Tado Ivanausko Obelynės sodyba-memorialinis muziejus - tai profesoriaus Tado Ivanausko ir jo žmonos Honoratos Paškauskaitės-Ivanauskienės sukurta gamtos ir kultūros erdvė. Šimtmetį skaičiuojanti sodyba ir šiandien mena šviesų profesoriaus atminimą. "Visą savo gyvenimą ir darbą pašvenčiau Lietuvai", - šie profesoriaus Tado Ivanausko ištarti žodžiai puošia Obelynės sodybą.
Nuo 2022 metų restauruotame gyvenamajame name veikia memorialinis muziejus, kviečiantis ne tik sužinoti apie Ivanauskų šeimos gyvenimą ir darbus, bet ir patirti pačią Obelynę: vaikščioti jos takais, stebėti augalus, susipažinti su vaismedžių veislėmis ir atrasti vietos sluoksnius gyvoje aplinkoje.
Obelynės g. Nuostabioje vietoje, Tado Ivanausko Obelynės sodyboje-memorialiniame muziejuje, pavasarį kvepia žydinčios obelys, rudenį - obuoliai, o vasaros sezono metu gardžiais kvapais vilioja NeRestoranas. Vaikščiodamas basomis po parką pajunti vasaros kvapą - ore tvyro saldus obuolių aromatas. Žiūri į tolį - 4 ha sodo ir parko pabaigos nė nematyti! Jį užpildo patys įvairiausi lapuočiai, kurie tolumoje susilieja su Kamšos botaniniu-zoologiniu draustiniu. Nenuostabu, kad prof. T. Ivanauskas pamilo šią vietą.
Taip pavadintą botanikos parką dar prieš šimtmetį įkūrė žinomas gamtininkas prof. 1920 m. Honoratos Paškauskaitės-Ivanauskienės ir Tado Ivanausko šeima įsigijo žemės sklypą pakaunėje (dabar - Akademijos Obelynės g. Kauno rajone) ir 1925 m.
Legendinis gamtininkas, mokslininkas, rašytojas T. Ivanauskas (1882-1970) iš Marvos dvaro, dalinamo į atskirus sklypus, 1920 metais įsigijo 8 hektarus žemės ir šioje teritorijoje pasistatė gyvenamąjį namą - vasaros vilą, kurioje lankydavosi tuometis Lietuvos kultūros ir mokslo elitas.
T. Ivanausko įkurto Obelynės botanikos parko pavadinimas kilo nuo aplinkui augančių laukinių obelų. Nors parko augaliją sudaro apie 300 medžių ir krūmų rūšių, obelys ir šiais laikais jame užima toli gražu ne paskutinę vietą - jos pasitinka lankytojus jau pačioje ekskursijos pradžioje. Parkas ne veltui vadinamas vienu turtingiausių Lietuvoje: čia galima išvysti beveik 60 įvairių rūšių spygliuočių - kėnius, maumedžius, kukmedžius, egles, taip pat vieną seniausių pasaulio medžių, dviskiautį ginkmedį, nuo 1959 metų parke augančią metasekvoją, šilkmedžius, bukus, ąžuolus, mandžiūrinę araliją.
T. Ivanauskas (1882-1970) - vienas žymiausių Lietuvos gamtininkų, Kauno zoologijos sodo ir muziejaus įkūrėjas. Gamtos mokslus jis studijavo Peterburgo ir Sorbonos universitetuose. 1920 metais T.Ivanauskas su kitais mokslininkais įkūrė Aukštuosius kursus, iš jų 1922 metais suformuotas Vytauto Didžiojo universitetas.
1923 metais jis su Konstantinu Regeliu įkūrė Kauno botanikos sodą, 1929 metais Ventės rage, Šilutės rajone, - ornitologinę stotį, 1937 metais drauge su kitais - Žuvinto rezervatą, o 1938 metais buvo vienas iš Kauno zoologijos sodo įkūrėjų.
Kauno rajono savivaldybė jau remontavo prakiurusį stogą, įrengė sanitarinį mazgą, tvarkė verandą, įrengė priešgaisrinę signalizaciją. „Turime unikalų žmogų, ir tas objektas, kuris išsaugojo visa esybe jo autentiškumą, jo gyvenseną, gyvenimo artefaktus, jis neabejotinai vertas valstybinės apsaugos“, - BNS sakė Z.Kalesinskas.
Jo dėmesį patraukė dvi gilios griovos (Varžupio ir Obelynės) su mišriais medynais ir gausia, labai marga augmenija. Po Antrojo pasaulinio karo teritorija buvo nacionalizuota, o T.Ivanauskui palikta tik 15 arų prie pastatų. 1963 metais Obelynė perduota tuometinės Žemės ūkio akademijos Miškų ūkio fakultetui.
Obelybės sodybą sudaro gyvenamasis namas, paukštidė, klojimas, rūsys, parkas ir sodas. Muziejaus duomenimis, profesorius T.Ivanauskas iš parceliuojamo Marvos dvaro netoli Ringaudų 1920 metais nusipirko 8 ha žemės. Šią vietą jis atrado medžiodamas Kamšos miške.
T.Ivanausko dėka Obelynėje sukaupta viena turtingiausių šalies dendrologinių kolekcijų. Parko augalų kolekciją sudaro apie pustrečio šimto rūšių, formų medžių ir krūmų. Joje yra 59 rūšių ir formų spygliuočių: pilkieji, sibiriniai, europiniai, balzaminiai, kaukaziniai ir japoniniai kėniai, 15 rūšių svetimšalių eglių, šešios maumedžių rūšys. Parko reliktai - europinis kukmedis ir jo hibridinės kūgiškos formos atmaina - dygusis kukmedis, kilęs iš Tolimųjų Rytų.
Obelynėje taip pat auga vieni iš seniausių planetos medžių - dviskiautis ginkmedis ir nuo 1959 metų čia auganti metasekvoja. 1958 metais parkas paskelbtas gamtos paminklu. Sode vaisius veda aštuonios retos veislės „Kaizeris Vilhelmas“ obelys. „Daugiau niekur kitur vienoje vietoje tiek jų nėra. Tai XVII amžiuje atrasta obelų veislė Vokietijoje. Taip pat čia auga paties profesoriaus išvesta lietuviška obelų veislė „Vytis“, - pasakojo muziejaus direktorius.
Atsikūrus Lietuvos valstybei, po privatizacijos, Obelynės sodyba performuota į du sklypus, vienas jų - buvusio sodo ir parko dalis - parduotas, ir jame planuota vystyti gyvenamųjų namų statybą. Likusi sklypo dalis, kurioje įkurtas sodybos branduolys, prižiūrimas ir tvarkomas. Name įrengtas T.Ivanausko memorialinis muziejus.
Neseniai restauruotas pastatas primena nedidelį dvarą - kolonos, langų formos, piramidinis bokštelis, balkonas ir kiti elementai sustiprina senųjų laikų įspūdį, tačiau autentika alsuoja ir visas pastato vidus. Baldai, stalo indai, gyvūnų iškamšos, žvėrių kailiai, netgi lagaminai ir kiti gamtininko šeimos daiktai - tikri, išlikę iš tų laikų, kai jis ten leido dienas. Jau vien dėl gausių autentikos detalių verta įžengti pro muziejaus duris.
Tadas Ivanauskas
Memorialinis Muziejus: Tarpukario Kauno Modernizmo Dvasia
Lankytojai kviečiami užeiti į restauruotą Honoratos ir Tado Ivanauskų gyvenamąjį namą - užmiesčio vilą, kurioje šiandien veikia memorialinis muziejus. Ypatinga namo vertė - interjeras, kuriame išlaikytas tarpukario Kauno modernizmo dvasia: lankytojai mato autentiškus baldus ir namų apyvokos ir buities reikmenis, atpažįsta to meto estetiką - lietuvišką art deco stilių: aiškiomis formomis, santūriai elegantiškomis linijomis ir dekoru, atkartojančiu liaudies meną.
Interjero tyrimų metu buvo atidengta, kruopščiai konservuota ir restauruota sienų polichromija: po sovietinio laikotarpio sienų apkalimais atsivėrė nuo XX a. 3 - 4 dešimtmečių išlikę frizai su stilizuotomis tulpėmis, augaliniais ir geometriniais motyvais. Kiekvienas kambarys turi savitą ornamentiką ir spalvinę paletę.
Šiuo metu Obelynėje pluša restauratoriai, konservuojantys ir atkuriantys XX a. pradžios Ivanauskų gyvenamojo namo interjero polichrominį dekorą su art deco stiliui būdingais ornamentais.
Gamtininko Tado Ivanausko Obelynės sodyboje-memorialiniame muziejuje (Akademija, Kauno r.) verda veiksmas: restauratorių komanda konservuoja ir atkūrinėja XX a. pradžios Tado ir Honoratos Ivanauskų namo interjero polichrominį dekorą su „art deco“ stiliui būdingais ornamentais.
Sienų tapybos restauratorė Siuzana Janavičienė atkreipė dėmesį, kad visame pastate išorinės sienos sovietmečiu buvo apšiltintos presuoto kartono plokštėmis, todėl polichrominis dekoras liko nepaliestas, galima džiaugtis jo autentiškumu. „Išlikimo laipsnis - labai aukštas“, - pabrėžė S. Janavičienė.
Kaip ir būdinga tarpukariui, sienų spalvos sodrios, ryškios, kiek patamsintos. Sienas puošia geometrinės figūros, stilizuoti augaliniai motyvai. Kiekvienam kambariui naudoti skirtingi trafaretai. Sienos dažytos kalkiniais dažais.
„Name matyti lietuviškas „art deco“,- pažymėjo S. Janavičienė. Restauravimas vyksta decimetras po decimetro. Prieš pusantro mėnesio pradėti darbai bus baigti vasarą. Sienų restauravimu rūpinasi 2-3 specialistai. Jie tvarko sienų mechaninius pažeidimus, po to rūpinsis fono valymu, polichrominio dekoro tvarkymu, retušuos dingusius tapybos elementus.
Slėptuvės atradimas
Darbų metu laukė staigmena - privačiame antrajame aukšte buvo rasta slėptuvė su tarpukario šaulės uniforma. Obelynės sodyboje žinomas gamtininkas, profesorius, Lietuvos zoologijos sodo įkūrėjas Tadas Ivanauskas gyveno 1927-1970 m.
Kol name gyveno Ivanauskai ir paveldėtojai - antras aukštas buvo užvertas lankytojams. Ten buvo įrengti šeimininkų miegamieji ir laboratorija. „Net T. Ivanausko bičiuliai niekada nebuvo įleisti į antrąjį aukštą“, - pažymėjo muziejininkas Z. Kalesinskas. Lankytojams šis aukštas atsivėrė 2020-aisiais.
Niekas negalėjo net pagalvoti, kad 2024-aisiais atliekant pastato restauraciją, elektrikai netikėtai atras slėptuvę sienoje su tikru lobiu - tarpukario šaulės uniforma, įdėta pintoje dėžėje. Paaiškėjo, kad tai pirmoji šaulės Honoratos Ivanauskienės uniforma: suknelė, kepurė, raištis.
Uniformą ji nusižiūrėjo nuo šiaurės šalių šaulių ir pasisiuvo. Uniformą puošia inicialai „VP 1“, kurie galėtų reikšti „Pirmasis vadų pulkas“. Kaip žinia, H. Ivanauskienė Lietuvos šaulių sąjungoje įkūrė moterų šaulių sekciją. Palėpėje dėžėse rasti ir T. Ivanausko frakas, H. Ivanauskienės suknelė, spauda.
Šaulės uniforma
Sodybos Kūrimo Istorija
Ivanauskai šį žemės sklypą įsigijo XX a. 3-ajame dešimtmetyje ir pamažu pavertė ją savitu pasauliu: čia buvo puoselėjamas europinių veislių obelų sodas, formuojamas unikalus dendrologinis parkas, kaupiamos vaiskrūmių, vaismedžių kolekcijos ir brendo idėjos, vėliau tapusios svarbia Lietuvos gamtos pažinimo istorijos dalimi.
1920 m. Honoratos ir Tado Ivanauskų šeima įsigijo žemės sklypą pakaunėje. 1924 m. inžinierius Noachas Beras Joffė suprojektavo jiems gyvenamąjį namą, su profesoriui brangių vaikystės namų - Lebiodkos dvaro (Gardino srityje, Vosyliškių parapijoje) - elementais: erkeriais, bokšteliais, balkonėliais, terasomis.
1925 m. gegužės 25 d. buvo oficialiai pradėtos pastato statybos. T. Ivanauskas yra užsiminęs, kad statybos kiek užsitęsė, nes pritrūko lėšų. Galiausiai valdose atsirado gyvenamasis namas, sodininko namas, klojimas ir paukštidė. Buvo įkurtas sodas ir parkas.
Ilgainiui plyni laukai buvo apsodinti ąžuolais, eglėmis, liepomis, klevais, taip pat įvairiais egzotiniais spygliuočiais: pilkuoju ir sidabriniu kėniu, kuriliniu maumedžiu, kanadine cūga ir kt. Suvešėjo vaismedžių sodas. Obelynėje sukaupta viena turtingiausių šalies dendrologinių kolekcijų, kurioje - apie 250-300 rūšių, formų medžių ir krūmų. Teritorijoje auga vieni seniausių planetos medžių - dviskiautis ginkmedis ir metasekvoja. Yra keturi vandens telkiniai.
Sekmadieniais pas Ivanauskus atvažiuodavo Kipras Petrauskas, Vladas Putvinskis, Liudas Vailionis - to meto inteligentija. Po Antrojo pasaulinio karo namas tapo vasarnamiu. Sovietmečiu sodyba buvo nacionalizuota ir priskirta Lietuvos žemės ūkio akademijai kaip bandomoji bazė, studentų praktikoms atlikti.
Po T. Ivanausko mirties 1970-aisiais sodyba testamentu atiteko įdukrai Eleonorai Baltuškevičienei. Ji vasaromis čia gyvendavo su šeima: vyru Algirdu ir sūnumis Raimundu ir Tadu. Po jos mirties sodybą paveldėjo sūnūs. 2019 m. pabaigoje Tadas Baltuškevičius sodybą pardavė Kauno rajono savivaldybei. Namas tapo muziejumi, o šių metų vasarą pakvies lankytojus pažvelgti į atnaujintas sienas, grindų ir stogo dangą, langus bei autentiškus baldus.
Namo vidaus ir išorės darbus finansuoja Kauno rajono savivaldybė, skyrusi tam 267 tūkst. eurų. T. Ivanauskas į Obelynę iš buto V. Putvinskio g. 33 su šeima atvykdavo gegužės mėnesį, o į Kauną sugrįždavo tik rugpjūčio 31-ąją.
Senasis Paveldo Obelų Sodas
Senasis paveldo obelų sodas - viena vertingiausių sodybos dalių. Čia auga daugiau nei šimtas penkiasdešimt vaismedžių, tarp jų obelų, atstovaujančių 22 Vakarų Europos istorines veisles. Sodas svarbus ne tik kaip kraštovaizdžio ir atminties dalis, bet ir kaip genetinis fondas: obelų veislės yra identifikuotos, o sodo medžiaga tyrinėta, siekiant tiksliai nustatyti veislių tapatybę ir išsaugoti jų genetinį kodą.
Išskirtiniai sodo akcentai - prof. T. Ivanausko išvesta veislė „Vytis“ ir Lietuvoje itin reta „Vilhelminis“ (sin. „Kaizeris Vilhelmas“) - fiksuota kaip vienintelė šios veislės vieta Lietuvoje, kur auga 9 vaismedžiai.
Profesorius T. Ivanauskas savo 8,3 hektaro valdose įveisė įspūdingą kelių šimtų obelų sodą, o užaugintais obuoliais sėkmingai prekiavo. Profesorius augino 22-jų veislių obelis. Gausiame sode samdyti ir talkininkai.
Likę darbininkų atsiminimai, kuriuose pažymima, kad T. Ivanauskas rudenį rengdavo derliaus šventę, iš kurios kiekvienas išeidavo su gėrybe: medumi, obelų sodinuku ir pan. Šiuo metu sodybai priklauso 4,3 hektaro žemės, likusią dalį privatiems vystytojams pardavė profesoriaus sūnus iš trečiosios santuokos (trečioji gamtininko žmona - Marija Natkevičiūtė-Ivanauskienė) - Algirdas Ivanauskas.
Dabar Obelynėje auga 147 vaismedžiai, iš kurių - 9 kriaušės. Sode galima rasti retų Lietuvoje obelų veislių: „Kaizeris Vilhelmas“, „Vytis“ ir kt. Auga ir vienintelė „Roter Eiserapfel“ veislės obelis.
Kauno rajono muziejaus direktorius Zigmas Kalesinskas pasakojo, kad Obelynėje T. Ivanauskas su profesoriumi Vladu lašu 1933 m. atidarė pirmąjį Lietuvoje lapyną. Kailinių žvėrelių fermoje jie augino juodsidabrines lapes, nupirktas iš Vokietijos. Iš lapių kailių buvo siuvami kailiniai Kauno ponioms.
Verslas buvo labai sėkmingas - per dvejus metus T. Ivanauskas grąžino paskolą Lietuvos bankui. „Visos Kauno ponios XX a. 3-4 deš. vilkėjo V. Lašo ir T. Ivanausko užaugintų juodsidabrinių lapių kailius. Jie aprūpino visą Kauną. Lapių kailiai buvo prabangos prekė, ne kiekviena ponia galėjo juos įpirkti. Kauno ponios orientavosi į Paryžiaus madas, traukiniu galėjo parsisiųsti bet ką iš Paryžiaus. Kursavo net traukinys Kaunas-Paryžius. Kiekviena Kauno ponia norėjo turėti tokius kailius arba visą lapę užsimesti ant pečių“, - pasakojo Z. Kalesinskas. Sovietmečiu ferma buvo uždaryta.
Profesorius Obelynėje augino ir kitų gyvūnų: daug ančių, žąsų, vištų, fazanų, laikė arklį. Šiuo metu Obelynės ūkyje gyvena būrelis vištų, gaidys, du auksiniai fazanai ir trys katės.
Dendrologinis Parkas: Retų Augalų Kolekcija
4,03 ha Obelynės plote ypatingai svarbi dalis - parkas - viena turtingiausių šalies dendrologinių kolekcijų, kurioje sukaupta maždaug 250-300 rūšių ir formų medžių bei krūmų (tarp jų - gausi spygliuočių įvairovė). Prof. T. Ivanauskas šį parką kūrė ir augino kryptingai: sodinti vietiniai ir introdukuoti augalai, formuota mokslui ir pažinimui vertinga kolekcija.
Šiandien čia auga tikri parko „senoliai“ ir raritetai: dviskiautis ginkmedis (minimas tarp storiausių Lietuvoje), metasekvoja, parko reliktai - europinis kukmedis, dygusis kukmedis ir kurilinis maumedis. Tarp vertingų introdukuotų spygliuočių minėtinos kanadinė cūga, didžioji tuja, įvairių rūšių kėniai, eglės ir maumedžiai. Parke gausu ir lapuočių: ąžuolų, bukų, lazdynų, riešutmedžių, mėlynžiedžių hortenzijų, ievų, vijoklinių augalų.
Dendrologiniame parke veikia Obelynės lauko galerija - parodų erdvė po atviru dangumi.
T.Ivanausko dėka Obelynėje sukaupta viena turtingiausių šalies dendrologinių kolekcijų.
Parko augalų kolekciją sudaro apie pustrečio šimto rūšių, formų medžių ir krūmų. Joje yra 59 rūšių ir formų spygliuočių: pilkieji, sibiriniai, europiniai, balzaminiai, kaukaziniai ir japoniniai kėniai, 15 rūšių svetimšalių eglių, šešios maumedžių rūšys. Parko reliktai - europinis kukmedis ir jo hibridinės kūgiškos formos atmaina - dygusis kukmedis, kilęs iš Tolimųjų Rytų.
Obelynėje taip pat auga vieni iš seniausių planetos medžių - dviskiautis ginkmedis ir nuo 1959 metų čia auganti metasekvoja.
Dendrologinis parkas Obelynėje
NeRestoranas: Gastronomijos Oazė Obelynėje
Šiltuoju metų laiku (gegužės-rugsėjo menesiais) senajame Obelynės kluone duris lankytojams atveria NeRestoranas. Čia po pasivaikščiojimo po Obelynės sodą ar dendrologinį parką galima sustoti pietums ar vakarienei bei mėgautis lėtu laiku, kai skonis, gamtos artumas ir vietos aura papildo vienas kitą.
NeRestorano virtuvė orientuojasi į natūralius produktus, o meniu sąmoningai išlaikomas nedidelis - jis keičiasi pagal sezoną ir kūrybinę virtuvės kryptį, todėl kiekvienas apsilankymas gali būti vis kitoks.
Švilpikai su kanapėmis, lašiša ant drebulės skiedrų su raudonaisiais ryžiais, keptas obuolys šilkinėje tešloje išmaudytas vanilinio padažo baloje... NeRestoranas praėjusį sezoną lankytojus viliojo ne tik šiais patiekalais. Kuo jie nustebins šiemet? Šios gastroturizmo salos nederėtų aplenkti nei vienam nusprendusiam aplankyti Obelynę.
"ROMANTIŠKA VIEŠNAGĖ OBELYNĖJE" Tamstos, pavargę nuo nesibaigiančių darbų ir pilkos rutinos, ramybę atrasite garsiojo gamtininko Tado Ivanausko rankomis sukurtoje sodyboje, visai šalia Kauno, - Obelynėje. Ant Nemuno kranto įkurta sodyba garsėjo kaip mokslo ir kultūros centras ne tik dėl turtingos parko augalų kolekcijos, bet ir dėl svečių, kurie čia lankydavosi. Vėliau vaikščiodami su gamtininku po Obelynės dendrologinį parką išgirsit jo atsiradimo istoriją, pasigrožėsit čia augančiais medžiais ir krūmais. Kaina: 200 Eur (grupei iki 20 asmenų). Dėl didesnių grupių teirautis telefonu ar el.
Obelynė, įsikūrusi šalia Kauno ant Nemuno kranto, garsėja kaip mokslo ir kultūros centras. Ši sodyba, sukurta garsaus gamtininko Tado Ivanausko rankomis, traukia lankytojus savo ramybe ir istorija. Vėliau vaikščiodami su gamtininku po Obelynės dendrologinį parką išgirsit jo atsiradimo istoriją, pasigrožėsit čia augančiais medžiais ir krūmais.
„Tai didžiulis lobynas, kuris neatrastas ir pilnai neatskleistas“, - apie Obelynę kalbėjo Z.Kalesinskas. Jo teigimu, dabartinė sodybos būklė yra pakenčiama, tačiau reikia investuoti į pastato šildymą, patvarkyti sienas.
„Tas kampelis alsuoja Tado Ivanausko ir jo šeimos dvasia. Asmeniniai daiktai, daugybė porceliano rinkinių, albumai, meno kūriniai, Antano Žmuidzinavičiaus paveikslai, nes T.Ivanauskas su juo daug bendravo, nuotraukos su Kipru Petrausku, tarpukario Kauno inteligentais ir meno veikėjais, Honoratos Ivanauskienės pianinas. Jis skamba, mes jį derinsime, tikrai darysime koncertus“, - pasakojo direktorius.
tags: #tado #ivanausko #sodyba #pogarendoje