Šiame straipsnyje aptariami teisės aktai, reglamentuojantys nuosavų sklypų priežiūrą Lietuvoje. Aptarsime valstybinės žemės nuomos ir pardavimo aspektus, nuomininkų teises ir pareigas, taip pat kitus svarbius klausimus, susijusius su žemės naudojimu ir valdymu.

Pagrindiniai teisės aktai
Žemės santykius Lietuvoje reglamentuoja įvairūs teisės aktai. Vienas iš svarbiausių - Žemės įstatymas, nustatantis pagrindinius žemės nuosavybės, naudojimo ir valdymo principus.
1994 m. balandžio 26 d. Nr. (įstatymo nauja redakcija nuo 2023 01 04 pagal LR 2022 06 30 įstatymą Nr. XIV-1311) reglamentuoja žemės naudojimą ir priežiūrą.
Svarbu pažymėti, kad duomenys ir dokumentai iki 2023 m. gruodžio 31 d. atitinkamoms institucijoms pagal kompetenciją neperduodami. Laikoma, kad iki 2023 m. gruodžio 31 d. išduoti sutikimai, suderinimai, leidimai galioja.
Nuo 2024 m. sausio 1 d. miestų ir miestelių teritorijų administracinėse ribose, perduodama savivaldybėms, nuo 2024 m. sausio 1 d. turėtoją - atitinkamą savivaldybę, kurios teritorijoje yra miestas ir miestelis.
Valstybinės žemės nuoma
Valstybinę žemės ūkio paskirties žemę išsinuomoti gali Lietuvos ir kai kurie užsienio valstybių fiziniai ir juridiniai asmenys bei kitos užsienio organizacijos, atitinkančios tam tikrus kriterijus. Sprendimą išnuomoti valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypą priima ir valstybinės žemės nuomos sutartį sudaro Nacionalinės žemės tarnybos (NŽT) vadovas arba jo įgaliotas teritorinio padalinio vadovas.
Teisė nuomotis valstybinę žemės ūkio paskirties žemę fiziniams ir juridiniams asmenims suteikiama valstybinės žemės nuomos sutartyje nurodytam nuomos terminui, bet ne ilgesniam kaip 25 metų laikotarpiui - terminas nustatomas nuomotojo ir nuomininko susitarimu. Suformuoti ir įstatymų nustatyta tvarka įregistruoti žemės ūkio paskirties žemės sklypai išnuomojami pasirašius valstybinės žemės nuomos sutartį ir ją įregistravus Nekilnojamojo turto registre.
Taip pat prieš 3 mėnesius iki nuomos termino pabaigos asmuo gali teikti prašymą dėl valstybinės žemės nuomos sutarties atnaujinimo arba pratęsimo. Jeigu asmuo prašo nuomos sutartį atnaujinti, tokiu atveju pasirašoma nauja valstybinės žemės nuomos sutartis, kurioje nustatomas naujas nuomos terminas.
Jeigu valstybinės žemės nuomininkas prašo nuomos sutartį pratęsti, sutartis pratęsiama tokiam nuomos terminui, koks yra nurodytas pakeitimo sutartyje.
Valstybinės žemės ūkio paskirties žemės nuomos sutartys gali būti nutraukiamos prieš terminą vienašališkai, kai nesilaikoma nuomos sutartyje nustatytų sąlygų. Nutraukus valstybinės žemės nuomos sutartį, nuomos teisė išregistruojama ir pakeičiami Nekilnojamojo turto registre esantys duomenys, o valstybinės žemės sklypas grąžinamas į laisvos žemės fondą.
NŽT atkreipia dėmesį į tai, kad valstybinės žemės nuomą reglamentuojantys teisės aktai nenumato galimybės asmeniui, turinčiam teisę į valstybinės žemės sklypo ar jo dalies nuomą, perleisti šią jam priklausančią teisę kitam asmeniui.
Vadovaujantis Valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypų nuomos taisyklėmis, išnuomotų valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypų subnuoma negalima, išskyrus atvejus, kai žemės sklypas subnuomojamas asmeniui, su kuriuo sudaryta statinių ar įrenginių (jų dalies), kuriems eksploatuoti žemės sklypas išnuomotas, nuomos ar kito naudojimo sutartis ne ilgesniam nei 5 metai laikotarpiui, ir tik kai valstybinės žemės sklypo nuomininkas tinkamai vykdo pagal nuomos sutartį prisiimtus įsipareigojimus.
Tokiu atveju valstybinės žemės nuomos sutarties projekte turi būti nurodyta, kad nuomininkas gali subnuomoti išnuomotą žemės sklypą tik gavęs rašytinį nuomotojo (t. y. NŽT) sutikimą ir tik pagal šioje sutartyje nustatytus reikalavimus ir sąlygas.
Pirmumo teisė nuomotis valstybinę žemę
Pirmumo teisę išsinuomoti valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypus be aukciono turi:
- Fiziniai asmenys, įregistravę ūkininko ūkį Lietuvos Respublikos ūkininko ūkio įstatymo nustatyta tvarka arba turintys Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatytą pasirengimą ūkininkauti.
- Juridiniai asmenys - žemės ūkio produkcijos gamintojai, kurių metinės įplaukos iš prekinės žemės ūkio produkcijos realizavimo sudaro daugiau kaip 50 procentų visų gaunamų pajamų.
Jeigu keli vienodą pirmumo teisę turintys asmenys pageidauja išsinuomoti tą patį valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypą, žemės sklypas išnuomojamas tam asmeniui, kuris teisėtai naudojasi žemės sklypu. Jeigu tokių asmenų nėra, žemės sklypas išnuomojamas asmeniui, kurio nuosavybės teise turimas ar iš valstybės nuomojamas žemės ūkio paskirties žemės sklypas ribojasi su pageidaujamu išsinuomoti žemės ūkio paskirties žemės sklypu.
Jeigu tokių asmenų nėra arba jų yra keletas, žemės ūkio paskirties žemės sklypas išnuomojamas asmeniui, anksčiau pateikusiam prašymą išsinuomoti valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypą.
Valstybinės žemės pardavimas
Lietuvos Respublikos žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatyme nustatyta, kad laisva valstybinė žemės ūkio paskirties žemė neparduodama, išskyrus šio įstatymo 4 straipsnio 2 dalyje nustatytus atvejus.
Teisę be aukciono pirkti valstybinę žemės ūkio paskirties žemę Vyriausybės nustatyta tvarka turi:
- Asmenys, nuosavybės teise turintys žemės ūkio veiklai naudojamus statinius ir įrenginius, - šiems statiniams ir įrenginiams eksploatuoti jų naudojamus žemės ūkio paskirties žemės sklypus.
- Asmeninio ūkio žemės naudotojai - jų naudojamus asmeninio ūkio žemės sklypus.
- Privačių žemės sklypų savininkai - tarp jų nuosavybės teise valdomų žemės sklypų įsiterpusius valstybinės žemės ūkio paskirties žemės plotus, ne didesnius kaip 3 ha.
Pirmumo teisė pirkti įsiterpusį valstybinės žemės ūkio paskirties žemės plotą taikoma jį nuomojančiam ar laikinai naudojančiam besiribojančio žemės sklypo savininkui.
Žemės sklypų padalijimas / sujungimas | Statikada
Žemės servitutai
Žemės servitutai nustatomi Civilinio kodekso nustatytais pagrindais, šio ir kitų įstatymų nustatyta tvarka.
Administraciniu aktu atvejai ir tvarka nustatomi šiame straipsnyje.
Valstybės ar savivaldybės institucija, atsakinga už šių kompleksų ir objektų apsaugą, išreiškia servituto reikalingumo dokumentą ar žemės valdos projektą nustatymo.
Jei nesutariama, ginčus civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka sprendžia teismas.
Servituto aikštelės savininkas turi teisę reikalauti išvežti transportą, remiantis tuo, kad transportas blokuoja įvažiavimą į šią servituto kelio atkarpą. Savininkas turi teisę uždaryti šią kelio atkarpą, arba privalo jį atlaisvinti nuo sniego.
Savivaldybių vaidmuo
Savivaldybės atlieka svarbų vaidmenį prižiūrint, kad sprendimas perduoti žemės sklypą patikėjimo teise būtų tinkamai vykdomas. Jos taip pat nustato žemės naudojimo tvarką ir prižiūri, kad būtų laikomasi įstatymų.
Savivaldybės gali nustatyti kitas panaudos sąlygas, kurios turi būti įrašytos į žemės panaudos sutartį. Šios sąlygos turi būti susijusios su savivaldybių funkcijoms atlikti.
Žemės naudojimo valstybinė kontrolė
Žemės naudojimo valstybinę kontrolę atlieka planinius ir neplaninius žemės naudojimo patikrinimus.
Žemėtvarkos planavimo dokumentai
Žemėtvarkos planavimo dokumentus rengia įsteigti juridiniai asmenys ar kitos organizacijos, ar jų padaliniai. Kvalifikacijos pažymėjimų išdavimo taisykles tvirtina Vyriausybė.
Valstybės parama melioracijai
Valstybės finansinės paramos melioracijos statinių remontui atlikti gali prašyti bet kuris fizinis ar juridinis asmuo, kuris jam nuosavybės teise priklausančioje melioruotoje žemėje verčiasi žemės ūkio ar alternatyvia žemės ūkio veikla ir kurio žemės ūkio ir kaimo valda yra įregistruota Lietuvos Respublikos žemės ūkio ir kaimo verslo registre.
Valstybės finansinė parama teikiama, jeigu pareiškėjo nuosavų lėšų dalis yra ne mažesnė kaip 15 proc. visų remonto ir priežiūros darbų (įskaitant projektavimo ir inžinerinių paslaugų kainą) išlaidų.
Teisės aktai, reglamentuojantys valstybės paramą melioracijai
- Lietuvos Respublikos melioracijos įstatymas
- Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro įsakymas Nr. 3D-211 „Dėl Valstybei nuosavybės teise priklausančių melioracijos statinių ir melioracijos sistemų naudojimo, būklės vertinimo ir melioracijos darbų finansavimo taisyklių patvirtinimo“
| Aspektas | Sąlygos |
|---|---|
| Nuomos terminas | Iki 25 metų |
| Subnuoma | Galima tik gavus NŽT sutikimą ir ne ilgesniam nei 5 metų laikotarpiui |
| Pirmumo teisė pirkti | Asmenys, turintys žemės ūkio veiklai naudojamus statinius ir įrenginius |
| Parduodama valstybinė žemė | Tik įsiterpę valstybinės žemės plotai, ne didesni kaip 3 ha |

tags: #teises #aktai #reglamentuojantys #nuosavu #sklypu #prieziura