Didžioji Prancūzų revoliucija: priežastys, eiga ir pasekmės

Didžioji Prancūzų revoliucija - laikotarpis Prancūzijos istorijoje, trukęs nuo 1789 iki 1799 m., kuris įkūnijo socialinės ir politinės santvarkos kokybinį virsmą, perėjimą nuo pusiau feodalinės luominės santvarkos prie modernios neluominės visuomenės, taip pat nuo absoliutinės monarchijos prie konstitucinės-parlamentinės santvarkos.

Priežastys ir prielaidos

Gyventojų skirstymas į luomus: privilegijuoti dvasininkų, bajorų ir trečiasis luomas (nuo neturtingų valstiečių iki turtingos buržuazijos). Trečias luomas neturėjo politinių teisių. Siekė panaikinti luomų privilegijas ir luomų lygybės. Dvasininkai ir bajorai siekė daugiau politinių teisių, didesnės įtakos valstybės valdyme. Taip pat svarbi absoliuti karaliaus valdžia ir Švietėjų idėjos.

1789 m. dėl krizės šalyje Prancūzijos karalius Liudvikas XVI sušaukė Generalinius luomus. Įtakoti Švietimo idėjų, Generalinių luomų didžioji dalis deputatų pasiskelbė Steigiamuoju susirinkimu.

Revoliucijos eiga

Palaikydami susirinkimą ir jo idėjas, Paryžiaus gyventojai 1789 m. liepos 14 d. šturmavo Bastiliją - prasidėjo Didžioji Prancūzų revoliucija.

Svarbiausi etapai ir įvykiai:

• 1789 m. rugpjūčio 26 d. buvo paskelbta Žmogaus ir Piliečių teisių deklaracija.
• 1791 m. rugsėjis - Prancūzijos konstitucijos priėmimas, pagal kurią Prancūzija tapo konstitucine monarchija.
• Karalius kreipėsi pagalbos į kitus absoliutus, prasidėjo karai su Austrija ir Prūsija.
• 1792 m. rugpjūčio 10 d. Prancūzija pasiskelbė respublika, karalius buvo giljotinuotas.
• 1793 m. birželis - 1794 m. - Suirutė šalyje, karai su užsieniu, politinių grupuočių kovos nulėmė jakobinų diktatūros įvedimą.
• Dėl kelis metus trukusio teroro diktatūra buvo nuversta, įsigalėjo direktorijos valdymas.
• Jos metu iškilo Napoleonas - jis pasižymėjo žygiu Egipte.
• Direktorijai nepavyko stabilizuoti padėties, Napoleono populiarumas augo.
• 1799 m. jis įvykdė perversmą, buvo įtvirtintas Konsulatas.
• Napoleono vidaus reformos, Civilinis kodeksas stabilizavo šalies padėtį.
• 1804 m. Napoleonas karūnavosi imperatoriumi.

Svarbiausi užsienio politikos įvykiai: Trafalgaro mūšis; Austerlico mūšis; Reino sąjungos įkūrimas; kontinentinė blokada; Tilžės taika; Varšuvos kunigaikštystės įkūrimas. Pagrindiniai tikslai, kurių siekė Napoleonas užsienio politikoje, buvo Prancūzijos viešpatavimo Europoje įtvirtinimas (tam reikėjo sužlugdyti kylančią Didžiąją Britaniją) ir revoliucijos idėjų sklaida.

Tačiau sėkmingas buvo tik I Napoleono dešimtmetis. II deš jį vis labiau vargino partizaninis karas Ispanijoje. Dėl Tilžės taikos laužymo 1812 m. Napoleonas pradėjo Žygį į Rusiją. Po Borodino mūšio jis užėmė Maskvą, tačiau rusai sostinę padegė. Napoleonas turėjo trauktis. 1813 m. Leipcigo (“Tautų”) mūšyje jis buvo sumuštas. Pralaimėjusį Napoleoną sąjungininkai ištrėmė į Elbos salą. 1814 m. prasidėjo Vienos kongresas, turėjęs sutvarkyti Europą po Napoleono karų. Kongreso darbą 1815 m. pertraukė ,,100 dienų laikotarpis’’ - Napoleono sugrįžimas ir naujos karinės avantiūros pradžia.

Bet Napoleonas Vaterlo mūšyje buvo sumuštas. Dabar Napoleono tremties vieta buvo Šv. Elenos sala. Vienos kongresas 1815 m. baigė darbą, naujai sukarpęs Europos žemėlapį ir pasižadėjęs vykdyti reakcinę politiką. Tuo tikslu buvo įkurta Monarchų ir Tautų Šventoji sąjunga. Vienos kongreso nutarimai įtakojo daugiapolės galių pusiausvyros susidarymą pasaulyje.

Asmenybės

• Džonas Lokas (1632-1704) - anglų švietėjas, filosofas, politinis veikėjas ir pedagogas, skelbęs politines idėjas apie tai, kad valdžia turi kilti iš tautos.
• Denisas Didro (1713-1784) - prancūzų rašytojas, literatūros kritikas, vienas žymiausių prancūzų švietėjų atstovų, švietėjų „Enciklopedijos“ leidimo iniciatorius bei organizatorius.
• Liudvikas XIV, Karalius Saulė (1638-1715) - Prancūzijos karalius nuo 1643 m., kilęs iš Burbonų dinastijos. Liudviko XIV valdymo metais suklestėjo absoliutizmas.
• Š. L. Monteskjė (1689-1755) - prancūzų švietėjas, paskelbęs trijų valdžių principą.
• Volteras (1694-1778) - prancūzų rašytojas ir filosofas, vienas iškiliausių Švietimo amžiaus atstovų, iškėlęs apšviestojo absoliutizmo idėją.
• Liudvikas XV (1710-1774) - Prancūzijos karalius nuo 1715., kilęs iš Burbonų dinastijos.
• Žanas Žakas Ruso (1712-1778) - prancūzų filosofas, rašytojas, politikos teoretikas, smerkęs socialinę nelygybę, išaukštinęs respubliką, kaip geriausią valdymo formą.
• Imanuelis Kantas (1724-1804) - Prūsijos filosofas, klasikinės vokiečių filosofijos pradininkas, švietėjas, racionalizmo krypties filosofijos pradininkas.
• Liudvikas XVI (1754-1793) - Prancūzijos ir Navaros karalius, valdęs nuo 1774-1791 ir nuo 1791 iki 1792, suimtas ir tardytas Nacionalinio Konvento, giljotinuotas už Tėvynės išdavystę.
• Marija Antuanetė (1755-1793) - Prancūzijos karalienė, Liudviko XVI žmona gimusi Vienoje. Pirmoji mirties bausme nubausta karalienė.
• Maksimiljanas Robespjeras (1758-1794) - jakobinų lyderis, diktatūros metais - diktatorius, pasisakęs už terorą.
• Napoleonas Bonapartas (1769 - 1821) - Prancūzijos revoliucinės armijos generolas, nuo 1799 m. tapęs Prancūzijos valdovu (Pirmuoju Konsulu), vėliau - imperatoriumi.
• Artūras Kolis Velslis Velingtonas (1769-1852) - Didžiosios Britanijos karininkas, politikas, vienas iš žymiausių XIX a. kariuomenės vadų, įveikė Napoleono vadovaujamą kariuomenę.
• Klemensas Meternichas (1773-1859) - Austrijos kancleris Vienos kongreso metu, kongreso šeimininkas, pateikęs pagrindinius siūlymus kongrese, kurių dauguma buvo priimti.

Pagrindinės sąvokos

• Anarchija - visuomeninė santvarka, sukurta remiantis savivaldos principais, be valdžios ir be hierarchijos; bajorų savivalės, politinio nestabilumo, centrinės valdžios neveiksnumo įvardijimas ATR.
• Apšviestasis absoliutizmas - absoliutizmas, kai absoliutas valdo, vadovaudamasis švietėjų idėjomis, rekomendacijomis, konsultuojasi su jais svarbias klausimais, vykdo švietėjiškas reformas.
• Civilinis kodeksas - Napoleono paskelbtas pirmasis pasaulyje civilinės teisės normų rinkinys.
• Deklaracija - iškilmingas paskelbimas, pareiškimas esminiu klausimu.
• Dezertyras - asmuo vengiantis atlikti pilietines ar visuomenines pareigas.
• Direktorija - Prancūzijos vyriausybė 1795 - 1799 m., nuo kurios pavadinimo kilo ir Prancūzijos respublikos pavadinimas tais metais.
• Federacija - jungtinė valstybė, sudaryta iš atskirų politinį savarankiškumą turinčių vienetų. Šie vienetai centrinei valdžiai yra perleidę dalį savo suverenių teisių.
• Feodalizmas - viduramžių ir naujųjų amžių pradžios visuomeninė santvarka.
• Generaliniai luomai - Prancūzijos luomų susirinkimas, padėjęs karaliui priimti sprendimus.
• Giljotina - galvos kirtimo mašina, sukurta Didžiosios Prancūzijoje revoliucijos metais.
• Įstatymų leidžiamoji valdžia - valstybinė institucija, turinti teisę leisti įstatymus.
• Įstatymų vykdomoji valdžia - valstybinė institucija, vykdanti įstatymus.
• Jakobinai - politinė grupuotė Didžiosios Prancūzijos revoliucijos metais, rėmusi varguomenę ir smulkiuosius savininkus, įvedusi diktatūrą 1793 - 1795 m.
• Kongresas - valstybių vadovų ar kitų aukštų pareigūnų suvažiavimas siekiantis priimti esminius nutarimus.
• Konstitucija - pagrindinis įstatymas, įtvirtinantis piliečių laisves ir teises bei nustatantis valdžios šakų tarpusavio santykius ir ryšius.
• Konsulas - asmuo 1799-1804 m. Prancūzijoje, kuriam buvo suteikta neribota valdžia.
• Konsulatas - Napoleono sudaryta Konsulų taryba, valdžiusi Prancūziją 1799 - 1804 m. nuo šios tarybos kilo ir Prancūzijos valdymo pavadinimas tais metais.
• Kontinentinė blokada - Napoleono 1806 m. paskelbta politika, draudusi Europos žemynui prekiauti su Didžiąja Britanija.
• Luomas - socialinė grupė turinti atitinkamas teises bei privilegijas.
• Manufaktūra - pramoninės gamybos rūšis, paremta samdomuoju rankų darbu ir darbo pasidalijimu.
• Nacionalinė gvardija - karinės pajėgos sukurtos Prancūzijos nacionalinio susirinkimo 1789 m.
• Provincija - teritorinis vienetas.
• Reakcija - kraštutinės politinės pažiūros, pasisakančios prieš bet kokias reformas, permainas, naujovių diegimą; siekia išlaikyti esamą tvarką.
• Revoliucija - perversmas, kurio metu siekiama esminių pokyčių, dalyvauja didžioji dauguma gyventojų.
• Sankiulotai - Prancūzijos miestų varguomenė.
• Š. Monteskjė ,,Apie įstatymų dvasią“ - veikalas, kuriame išdėstytas trijų valdžių principas. (XVIII a.
• Šventoji sąjunga - įsteigta 1815 m. siekiant garantuoti Vienos kongreso nutarimų laikymąsi.
• Švietimas - visuomeninis kultūrinis sąjūdis, siekęs įdiegti mokslo pasiekimus į kasdienį gyvenimą, ieškojęs būdų, kaip išspręsti žmoniją kankinančias problemas, bėdas ir sukurti kuo laimingesnį žemiškąjį gyvenimą.
• Teisminė valdžia - valdžia, suteikta Teismui, teisingumą įgyvendinančiai institucijai.
• Termidoriečiai - Prancūzijos kovento deputatai, kuriuos sudarė žirondistai, buržuazija ir vadinamoji „pelkė“.
• Teroras - sistemingas, metodiškas priešininkų bauginimas ir naikinimas smurtu.
• Tribunolas - specialus teismas.
• Valdžios padalijimo principas - principas, skelbiantis, kad valdžia įgyvendinama teisėtai ir naudingai visuomenei tik tuo atveju, kai yra padalinta kelioms institucijoms.
• Vyriausybė - įstatymų vykdomoji valdžia.
• Žirondistai - politinė grupuotė Didžiosios Prancūzijos Revoliucijos metais, pasisakiusi už verslo laisvę, gynusi stambiosios buržua interesus.
• Žmogaus ir piliečių teisių deklaracija - Didžiosios Prancūzijos revoliucijos metu 1789 m. paskelbtas dokumentas, kuriame išdėstytos pagrindinės žmogaus teisės, tapusios pagrindu vėlesniems žmogaus teisių dokumentams.

Chronologija

tags: #tai #terminas #skirtas #pavadinti #turtingosioms #klasems