Techninių Specifikacijų Projektų Skelbimo Reikalavimai Lietuvoje

Techninės specifikacijos parengimas yra viena atsakingiausių perkančiosios organizacijos užduočių per visą viešo pirkimo procesą. Taip yra todėl, kad technine specifikacija konkurenciją galima arba iš esmės padidinti, arba ženkliai apriboti.

Viešųjų pirkimų įstatymo (VPĮ) 37 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtintas reikalavimas perkamų prekių, paslaugų ar darbų ypatybes apibūdinti techninėje specifikacijoje. VPĮ 2 straipsnio 34 dalyje yra apibrėžta techninės specifikacijos sąvoka. VPĮ 2 straipsnyje taip pat yra apibrėžtos ir kitos VPĮ 37 straipsnyje vartojamos bei šio straipsnio taikymui aktualios sąvokos, pavyzdžiui, Europos techninio įvertinimo patvirtinimo dokumentas, informacinių ir ryšių technologijų bendroji techninė specifikacija, standartas, techninis pamatinis dokumentas.

Iš viešųjų pirkimų skaidrumo, lygiateisiškumo ir nediskriminavimo principų kyla reikalavimas, kad techninės specifikacijos būtų parengtos taip, kad būtų tikslios, aiškios ir suprantamos potencialiems viešojo pirkimo dalyviams (t. y. tiekėjams).

Europos Sąjungos Teisingumo Teismas (ESTT) yra pažymėjęs, kad techninės specifikacijos privalo būti tiek tikslios, kad konkurso dalyviai galėtų nustatyti sutarties objektą, o perkančiosios organizacijos galėtų sudaryti sutartį, be to, turi būti aiškiai išdėstytos, kad dalyviai žinotų, ką apima perkančiosios organizacijos nustatyti reikalavimai. Nors perkančioji organizacija ir turi teisę tikėtis, kad tiekėjai bus pakankamai informuoti ir įprastai rūpestingi, tačiau tokio teisėto lūkesčio sąlyga yra ta, kad pati perkančioji organizacija turi būti aiškiai suformulavusi savo reikalavimus.

Konkurso specifikacijų apimtis turi būti nustatoma iš potencialių dalyvių pozicijų, nes viešųjų pirkimų teisiniame reguliavime įtvirtintų viešojo pirkimo sutarčių sudarymo procedūrų tikslas yra būtent užtikrinti šiems Europos Sąjungoje įsteigtiems dalyviams galimybę dalyvauti juos dominančiuose viešuosiuose pirkimuose.

Perkančiųjų Organizacijų Diskrecija ir Atsakomybė

Perkančiosioms organizacijoms pripažįstama didelė diskrecija formuluojant technines pirkimo specifikacijas, nes būtent jos geriausiai žino objektus, kurių joms reikia, ir gali geriausiai nustatyti reikalavimus, kurie turi būti tenkinami tam, kad būtų gauti pageidaujami rezultatai.

Dėl to kasacinio teismo ne kartą konstatuota, kad, siekdamos nepažeisti iš VPĮ išplaukiančių imperatyvų, be kita ko, skaidrumo principo, perkančiosios organizacijos, laikydamosi VPĮ ir kitų teisės aktų nuostatų, privalo nustatyti pirkimo sąlygas taip, kad šiomis būtų neperžengtos joms įstatymo suteiktos diskrecijos ribos, nepagrįstai nebūtų suvaržytos tiekėjų, iš tiesų galinčių tinkamai įvykdyti viešojo pirkimo sutartį, teisės, ūkio subjektų konkurencija.

Kasacinio teismo perkančiosioms organizacijoms pripažįstama diskrecija ne tik dėl techninės specifikacijos turinio, bet ir būdo, kaip jos konkrečiai įtvirtinamos pirkimo sąlygose: ar vienoje konkrečioje vietoje - techninėje specifikacijoje, ar šioje bei kitose pirkimo sąlygų dalyse.

Techninių Specifikacijų Turinys ir Reikalavimai

Perkančiosios organizacijos, įgyvendindamos joms tenkančią teisę ir siekdamos apibūdinti joms reikalingą pirkimo objektą, techninėje specifikacijoje gali nurodyti tiek fizines perkamų prekių, paslaugų, darbų savybes, tiek perkamų prekių, paslaugų, darbų ypatybes, susijusias su konkretaus prekių gamybos, paslaugų teikimo ar darbų atlikimo procesu, metodu arba konkretaus kito gyvavimo ciklo etapo procesu, net jei šie veiksniai nėra susiję su fizinėmis perkamų prekių, paslaugų ar darbų ypatybėmis.

Esminis keliamas reikalavimas - su fizinėmis perkamų prekių, paslaugų ar darbų savybėmis nesusijusios ypatybės turi turėti sąsają su pirkimo objektu ir būti proporcingos pirkimo objekto vertei ir tikslams. Proporcingumo principo turinį sudaro siekiamų tikslų ir jiems pasiekti pasirenkamų priemonių derinimas.

ESTT yra išaiškinęs, kad taikomos priemonės (įpareigojimai, suvaržymai, draudimai ir kt.) privalo būti nediskriminuojančios; pagrįstos privalomais bendrojo intereso reikalavimais; tinkamos užtikrinti, kad jomis siekiamas tikslas bus pasiektas; neviršyti to, kas būtina tikslui pasiekti.

VPĮ 37 straipsnio 1 dalyje taip pat nurodyta, kad techninėje specifikacijoje gali būti įtvirtintas reikalavimas kartu su pirkimo objektu perduoti ar suteikti intelektinės nuosavybės teises. Nurodytas reikalavimas yra aktualus vykdant viešuosius pirkimus, kurių objektas yra laikytinas autorių teisių objektu Lietuvos Respublikos autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo prasme (toliau - ATGTĮ).

Techninės Specifikacijos Struktūra ir Prioritetai

Techninėje specifikacijoje turi būti laikomasi tokios pirmumo tvarkos: pirmiausia nurodomas Europos standartą perimantis Lietuvos standartas, Europos techninio įvertinimo patvirtinimo dokumentas, informacinių ir ryšių technologijų bendrosios techninės specifikacijos, tarptautinis standartas, kitos Europos standartizacijos organizacijų nustatytos techninių normatyvų sistemos arba, jeigu tokių nėra, - nacionaliniai standartai, nacionaliniai techniniai liudijimai arba nacionalinės techninės specifikacijos, susijusios su darbų projektavimu, sąmatų apskaičiavimu ir vykdymu bei prekių naudojimu.

Neįgaliųjų Kriterijai ir Tinkamumas Visiems Naudotojams

VPĮ 37 straipsnio 2 dalyje yra įtvirtintas bendrasis siekis (tikslas), kad viešųjų pirkimų, skirtų fiziniams asmenims, techninės specifikacijos būtų parengtos atsižvelgiant į neįgaliųjų kriterijus ir tinkamumą visiems naudotojams. Ši nuostata rodo aiškią politinę (tiek ES, tiek nacionalinę) valią spręsti nurodytą problemą (aspektą).

Tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, kad siekis užtikrinti techninių specifikacijų suderinamumą su neįgaliųjų kriterijais ir tinkamumą naudotojams įgauna perkančiosios organizacijos pareigos, kurios nevykdymas sukelia teisinius padarinius, statusą tik tuo atveju, jeigu Europos Sąjungos ar nacionaliniu teisės aktu yra nustatyti privalomi neįgaliųjų kriterijai ir tinkamumo visiems naudotojams kriterijai.

Taigi, VPĮ 37 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas siekis (teisės aktų nustatytais atvejais - pareiga) užtikrinti techninės specifikacijos reikalavimų atitiktį neįgaliųjų poreikių kriterijams bei tinkamumą visiems naudotojams reiškia produktų, paslaugų, aplinkos, sistemų ir kt. kūrimą, siekiant, kad šie sukurti spendimai būtų universaliai pritaikyti naudojimui kaip įmanoma didesnei žmonių grupei, skatinant ir užtikrinant socialinę integraciją ir lygybę.

Pagal analogiją turėtų būti siekiama, kad nurodyti reikalavimai būtų nustatomi, atsižvelgiant ne tik į neįgaliųjų asmenų, bet taip pat ir į kitų asmenų poreikius. Šis siekis apima ne oficialiai pripažintus neįgaliais asmenis, bet ir, pavyzdžiui, vyresnio amžiaus žmones su nusilpusiu regėjimu, tėvus su mažais vaikais, pačius vaikus ir pan.

Pabrėžtina, kad atitinkami reikalavimai aktualūs tais atvejais, kai gebėjimas pasinaudoti preke, paslauga ar darbo rezultatu nėra universalus, bet priklauso nuo fizinių asmens savybių, gebėjimų ir pan.

Vienas iš teisės šaltinių, kuriame reglamentuojamas fiziniams asmenims skirtų viešųjų pirkimų vykdymas ir atitinkamai techninių specifikacijų suderinimas su neįgaliųjų kriterijais ir tinkamumu visiems naudotojams, yra rekomendacinio pobūdžio VPT Projektavimo paslaugų pirkimų gairės.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad, kaip nurodyta pirmiau, tam tikrose srityse nacionaliniuose teisės aktuose nustatyti privalomi reikalavimai, susiję su neįgaliųjų poreikių ir tinkamumo visiems naudotojams kriterijais, į kuriuos perkančioji organizacija privalo atsižvelgti. Pavyzdžiui, rengiant statinių projektus, būtina vadovautis statybos techniniu reglamentu STR 2.03.01:2001 „Statiniai ir teritorijos. Reikalavimai žmonių su negalia reikmėms“.

Kita vertus, net ir tais atvejais, kai ES ar nacionaliniuose teisės aktuose nenustatyta privalomų reikalavimų dėl konkrečių neįgaliųjų poreikių ir tinkamumo visiems naudotojams kriterijų, perkančiosios organizacijos, vykdydamos viešuosius pirkimus, skirtus fiziniams asmenims (visai visuomenei, perkančiosios organizacijos valstybės tarnautojams ar darbuotojams), turėtų siekti, kad nurodytų pirkimų objektas būtų maksimaliai pritaikytas ir tinkamas naudoti kuo didesniam visuomenės ratui, įskaitant ir neįgaliuosius.

Konkurencijos ir Nediskriminavimo Užtikrinimas

VPĮ 37 straipsnio 3 dalyje yra įtvirtinta perkančiųjų organizacijų pareiga technines specifikacijas parengti taip, kad jos užtikrintų konkurenciją ir nediskriminuotų tiekėjų. Iš nurodyto teisinio reguliavimo matyti, kad techninės specifikacijos turi atitikti šiuos esminius reikalavimus: lygiateisiškumo (užtikrinamos vienodos galimybės tiekėjams), konkurencijos, proporcingumo (techninės specifikacijos turi būti susijusios su sutarties dalyku bei atitikti sutarties vertę ir tikslus).

Pažymėtina, kad lygiateisiškumo (nediskriminavimo) ir proporcingumo principų laikymasis iš esmės kartu lemia ir konkurencijos užtikrinimą. Tuo tarpu lygiateisiškumo (nediskriminavimo) ir proporcingumo reikalavimų nesilaikymas lemia ir konkurencijos apribojimą viešajame pirkime.

Draudimas Nurodyti Konkretų Modelį ar Šaltinį

Apibūdinant pirkimo objektą, techninėje specifikacijoje negali būti nurodytas konkretus modelis ar tiekimo šaltinis, konkretus procesas, būdingas konkretaus tiekėjo tiekiamoms prekėms ar teikiamoms paslaugoms, ar prekių ženklas, patentas, tipai, konkreti kilmė ar gamyba, dėl kurių tam tikriems subjektams ar tam tikriems produktams būtų sudarytos palankesnės sąlygos arba jie būtų atmesti. Toks nurodymas yra leidžiamas išimties tvarka, kai pirkimo objekto yra neįmanoma tiksliai ir suprantamai apibūdinti pagal šio straipsnio 4 dalyje nustatytus reikalavimus. Šiuo atveju nurodymas pateikiamas įrašant žodžius „arba lygiavertis“.

VPĮ 37 straipsnio 3 dalyje iš esmės yra sukonkretintas bendrasis nediskriminavimo principas.

tags: #techniniu #specifikaciju #projektu #skelbimas