Tauragės Banko Rūmai: Tarpukario Architektūros Pavyzdys
Tauragės banko rūmų pastatas, esantis Dariaus ir Girėno g. 7/81, yra vienas įspūdingiausių tarpukario metų architektūros pavyzdžių, išlikusių mažesniuose Lietuvos miestuose. 1922 m. priėmus Lietuvos banko įstatymą, bankui reikėjo skyrių visoje šalyje. 1934 m. paskelbtas Tauragės banko projekto konkursas, kurį laimėjo architektai Mykolas Songaila ir Arnas Funkas.
1935 m. buvo pastatytas didingas, solidus, puošnus neoklasicistinių bruožų pastatas. Banko statybos ir įrengimo darbai kainavo per 400 000 litų. Statyboms vadovavo rangovas iš Kauno, dirbo 15-20 darbininkų, o statyba vyko primityviai, naudojant amatininkiškus metodus ir rankų darbą.
Įėjimą į banką išryškina monumentalūs vartai su kolonomis, lyg į antikinę šventovę. Metalinę ažūrinę tvorą puošia tautinių motyvų ornamentai, o pastato didingumą pabrėžia žėručiu padengtas fasadas, kuris šviečiant saulei žėri.
Po Antrojo pasaulinio karo pastatas suremontuotas ir 1957 m. jame įsikūrė viešbutis-restoranas „Tauras“. Restoranas buvo garsus salėje kabančiais „tauro ragais“, kurie iš tikrųjų buvo afrikinio buivolo ragai. Šiuo metu jie saugomi Tauragės krašto muziejuje. 1977 m. pastatas sugrąžintas bankui.
Tauragės banko rūmai
Tauro Kalnas Vilniuje: Istorija Ir Dabartis
Tauro kalnas, esantis Naujamiesčio seniūnijoje Vilniuje, yra žymus gamtos paminklas su jį juosiančiais želdynais. Nuo kalvos atsiveria įspūdinga Vilniaus panorama. Kalnas turėjo įvairių pavadinimų: Pamėnkalnis, Taurakalnis, Velnio arba Vaiduoklių kalnas, Baufalas.
Pasak archeologo Vykinto Vaitkevičiaus, seniausiuose šaltiniuose Tauro kalnas buvo vadinamas Velnio kalnu. Kalbininkas Jonas Jurkštas senųjų aktų rinkiniuose surado 1602 m. aktą, kuriame gatvė, einanti nuo Neries vartų į Lukiškes, vadinama Pamėnkalniu. Tačiau labiausiai įsigalėjęs Tauro kalno pavadinimas.
1860 m. pirmos gildijos Vilniaus pirklys Vilhelmas Šopenas prie Tauro kalno pastatė alaus daryklą („Vilniaus tauro“ gamykla). XX a. pradžioje žymūs šalies veikėjai, tokie kaip Mikalojus Konstantinas Čiurlionis ir Jonas Basanavičius, ketino ant Pamėnkalnio pastatyti Tautos namus - visos Lietuvos kultūros centrą.
Apie 1935 m. tarp Kaštonų ir A. Vienuolių gatvių buvo įrengtas Tauro kalno parkas. Nuo XIX a. pradžios ant Tauro kalno buvo Evangelikų kapinės, kuriose palaidota daug žymių žmonių. 1962 m. valdžios sprendimu kapinės buvo uždarytos, o 1972 m. jų teritorijoje pradėti statyti Santuokų rūmai. Iki šiol išlikusi tik Vilniaus universiteto medicinos profesoriaus Johano Frydricho Niškovskio šeimos klasicizmo stiliaus koplytėlė.
Šiandien Tauro kalno prieigos pasižymi modernaus miesto erdvėmis, kultūriniu gyvenimu, pramogomis, paslaugomis ir šiuolaikiniais verslo centrais. Čia kuriasi ir „Matau Vilnių“ namai, o netoliese planuojama statyti Nacionalinę koncertų salę.
Tauro Kalnas Vilniuje
Profsąjungų Rūmai: Nuo Istorijos Iki Dabarties
Vilniaus Profsąjungų kultūros rūmai, pastatyti 1964 m. ant Tauro kalno, turi turtingą istoriją. Nors kalno pavadinimo kilmė siejama su Juozapo Daraškevičiaus Boufalo vardu, rūmų istorija apima ir Evangelikų liuteronų kapines, kurios čia buvo įkurtos 1809 metais.
XX a. pradžioje, gimus Tautos namų idėjai, kapinės jau buvo apleistos. 1907 m. M. K. Čiurlionis, J. Basanavičius ir kiti Lietuvos inteligentai iškėlė Tautos namų idėją, tačiau Pirmasis pasaulinis karas nutraukė statybų planus.
1958 m., prasidėjus Profsąjungų rūmų statyboms, kapinės buvo galutinai uždarytos. 2004 m. dešinėje rūmų pusėje kilęs gaisras apgadino pastatą. Dabar Vilniaus savivaldybė ketina atkurti Profsąjungų rūmuose Tautos namų projektą.
Stovykla "Tauro Guolis": Gyva Istorijos Pamoka
Rekonstrukcijos klubas „Sūduvos tauras“ įsikūrė 2009 metais, siekdamas atkurti senovės lietuvių kario gyvenimą ir buitį. Klubo įkūrėjas D. Požaitis-Tauras inicijavo stovyklą „Tauro guolis“, kurios pagrindas - etninė kultūra.
Stovykloje vaikai susipažįsta su tradiciniais amatais, karyba, gyvena gamtoje be šiuolaikinių technologijų. „Tauro guolis“ - tai gyva istorijos pamoka, kurioje vaikai gali pajusti senovės baltų gyvenseną.
Stovyklautojams draudžiama atsivežti savo maisto. Vaikai „Tauro guolyje“ visą savaitę gyvena be saldumynų, bandelių, gaiviųjų gėrimų. Virtuvė čia paprasta, bet sveika: vyrauja grūdinių kultūrų košės, pienas, medus, riešutai, daržovės, sūris, kiaušiniai.
Kauno Tauras: Skulptūra Ir Diskusijos
Kaune prie Muravos sankryžos iškilusi nauja Tauro skulptūra įžiebė diskusijas. Vieni džiaugiasi skulptoriaus Tado Vosyliaus kūriniu, kiti kritikuoja jį kaip beskonybę. Anot LRT.lt kalbintų ekspertų, tauras - tai ne vien skulptūra, o miesto valdžiai naudingas politinis aktas prieš savivaldos rinkimus.
Menotyrininkas Ernestas Parulskis teigia, kad užsakovai iš menininko pareikalavo mechaniškai sukeisti meno šakas - heraldinį simbolį taurą paversti realiu jaučiu su kryžiumi ant galvos. Menininkas Algirdas Gataveckas teigia, kad techniškai darbas atliktas gerai, tačiau skulptūros idėja nėra nei nauja, nei unikali.
VDU menų fakulteto menotyrininkė Daiva Price teigia, kad Kaune stovintis tauras - dekoratyvus objektas, kurio tikslas šiandieniniame kontekste - apeliuoti į primityviausius gyventojų (rinkėjų) instinktus. Tačiau Lietuvos dailininkų sąjungos Kauno skyriaus pirmininkė Rebeka Bruder mano, kad tauro skulptūra nėra kičas, o menas gali būti visoks.
Skulptorius Tadas Vosylius atmeta kritikų teiginius, teigdamas, kad jokio išankstinio užsakymo iš miesto valdžios negavo. Meras V. Matijošaitis taip pat pabrėžia, kad menininkui nesakoma, ką daryti.
Tauro skulptūra Kaune
Tautos Namai: Idėja Ir Realizacija
Architektūros istorikė Marija Drėmaitė teigia, kad reikia pradėti nuo klausimo, ar tokie Tautos namai, kokie buvo sumanyti prieš Pirmąjį pasaulinį karą, reikalingi šiandien. Ji primena, kad tuo metu Tautos namai turėjo atstovauti lietuvių tautinę mažumą Rusijos imperijoje.
Architektas Tomas Grunskis teigia, kad Tautos namų idėja 21 a. turi būti peržiūrėta ir pakoreguota. Lietuvos architektų sąjungos pirmininkė Rūta Leitanaitė sako, kad konkurso komisijos tikslas buvo gauti aiškią ir išraiškingą architektūros koncepciją.
Nepaisant diskusijų, išrinkti Tautos namų - nacionalinės koncertų salės - architektūrinio konkurso nugalėtojai, o idėja statyti šiuos namus ant Tauro kalno svarstyta jau ne pirmus metus.
Nacionalinė koncertų salė Vilniuje
Apibendrinant, Tauro vartų istorija Lietuvoje yra įvairialypė ir apima architektūrą, kultūrą bei visuomenines diskusijas. Nuo Tauragės banko rūmų iki Kauno tauro skulptūros, nuo Tauro kalno iki Tautos namų idėjos, šis pavadinimas atspindi Lietuvos istorijos ir kultūros raidą.