Teisės Aktų Registro Įstatymas: Apibrėžimas Ir Reikšmė

Teisė yra elgesio taisyklės, kurios reguliuoja visuomenės ir atskirų subjektų elgesį. Yra daugybė nuomonių, kas laikytina teise. Teisės normos yra sukuriamos susitarimo, objektyvių gyvenimo aplinkybių, faktinių žmonių santykių ir pan. procese.

Nuo 2014 m. teisės aktų nebeskelbs „Valstybės žinios“. Pagrindinis valstybės registras, kur įstatyme numatytų teisės aktų, tarp jų - Konstitucijos, įstatymų, Prezidento dekretų, Vyriausybės nutarimų, tarptautinių sutarčių, savivaldybių institucijų norminių teisės aktų, įregistravimas ir paskelbimas laikomas oficialiu teisės aktų paskelbimu, bus Teisės aktų registras. Į jį reorganizuotas Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų registras.

Valstybės vystymuisi ir interesų apsaugai būtinas specialus teisės aktas - Teisėkūros pagrindų įstatymas (toliau - TPĮ), kuris nustato reikalavimus teisėkūros procesui. Teisėkūros procesas prasideda iniciatyvos pareiškimu, projekto priėmimu, priimto įstatymo promulgavimu ir įsigaliojimu. Pasibaigus vienai stadijai nuosekliai prasideda kita stadija.

Teisės aktų registravimo, skelbimo ir įsigaliojimo tvarką nustato įstatymas. Administracinių bylų teisenos įstatyme numatyta bendra šių teismų bei žemesnės instancijos teismų praktika. Teisės aktai įsigalioja jų oficialaus paskelbimo Teisės aktų registre dieną, jei taikymo akte nenumatyta vėlesnė įsigaliojimo data. Atnaujinimo įsigalioja jų oficialaus paskelbimo Teisės aktų registre dieną.

Skelbimas Teisės aktų informacinėje sistemoje nėra savitikslis. Šią tvarką nustato Peticijų įstatymas, savivaldos įstatymo ir kitų teisės aktų normos. Įgyvendinti teisėkūros iniciatyvas gali įgaliotas subjektas ir įstatymų nustatyta tvarka. Teisėkūros iniciatyvos teisę turi taip pat Lietuvos Respublikos piliečiai, jei siūloma nustatyti naują reguliavimą ir kokį teisės aktą siūloma keisti. Konstitucijos keitimą nustato įstatymas (įstatymų leidybos iniciatyvos įstatymas).

Pagal įstatymą, naujojoje Teisės aktų informacinėje sistemoje įstatymų ir kitų teisės aktų projektai bus rengiami elektroniniu būdu, sudarant galimybę viešinti projekto rengimo eigą. Sistemoje tvarkomi duomenys bus vieši ir visuomenė turės galimybę teikti pasiūlymus dėl Teisės aktų informacinėje sistemoje paskelbtų teisėkūros iniciatyvų ir teisės aktų projektų.

2024 m. sausio 1 d. Teisės aktų registras susietas su nauja Teisės aktų informacine sistema, tampančia teisėkūros proceso pagrindu. Naujoves šiame procese įteisinančiu Teisėkūros pagrindų įstatymu sudaromos prielaidos atviram, skaidriam ir koncentruotam e. teisėkūros procesui sukurti.

Projektus gali teikti teisės aktuose nustatytus įgaliojimus rengti teisės aktų projektus, taip pat Lietuvos bankas, Prezidentui ir Vyriausybei arba savivaldybių tarybų nariams. Seimo nutarimų projektus dažniausiai yra teikusi tik Vyriausybė. Pagal Konstituciją, ne mažiau kaip 300 tūkstančių piliečių, turinčių rinkimų teisę, turi teisę teikti Seimui įstatymo projektą, ir jį Seimas privalo svarstyti.

Prezidentas, įgyvendindamas jam suteiktus įgaliojimus, leidžia aktus-dekretus. Vyriausybė posėdžiuose visų Vyriausybės narių balsų dauguma priimdama nutarimus. Taigi toks sprendimas yra Konstitucinio Teismo aktas. Sprendimų ir mero potvarkių projektus seniūnijos veiklos klausimais rengia savivaldybės administracijos direktorius.

Teisės aktų projektų rengimas yra daug darbo reikalaujanti teisėkūros stadija. TPĮ 2 straipsnio 6 dalis ir 8 straipsnis nustato reikalavimus teisės akto projekto turiniui bei formai. Teisės akto projekto rengimui gali būti perkamos teisės akto projekto rengimo paslaugos.

Teisės akto tikslai turi būti aiškūs, pagrįsti ir išdėstyti laikantis sistemos reikalavimų. Teisės akto projektą rengiantis subjektas turi viešinti teisės akto projekto rengimo eigą, t. y. susijusią informaciją, Teisės aktų informacinėje sistemoje. Viešinimas nėra savitikslis, o skirtas subjektams susipažinti ir teikti pastabas. Asmenys, teikiantys pasiūlymus, privalo save identifikuoti, juridiniai asmenys - juridinio asmens pavadinimą.

Teisės akto projekto struktūrą sudaro dalys. skyriai, skirsniai, straipsniai. Straipsniai gali būti skaidomi į dalis, dalys - į punktus, punktai gali būti skaidomi į papunkčius. Kodeksai prireikus gali būti skirstomi į knygas. Dekretus sudaro straipsniai, straipsnių dalys ir punktai. Punktų papunkčiai, punktų pastraipos. Savivaldybių tarybų sprendimai skirstomi į poskyrius (poskirsnius). Priedai gali būti lentelės, grafikai, planai, žemėlapiai, schemos, sąrašai ir kita.

Visi teisės aktai turi būti rašomi lietuvių kalba (Konstitucijos 14 straipsnis). Teisės akto originalas turi atitikti nustatytus reikalavimus. Tokie reikalavimai gali būti įtvirtinti ir kituose teisės aktuose, išskyrus specialius šio statuto numatytus atvejus.

Pagal Konstituciją, piliečių iniciatyva teikiamą įstatymo projektą turi pasirašyti jo iniciatoriai, o su įstatymo projektu pateikiamame aiškinamajame rašte turi būti nurodyta, kokius rezultatus yra numatoma pasiekti, priėmus teikiamą projektą. Aiškinamajame rašte pateikiamas šio įstatymo įgyvendinimo įstatymo projektas.

1995 m. gruodžio 22 d. Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad teisė yra socialinio gyvenimo reguliavimo priemonė, kurios tikslas - teisingumas. Teisinės valstybės siekis įtvirtintas Konstitucijos preambulėje. Teisės sistema turi atitikti svarbiausių moralinių vertybių ir teisinės valstybės pagrindų reikalavimus.

Konstitucijai prieštaraujantys aktai pažeidžia Konstitucijos reikalavimus. Svarbus principas - teisinės galios teisės aktui, susijęs su valdžių padalijimo principu. Kiekvienai valdžios institucijai suteikiama jos paskirtį atitinkanti kompetencija, todėl Seimo teisę leisti įstatymus. Vyriausybė vykdo įstatymus ir kitus Seimo nutarimus, o poįstatyminiai aktai detalizuoja ir sukonkretina įstatymo normas.

Dalykai, susiję su žmogaus teisėmis ar laisvėmis, turi būti reguliuojami tik įstatymais. Konstitucinis Teismas 2005 m. konstatavo, kad įstatymai turi viršenybę prieš poįstatyminius teisės aktus. Teisės aktų įgyvendinimo, taip pat Respublikos Prezidento dekretus numato įstatymai. Valstybės institucijų ir (arba) pareigūnų sprendimai riboja subjektų teises tik tiek, kiek yra būtina.

Aukščiausioji teisė - Konstitucija, todėl visi kiti teisės aktai turi jai neprieštarauti. Teisėkūros subjektai turi laikytis principų, kuriuos yra nusistatęs pats teisėkūros subjektas. Teisinio reguliavimo poveikio vertinimas turi būti proporcingas galimoms numatomo teisinio reguliavimo pasekmėms. Vertinimą atlieka teisės akto rengėjas, nustatydamas poveikį administracinei naštai, regionų plėtrai ir kitoms sritims.

TPĮ įtvirtina konsultavimosi su visuomene institutą. Konsultavimosi su visuomene inicijuojantys subjektai privalo būti rengiamos numatomo teisinio reguliavimo koncepcijos. Koncepciją tvirtina subjektas, kuris priima sprendimą dėl koncepcijos rengimo. Koncepcijoje turi būti numatomas įstatymų keitimas.

Teisės akto priėmimas yra trečioji teisėkūros proceso stadija. Teisės aktus priima tam įgalioti subjektai. Iki priimtas teisės aktas yra pasirašomas, o teisės aktus priima numato jų veiklai reguliuoti skirti teisės aktai. Įstatymų leidybos procedūra apima ir kitas įstatymų leidybos stadijas Seime. Seimas leidžia įstatymus, pasirašymo, paskelbimo ir įsigaliojimo tvarką nustato normomis.

Respublikos Prezidentas grąžina Seimui pakartotinai svarstyti įstatymus, o oficialiai paskelbti Respublikos Prezidentas. Aktus ir Seimo statutą pasirašo Seimo Pirmininkas. Pasirašymas ir paskelbimas yra būtina teisėkūros proceso stadija. Priimtas, bet Respublikos Prezidento nepasirašytas įstatymas grąžinamas Seimui naujo svarstyti ir priimti.

Teisės aktų registro duomenų tvarkymą reglamentuoja atitinkamo registro įstatymas, Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymas, registro nuostatai ir kiti teisės aktai, taip pat šio įstatymo nustatytais atvejais - ir registro duomenų tvarkymo sutartys.

Teisės Aktų Registro 6 Straipsnis.

Teisės aktų registro paskirtis ir duomenų prieinamumas:

1. Teisės aktų registras skirtas Teisės aktų registro objektų registravimui, skelbimui, apskaitai, sisteminimui ir informacijos teikimui.
2. Teisės aktų registro duomenys prieinami neatlygintinai.
3. Teisės aktų registro valdytoja ir tvarkytoja yra Seimo kanceliarija.
4. Teisės aktų registro duomenys tvarkomi vadovaujantis šiuo įstatymu, Valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymu, kitais įstatymais, Teisės aktų registro nuostatais ir kitais teisės aktais.
5. Suvestinė teisės akto redakcija Teisės aktų registre paskelbiama ne vėliau kaip per tris darbo dienas po to, kai paskelbtas teisės aktas, kuriuo yra keičiamas ar papildomas šis teisės aktas.

Lietuvos Respublikos Seimas

tags: #teises #aktu #registro #istatymas