo santykius reguliavo X tomo I dalies normomis. Kaip ir Napaleono Kodeksas, Svadas iaskyr nekilnojamojo ir kilnojamojo turto /keitim, pastarj/ taip pat /vardinant u~statu. `iame /statyme buvo apibr~ti /keitimo subjektui ir objektui keliami reikalavimai, /keitimo akto sudarymo ir jo notarinio patvirtinimo tvarka, /keitimo teiss pasibaigimo pagrindai.
Visgi Svade nustatyta /keitimo procedkra buvo labai sudtinga, ilga ir brangi. ios nekilnojamj/ turt, /raayt / ipotekos knygas) prasme, nereglamentavo ipotekos knygs vedimo tvarkos. Todl galime teigti, jog 1938 m. /sigaliojs 1936 m. io 30 d. 1936 m. iau galiojusis /statyms trkkumus ir naujai sureguliavo /keitimo santykius. iojo asmens naudai. Ipotekos /statymu suteiktos /keitimo teiss taip pat buvo g...
tags: #teismai #valstybes #paveldetas #turto #realizavimas #antstolis