Europos inovacijų taryba paskelbė Vilnių šiuo metu esant inovatyviausių Europos miestų TOP 4-uke. Daug žadantis naujasis Vilniaus gatvių standartas tokių vilčių suteikia. Tačiau, ar jis atspindi gyventojų lūkesčius? Tai nemenkas iššūkis tiek projektuotojams, tiek miestiečiams, kuriems gali tekti keisti mąstymą ir pirmenybę gatvėje suteikti medžiui ar dviratininkui, bet ne automobiliui, kaip buvo įprasta iki šiol.
Vilniaus gatvė po rekonstrukcijos pagal naujus standartus
Nauja Urbanistinė Kryptis
Gilma Teodora Gylytė, studijos „DO Architects“ partnerė, architektė: Galima drąsiai sakyti, kad Vilniaus gatvių standartas keičia urbanistinę kryptį, nes kalba apie gyvenimą gatvėje, o ne tik judėjimą gatve. Jis itin savalaikis, nes daugiau keliavę miestiečiai miestą jau mato kitaip - kaip savo laiko dalį. O Vilnius ėmėsi gatvių pokytį struktūruoti ir bandyti užčiuopti aktualiausius, kokybę lemiančius klausimus.
A. Nikitinas. Kurdami daug diskutavome, kaip pavadinti šį dokumentą. Darbo pabaigoje matėme, kad dokumentas yra labai aiškių principų ir praktikų rinkinys, kaip metodiškai suprojektuoti ar sukurti geros kokybės gatvę-viešąją erdvę, tad šis turinys į rekomendacijų sąvoką nebetilpo.
Martynas Marozas, kompanijos „MMAP“ vadovas, architektas. Žodis „standartas“ taip pat reiškia atramos tašką - pirminį variantą, ateinantį į galvą. Pripažinkime, iki šiol gatvių standartas dar buvo sovietmečio urbanistiniais principais suprojektuota infrastruktūra, o naujas standartas apie gyvybingą gatvę kalba senojo Europos miesto tradicija.
Antonas Nikitinas, Vilniaus miesto vyriausiasis inžinierius. Jau seniai jautėsi poreikis pagaliau pradėti į gatvę žiūrėti kaip į visumą. Standartą sukurti paskatino gatvėse jau vykstantys pokyčiai, kuriuos vilniečiai įvertino, palaikė ir skatino miestą kurti vis kokybiškesnę gatvių infrastruktūrą.
Iššūkiai ir Sprendimai
A. Nikitinas. Tai kiek platesnė problema nei gatvių standarto, tačiau standartas aiškiai nurodo, kad viena iš svarbių gatvės pjūvio sudedamųjų dalių yra šoninio parkavimo zona, suskaidyta želdinių intarpais. Dėl daugelio priežasčių - pačios gatvės vaizdo, papildomo barjero tarp važiuojančių automobilių - parkavimo juosta gali padėti sumažinti greitį iki miestietiško, taip pat tai svarbu komercijos galimybių užtikrinimui.
Visgi parkavimo vietų klausimas gerokai platesnis - jis apima ir automobilius, kurie nebūtini ar nenaudojami, tvarką kiemuose, pagaliau bendrai balanso tarp parkavimo vietų ir viešųjų erdvių svarbą. Tad miestui svarbu ne tik tai, kad gatvėse galės atsirasti papildomų automobilių stovėjimo vietų, bet ir tai, kad miestiečiai bus paskatinti tapti savo kiemų šeimininkais ir susitarti, kaip spręsti įvairius bendro gyvenimo iššūkius, įskaitant ir parkavimą.
Vilnius niekaip neišsprendžia dviejų problemų - automobilių parkavimo senuosiuose miegamuose rajonuose (Karoliniškėse, Viršuliškėse, Antakalnyje ir kt.) ir transporto spūsčių.
Regitros pratimai mieste. Parkavimas statmenai šaligatviui galu. Jonvaira
Mąstysenos Pokyčiai ir Gatvių Pertvarka
G. T. Gylytė. Nepamirškime, kad naujas gatvių standartas reiškia pasikeitusią mąstyseną. Kadangi pradedame į gatvę žiūrėti ne tik kaip į transporto infrastruktūrą, jos kuriamos vis patrauklesnės ir malonesnės naudotis, ir miestiečiui atsiranda galimybių įvairesniems, turtingesniems įspūdžių pasirinkimams. Gal pirmadienį važiuosiu dviračiu, ketvirtadienį eisiu pėsčias, o penktadienį pasinaudosiu automobiliu dalijimosi paslauga?
A. Nikitinas. Visos gatvės, į kurių tvarkymą investuos miestas, turės būti patikrintos per standarto prizmę. Kasmet mieste tvarkoma apie 25 km gatvių, apie 30 km pėsčiųjų takų, apie 20 km dviračių takų. Visi šie darbai turės būti planuojami atsižvelgiant į standarto principus. Natūralu, kad dalis tokių gatvių bus ir senuosiuose gyvenamuosiuose rajonuose.
Ar tai reiškia, kad miestas ruošiasi naujai gatvių pertvarkai (senieji miegamieji rajonai laukia gatvių renovacijos)?
Želdynai Ir Priežiūra
A. Nikitinas. Miesto gatvėse pasodintus želdinius kurį laiką prižiūri juos įrengęs rangovas, vėliau - pati gamta, padedant miestui, nes besikeičiantis klimatas reiškia ir tai, kad laistymo reikia ne tik jauniems sodinukams, bet ir brandiems miesto medžiams. Daugiau želdinių, daugiau priežiūros.
M. Marozas. „Metras“ čia nenusako konkretaus šeimininkui patikėto ploto. Tai greičiau simbolis, nes kartais tos vietos įvairioms idėjoms prie pastato gali būti vos pusmetris (pvz., kai kuriose Naujamiesčio gatvėse, kur patogiausia žalinti sodinant augalus vazone) ar keli metrai gyvenamuosiuose rajonuose.
G. T. Gylytė. Svarbi žinutė standarte - kad miesto želdynai turi būti ilgaamžiai, daugiamečiai ir formuojantys erdvę.
A. Nikitinas. Skoniai skirtingi, kaip ir gatvės skirtingos, tačiau tai ir sukuria išskirtinumo ir žavesio. Miestą, jo bendruomenes sudaro labai skirtingi žmonės.Kažkaip ypatingai valdyti ar kontroliuoti nėra planuojama, visgi miestas pasirūpins parodyti geriausius pavyzdžius ne tik iš Vilniaus ar Lietuvos, bet ir pasaulio - Nyderlandų, Didžiosios Britanijos, Prancūzijos ir kt.
Metras šeimininkui - nebus chaoso ties daugiabučiais? Juk skoniai skirtingi.
M. Marozas. Šeimininko „metras“ - gatvės bendruomenės identiteto kūrimo dalis, kai dalis pastatuose esančios programos persikelia į viešąją erdvę. Tai gatvėms suteikia daug jaukumo. Olandijoje tai vadinama „de Stoep” (slenksčiu). Žmonės čia pasodina kokį augalą, pastato suoliuką, šiltomis vasaros dienomis išsineša stalus, kėdes ir tiesiog vakarieniauja, miestui tai suteikia daug žavesio. Projektuotojai dažnai nevertina funkcijų ties gatvės perimetru ir ten brėžia projekto ribą.
G. T. Gylytė. Esminė šeimininko metro žinutė - rūpinkis savo gatve. Iki šiol žmogus matė, kad gatve rūpinasi miestas, o tiksliau, jį prižiūrinti įmonė „Grinda“. Tad kuriamas esminis pokytis.
Eismo Saugumas ir Apšvietimas
A. Nikitinas. Priklausomai nuo gatvės. Jeigu tai yra ramaus eismo gatvė, kurioje siekiama išlaikyti greitį 30 ar 20 km/h greitį, greičio mažinimo priemone gali likti ir iškelta sankryža, perėjimas ar greičio kalnelis - tai takoma daug kur, ir ne tik Lietuvoje. Pavyzdžiui, olandai skaičiuoja, kad siekiant palaikyti 30 km/h greitį, fizinės greičio ribojimo priemonės gatvėje turi būti išdėstyti kas 70-100 m.
Čia norisi, kad projektuotojai pradėtų galvoti ne nuo STR normos, kuri kartais vis dar yra tinkamesnė projektuoti greitkelius nei miesto gatves, o nuo to, ko norime toje gatvėje. Važiuojamosios dalys be perteklinio pločio - pagal greitį, o ne gatvės kategoriją.
Žinoma, siūlysime ir STR pakeitimų, turėsime grįžti prie diskusijų apie Vilniaus gatvių kategorijas. Visgi galvodami apie tokį sakinį pirmiausia žiūrėjome, kaip kitos šalys įgyvendina tvarius principus, padėjusius pasiekti didelio progreso kalbant apie eismo saugumą. Pagal juos, didžioji dalis miesto gatvių yra arba 30 km/h, arba 50 km/h greičio (išimtis - miesto aplinkkeliai).
G. T. Gylytė. Gatvės dalyviai yra visi: tiek žmogus, sėdintis automobilyje, tiek važiuojantis dviračiu ar vežimėlyje.
A. Nikitinas. Juoda spalva suteikia gatvei ritmo, architektūriškumo, vienodumo ir tvarkos. Kelios įžvalgos iš standarto kūrimo, nes diskusijų apie spalvą buvo daug: pirmiausia, mieste jau yra naudojama ir juoda, ir tamsiai pilka. Visgi pilka spalva ant skirtingo paviršiaus atrodo skirtingai, o juoda - visur vienoda. Išbandžius naują spalvą atsirado ir dar vienas aspektas - ten, kur stulpai ar infrastruktūra išdėliota tvarkingai, juoda spalva net padeda ją paslėpti, o ten, kur netvarkingai - krenta į akis.
Kodėl visi gatvės elementai - juodi?
G. T. Gylytė. Juoda - klasikinė Vakarų Europos miesto elementų spalva, nes ji nei rėžia akį, nei nėra nematoma. Pilkų daugiabučių fone ypač norisi erdves praturtinti juodais gatvių elementais ir želdynais.
A. Nikitinas. Standartas nedetalizuoja viešojo transporto perspektyvų, alternatyvių rūšių ir ateities planų. Apšvietimas - pirmiausia pėsčiajam.
Šiuo metu gatvės yra apšviestos gerai, pėsčiųjų takai - gerokai prasčiau, ypač pakeitus apšvietimo technologiją į LED. Ir mūsų normos apšviestumą skaičiuoja nebūtinai pagal tai, ko reikia gatvės naudotojams, o ypač tiems, kurie neturi įmontuotų žibintų. Tai nereiškia, kad esamus važiuojamosios dalies apšvietimo stulpus nusuksime į pėsčiųjų takus, veikiau - rasime būdų papildyti esamą apšvietimą.
G. T. Gylytė. Daug diskutavome, kodėl pėstysis paliekamas šešėlyje, o apšviesti įprasta važiuojamąsias dalis, nors patys automobiliai turi šviesas. Juk apšvietus pėsčiųjų dalį, tikrai atsiras daugiau vaikštančiųjų, ir miestas bus gyvesnis.
tags: #takai #prie #daugiabuciu #plotis