Siekiant užtikrinti aukštą gyventojų pragyvenimo lygį, viešą ir kokybišką valstybės valdymą ir pramonės konkurencingumą, valstybės ir ūkio subjektai naudoja duomenis, kurie būtini jų veiklai vykdyti ir kuriuos valstybės valdymo politika numato viešai registruoti.
Šiandieninės teisinės valstybės sąlygomis notarui priklauso svarbus vaidmuo, užtikrinant civilinių santykių subjektų teisinį saugumą, garantuojant teisėtą civilinę apyvartą ir galimų civilinių ginčų prevenciją.
Nustatyta tvarka užregistruoti objektų duomenys įgauna juridinę galią ir tampa valstybės teisinio reguliavimo objektu, svarbiu oficialios informacijos apie šalies objektus šaltiniu, integravimosi į pasaulines informacines sistemas ir Lietuvos įvaizdžio kūrimo pagrindu.
Nekilnojamojo turto registro sistema suprantama, kaip vieninga teisinis, organizacinis, duomenų tvarkymo ir teikimo procedūrų visuma, susieta techniniais, teisiniais ir organizaciniais ryšiais, kuri skirta Nekilnojamojo turto objektų ir teisių į juos registravimui bei apskaitai ir duomenų mainams sistemos viduje ir išorėje bei informacijos teikimui suinteresuotiems asmenims.
Pagrindinė problema yra tai, kad Nekilnojamojo turto registro savalaikis informacijos apsikeitimas su kitais valstybės registrais yra realizuotas nepakankamai.
Notariatas tai visuma notarų, kurie turi teisę juridiškai įtvirtinti neginčijamas fizinių ir juridinių asmenų subjektines teises ir juridinius faktus, užtikrinti šių asmenų ir valstybės teisėtų interesų apsaugą.
Nekilnojamojo turto registras: funkcijos ir teisinis reglamentavimas
Nekilnojamojo turto registras steigiamas nekilnojamiesiems daiktams, nuosavybės bei kitoms daiktinėms teisėms į šiuos daiktus, šių teisių suvaržymams, įstatymų nustatytiems juridiniams faktams registruoti, oficialiai informacijai apie registre sukauptus duomenis teikti.
Nekilnojamieji daiktai, daiktinės teisės į juos, šių teisių suvaržymai, juridiniai faktai laikomi įregistruotais, kai atitinkami duomenys įrašomi į nekilnojamojo turto registrą.
Duomenų įrašymo momentu laikomas Centrinio registratoriaus patvirtinimas apie duomenų įrašymą į centrinį duomenų banką.
Registravimas - atitinkamos procedūros, kurių tikslas - nustatyti, ar pateikti dokumentai turi juridinę galią ir ar juose esantys duomenys apibūdina registruojamą nekilnojamąjį objektą, sprendimo registruoti priėmimas, registro duomenų suformavimas ir įrašymas į registrą bei teisės aktų nustatytais atvejais nekilnojamojo turto įregistravimo pažymėjimo išdavimas.
Dokumentai, kurių pagrindu prašoma atlikti registraciją, turi būti surašyti įskaitomai, juose turi būti pilni asmenų, susijusių su registracija, vardai, pavardės, pavadinimai, adresai, kodai bei nekilnojamojo daikto, susijusio su registracija, unikalus numeris, kuris suteikiamas Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų nustatyta tvarka.
Pagrindinis registravimo privalumas - užtikrinama nekilnojamojo turto savininkų ir kitų asmenų teisės į tą turtą ir tų teisių apribojimus valstybinė apsauga saugioje, paprastoje ir ekonomiškoje Nekilnojamojo turto registro informacinėje sistemoje.
Teisinio statuso pasikeitimai po santuokos
Advokatas teigia, kad civilinis kodeksas numato du sutuoktinių turto teisinius režimus: pagal įstatymą ir pagal sutartį. Turto teisinis režimas pagal sutartį - kalbama apie atvejus, kada planuojantys susituokti asmenys sudaro ikivedybinę sutartį, arba jau sudarius santuoką - povedybinę sutartį.
Šiais atvejais besiruošiantys susituokti ar jau susituokę asmenys laisva valia nusprendžia, kad bet koks konkretus turtas, kad ir vieno sutuoktinio paveldėtas dar iki santuokos (ar santuokos galiojimo metu), yra laikomas bendrąja nuosavybe arba gali nuspręsti, kad turtas, kuris bus įgytas ateityje, bus laikomas arba bendrąja sutuoktinių nuosavybe, arba gali tapti asmenine vieno iš sutuoktinių nuosavybe.
Paprastai kalbant, viskas, kas yra vieno iš sutuoktinių įgyta iki santuokos sudarymo - po santuokos sudarymo ir toliau lieka jo asmenine nuosavybe ir viskas, kas įgyta po santuokos sudarymo, tampa bendrąja sutuoktinių nuosavybe.
Atskiros situacijos, kai šie santykiai reguliuojami šiek tiek kitaip - dovanoto ar paveldėto turto atvejai. Šiais atvejais net ir po santuokos sudarymo vieno iš sutuoktinio paveldėtas ar jam padovanotas turtas (jeigu nenurodyta atitinkamuose dokumentuose kitaip) yra laikomas to sutuoktinio asmenine nuosavybe.
Paveldėtas, padovanotas turtas po santuokos nutraukimo lieka tam sutuoktiniui, kurio jis buvo paveldėtas ar kuriam padovanotas. Tačiau jei šis turtas buvo pagerintas ir pagerintas esmingai tik vieno iš sutuoktinių indėliu, santuoką nutraukiant bus ganėtinai sudėtinga nustatyti tų pagerinimų tikslią sumą.
Paskolą imant susituokus - abu sutuoktiniai tampa bendraskoliais ir bendrai atsako kreditoriui vykdant prisiimtą prievolę.
Paskolą imant nesusituokus - ši prievolė bus laikoma asmenine to asmens prievole ir į kitą asmenį (partnerį) kreditorius savo reikalavimų nukreipti negalės.
Saugaus eismo automobilių keliais įstatymas numato teisę sutuoktiniui mokyti kitą sutuoktinį vairuoti B kategorijos transporto priemones.
Sutuoktinis gali liudyti prieš sutuoktinį teisme. Tačiau įstatymas numato teisę atsisakyti duoti parodymus prieš savo sutuoktinį.
Notariatas: funkcijos ir principai
Nematoma Lietuvos istorija. Nauja Daktaro paieškos operacija, gaujų hierarchijos klasifikacija
Notaras - valstybės įgaliotas asmuo, kuris atlieka įstatyme numatytas funkcijas, užtikrinančias, kad civiliniuose teisiniuose santykiuose nebūtų neteisėtų sandorių ir dokumentų.
Notarai patys steigia savo biurus, kad galėtų atlikti notarinius veiksmus. Keli notarai gali steigti nors ir vieną biurą, tačiau turi sudaryti bendros veiklos sutartį.
Notarus skiria ir atleidžia Lietuvos Respublikos teisingumo ministras.
Notarai, kaip ir advokatai, turi užtikrinti notarinių veiksmų slaptumą.
Notarinių veiksmų pažymos ir dokumentai išduodami tik juridiniams ir fiziniams asmenims, kurių pavedimu arba kuriems buvo atlikti notariniai veiksmai.
Lietuvos Respublikos konstitucijos 23 str. 1 dalyje įtvirtintas nuosavybės neliečiamumo principas, kurio tinkamas įgyvendinimas turi garantuoti veiksmingą rinkos santykių funkcionavimą ir demokratinės valstybės valdymo formos realumą. Notariato institucijos atsiradimą būtent lėmė būtinumas apsaugoti nuosavybę, taip pat poreikis sudaryti savininkui tinkamas sąlygas disponuoti savo nuosavybe.
Kiekvienas notaras pirmiausia privalo rūpintis tinkama ir teisėta civiline apyvarta bei tinkamu civilinių įstatymų taikymu, taip pat tuo, kad civilinių ginčų būtų išvengta dar prieš šalių civilinių teisinių santykių atsiradimą arba jau juos įforminant.
Notarai privalo išaiškinti atliekamų veiksmų prasmę ir pasekmes asmenims, kurie nori tuos veiksmus atlikti. Tai yra tiesioginė notarui paskirtos konsultavimo funkcijos išraiška Lietuvos teisinėje sistemoje.
Notarinių veiksmų atlikimo vieta visuomet yra notaro kabinete, bet jei asmuo negali atvykti, tuomet notaras važiuoja į kliento namus, į ligoninę ar kitą vietą kur yra klientas.
Notaras yra nepriklausomas nuo valstybės subjektyvių norų. Nors Teisingumo ministerija ir kontroliuoja, tačiau notarui nėra privalomi jokie asmeninio ar panašaus pobūdžio valstybės atstovų reikalavimai.
Notarai privalo užtikrinti notarinių veiksmų slaptumą. Pažymos bei dokumentai apie notarinius veiksmus išduodami tik juridiniams ir fiziniams asmenims, kuriems buvo atlikti notariniai veiksmai, ar jų įgaliotiniams.
Asmeninės notarų atsakomybės principas yra labai svarbi efektyvaus notarų darbo bei kliento saugumo garantija.
Notaras yra valstybės įgaliotas asmuo, kuris turi užtikrinti, kad civilinėje terpėje nebūtų neteisėtų pažeidimų.
Teisė eiti notaro pareigas. Notarai į pareigas skiriami viešo konkurso būdu.
Civilinės ir bendrosios teisės sistemos
Reikalavimai notarui
- ne mažiau kaip vienerius metus buvo kandidatu į notarus (asesoriumi) ir išlaikė notaro kvalifikacinį egzaminą
- yra teisės krypties socialinių mokslų daktaras ar habilituotas daktaras, turi nemažesnį kaip penkerių metų pedagoginio ar mokslinio darbo stažą ir atliko ne trumpesnę kaip trijų mėnesių notaro praktiką
- turi ne mažesnį kaip penkerių metų teisinio darbo stažą, išlaikė notaro kvalifikacinį egzaminą ir atliko ne trumpesnę kaip trijų mėnesių notaro praktiką
- neturi sveikatos sutrikimų, dėl kurių negalėtų atlikti notaro pareigų
- neatitinka Lietuvos Respublikos notarų garbės (etikos) kodekso reikalavimų
- jei notaras buvo SSRS valstybės saugumo komiteto (NKVD, NKGB, MGB, KGB) kadriniu darbuotoju, kuriam taikomi įstatyme „Dėl SSRS valstybės saugumo komiteto (NKVD, NKGB, MGB, KGB) vertinimo ir šios organizacijos kadrinių darbuotojų dabartinės veiklos” numatyti apribojimai