Obelynė, įsikūrusi šalia Kauno ant Nemuno kranto, garsėja kaip mokslo ir kultūros centras. Tai - Tado Ivanausko Obelynės sodyba-memorialinis muziejus, supamas išpuoselėto parko su šimtais augalų rūšių, skulptūrų, jaukumo kupinų takų ir alėjų: besigėrint visu šiuo tarpukario laikais dvelkiančiu paveikslu, akimirkos tarsi sustoja priversdamos pamiršti visus kasdienius rūpesčius. Ši sodyba, sukurta garsaus gamtininko Tado Ivanausko rankomis, traukia lankytojus savo ramybe ir istorija.
Sodybos Istorija ir Įkūrimas
Legendinis gamtininkas, mokslininkas, rašytojas T. Ivanauskas (1882-1970) iš Marvos dvaro, dalinamo į atskirus sklypus, 1920 metais įsigijo 8 hektarus žemės. Šią vietą jis atrado medžiodamas Kamšos miške. Jo dėmesį patraukė dvi gilios griovos (Varžupio ir Obelynės) su mišriais medynais ir gausia, labai marga augmenija. 1925 m. gegužės 25 d. buvo oficialiai pradėtos pastato statybos. Galiausiai valdose atsirado gyvenamasis namas, sodininko namas, klojimas ir paukštidė. Buvo įkurtas sodas ir parkas.
Šioje teritorijoje jis pasistatė gyvenamąjį namą - vasaros vilą, kurioje lankydavosi tuometis Lietuvos kultūros ir mokslo elitas. 1924 m. inžinierius Noachas Beras Joffė suprojektavo jiems gyvenamąjį namą, su profesoriui brangių vaikystės namų - Lebiodkos dvaro (Gardino srityje, Vosyliškių parapijoje) - elementais: erkeriais, bokšteliais, balkonėliais, terasomis. T. Ivanauskas yra užsiminęs, kad statybos kiek užsitęsė, nes pritrūko lėšų.
Po Antrojo pasaulinio karo teritorija buvo nacionalizuota, o T.Ivanauskui palikta tik 15 arų prie pastatų. 1963 metais Obelynė perduota tuometinės Žemės ūkio akademijos Miškų ūkio fakultetui.
Sodybos Paveldėjimas ir Dabartis
Po T.Ivanausko mirties 1970 m. 8,3 ha užėmusią sodybą paveldėjo jo įdukra Eleonora Baltuškevičienė su savo šeima - Algirdu Baltuškevičiumi bei dviem sūnumis. Po T. Ivanausko mirties 1970-aisiais sodyba testamentu atiteko įdukrai Eleonorai Baltuškevičienei. Po jos mirties sodybą paveldėjo sūnūs. Kadangi nuo 2015 m. namą Obelynėje patikėjimo teise globojo Kauno rajono savivaldybė, T.Baltuškevičius galiausiai išreiškė norą ją parduoti. 2019 m. pabaigoje Tadas Baltuškevičius sodybą pardavė Kauno rajono savivaldybei.
Sovietmečiu sodyba buvo nacionalizuota ir priskirta Lietuvos žemės ūkio akademijai kaip bandomoji bazė, studentų praktikoms atlikti. Atkūrus Nepriklausomybę, nuosavybė grąžinta Baltuškevičių šeimai. Vis dėlto, A.Ivanauskas nenurimo dėl Obelynės ir galiausiai pasiekė savo - pusę žemės Baltuškevičiai jam padovanojo, o šis gautą dalį nedelsiant pardavė privatiems vystytojams.
Architektūra ir Autentiškumas
Neseniai restauruotas pastatas primena nedidelį dvarą - kolonos, langų formos, piramidinis bokštelis, balkonas ir kiti elementai sustiprina senųjų laikų įspūdį, tačiau autentika alsuoja ir visas pastato vidus. Baldai, stalo indai, gyvūnų iškamšos, žvėrių kailiai, netgi lagaminai ir kiti gamtininko šeimos daiktai - tikri, išlikę iš tų laikų, kai jis ten leido dienas. Jau vien dėl gausių autentikos detalių verta įžengti pro muziejaus duris.
Lankytojai kviečiami užeiti į restauruotą Honoratos ir Tado Ivanauskų gyvenamąjį namą - užmiesčio vilą, kurioje šiandien veikia memorialinis muziejus. Ypatinga namo vertė - interjeras, kuriame išlaikytas tarpukario Kauno modernizmo dvasia: lankytojai mato autentiškus baldus ir namų apyvokos ir buities reikmenis, atpažįsta to meto estetiką - lietuvišką art deco stilių: aiškiomis formomis, santūriai elegantiškomis linijomis ir dekoru, atkartojančiu liaudies meną.
Slėptuvės Atradimas
Kol name gyveno Ivanauskai ir paveldėtojai - antras aukštas buvo užvertas lankytojams. Ten buvo įrengti šeimininkų miegamieji ir laboratorija. Lankytojams šis aukštas atsivėrė 2020-aisiais. Niekas negalėjo net pagalvoti, kad 2024-aisiais atliekant pastato restauraciją, elektrikai netikėtai atras slėptuvę sienoje su tikru lobiu - tarpukario šaulės uniforma, įdėta pintoje dėžėje. Paaiškėjo, kad tai pirmoji šaulės Honoratos Ivanauskienės uniforma: suknelė, kepurė, raištis.
Uniformą ji nusižiūrėjo nuo šiaurės šalių šaulių ir pasisiuvo. Uniformą puošia inicialai „VP 1“, kurie galėtų reikšti „Pirmasis vadų pulkas“. Kaip žinia, H. Ivanauskienė Lietuvos šaulių sąjungoje įkūrė moterų šaulių sekciją.
Obelynės Parkas: Dendrologinė Kolekcija
T. Ivanausko įkurto Obelynės botanikos parko pavadinimas kilo nuo aplinkui augančių laukinių obelų. Nors parko augaliją sudaro apie 300 medžių ir krūmų rūšių, obelys ir šiais laikais jame užima toli gražu ne paskutinę vietą - jos pasitinka lankytojus jau pačioje ekskursijos pradžioje. Parkas ne veltui vadinamas vienu turtingiausių Lietuvoje: čia galima išvysti beveik 60 įvairių rūšių spygliuočių - kėnius, maumedžius, kukmedžius, egles, taip pat vieną seniausių pasaulio medžių, dviskiautį ginkmedį, nuo 1959 metų parke augančią metasekvoją, šilkmedžius, bukus, ąžuolus, mandžiūrinę araliją.
T.Ivanausko dėka Obelynėje sukaupta viena turtingiausių šalies dendrologinių kolekcijų. Parko augalų kolekciją sudaro apie pustrečio šimto rūšių, formų medžių ir krūmų. 1958 metais parkas paskelbtas gamtos paminklu. 4,03 ha Obelynės plote ypatingai svarbi dalis - parkas - viena turtingiausių šalies dendrologinių kolekcijų, kurioje sukaupta maždaug 250-300 rūšių ir formų medžių bei krūmų (tarp jų - gausi spygliuočių įvairovė).
Šiandien čia auga tikri parko „senoliai“ ir raritetai: dviskiautis ginkmedis (minimas tarp storiausių Lietuvoje), metasekvoja, parko reliktai - europinis kukmedis, dygusis kukmedis ir kurilinis maumedis. Tarp vertingų introdukuotų spygliuočių minėtinos kanadinė cūga, didžioji tuja, įvairių rūšių kėniai, eglės ir maumedžiai. Parke gausu ir lapuočių: ąžuolų, bukų, lazdynų, riešutmedžių, mėlynžiedžių hortenzijų, ievų, vijoklinių augalų. Dendrologiniame parke veikia Obelynės lauko galerija - parodų erdvė po atviru dangumi.
Sodas: Obelų Veislės ir Derliaus Šventės
Profesorius T. Ivanauskas savo 8,3 hektaro valdose įveisė įspūdingą kelių šimtų obelų sodą, o užaugintais obuoliais sėkmingai prekiavo. Profesorius augino 22-jų veislių obelis. Sode vaisius veda aštuonios retos veislės „Kaizeris Vilhelmas“ obelys. „Daugiau niekur kitur vienoje vietoje tiek jų nėra. Tai XVII amžiuje atrasta obelų veislė Vokietijoje. Taip pat čia auga paties profesoriaus išvesta lietuviška obelų veislė „Vytis“, - pasakojo muziejaus direktorius.
Senasis paveldo obelų sodas - viena vertingiausių sodybos dalių. Čia auga daugiau nei šimtas penkiasdešimt vaismedžių, tarp jų obelų, atstovaujančių 22 Vakarų Europos istorines veisles. Išskirtiniai sodo akcentai - prof. T. Ivanausko išvesta veislė „Vytis“ ir Lietuvoje itin reta „Vilhelminis“ (sin. „Kaizeris Vilhelmas“) - fiksuota kaip vienintelė šios veislės vieta Lietuvoje, kur auga 9 vaismedžiai.
Likusiuose darbininkų atsiminimuose pažymima, kad T. Ivanauskas rudenį rengdavo derliaus šventę, iš kurios kiekvienas išeidavo su gėrybe: medumi, obelų sodinuku ir pan.
Obelynės Sodo Vaismedžiai
Dabar Obelynėje auga 147 vaismedžiai, iš kurių - 9 kriaušės. Sode galima rasti retų Lietuvoje obelų veislių: „Kaizeris Vilhelmas“, „Vytis“ ir kt. Auga ir vienintelė „Roter Eiserapfel“ veislės obelis.
Restauracijos Darbai ir Polichrominis Dekoravimas
Šiuo metu Obelynėje pluša restauratoriai, konservuojantys ir atkuriantys XX a. pradžios Ivanauskų gyvenamojo namo interjero polichrominį dekorą su art deco stiliui būdingais ornamentais. Interjero tyrimų metu buvo atidengta, kruopščiai konservuota ir restauruota sienų polichromija: po sovietinio laikotarpio sienų apkalimais atsivėrė nuo XX a. 3 - 4 dešimtmečių išlikę frizai su stilizuotomis tulpėmis, augaliniais ir geometriniais motyvais. Kiekvienas kambarys turi savitą ornamentiką ir spalvinę paletę.
Kauno rajono muziejaus direktorius Zigmas Kalesinskas skaičiuoja, kad restauratoriai ant sienų rado devynis sluoksnius. Skirtingais laikotarpiais sienos buvo dažytos, glaistytos, tinkuotos, tapetuotos. Sienų tapybos restauratorė Siuzana Janavičienė atkreipė dėmesį, kad visame pastate išorinės sienos sovietmečiu buvo apšiltintos presuoto kartono plokštėmis, todėl polichrominis dekoras liko nepaliestas, galima džiaugtis jo autentiškumu.
Kaip ir būdinga tarpukariui, sienų spalvos sodrios, ryškios, kiek patamsintos. Sienas puošia geometrinės figūros, stilizuoti augaliniai motyvai. Sienos dažytos kalkiniais dažais. Restauravimas vyksta decimetras po decimetro. Prieš pusantro mėnesio pradėti darbai bus baigti vasarą. Sienų restauravimu rūpinasi 2-3 specialistai.
Dekoravimo mados keitėsi, nes maždaug kas 8 metus namo šeimininkai darydavo remontą. Buvusioje svetainėje yra ornamentas, kuris atkartotas iš Šešuolėlių dvaro, tik kitos spalvos panaudotos. Anot muziejininko Z. Kalesinsko, dvaruose daugiausiai įtakos interjerams turėdavo ponių skonis, jos diktuodavo madas.
Obelynė Šiandien: Muziejus ir Lauko Erdvės
T. Ivanausko Obelynės sodyba-muziejus yra Kauno rajono muziejaus, priklausančio vietos savivaldybei, padalinys. Dabar ši sodyba yra Kauno rajono muziejaus padalinys. Nuo 2022 metų restauruotame gyvenamajame name veikia memorialinis muziejus, kviečiantis ne tik sužinoti apie Ivanauskų šeimos gyvenimą ir darbus, bet ir patirti pačią Obelynę: vaikščioti jos takais, stebėti augalus, susipažinti su vaismedžių veislėmis ir atrasti vietos sluoksnius gyvoje aplinkoje.
Šiltuoju metų laiku (gegužės-rugsėjo menesiais) senajame Obelynės kluone duris lankytojams atveria NeRestoranas. Čia po pasivaikščiojimo po Obelynės sodą ar dendrologinį parką galima sustoti pietums ar vakarienei bei mėgautis lėtu laiku, kai skonis, gamtos artumas ir vietos aura papildo vienas kitą. NeRestorano virtuvė orientuojasi į natūralius produktus, o meniu sąmoningai išlaikomas nedidelis - jis keičiasi pagal sezoną ir kūrybinę virtuvės kryptį, todėl kiekvienas apsilankymas gali būti vis kitoks.
Kauno Rajono Muziejus: Padaliniai ir Ekspozicijos
Kauno rajono muziejus turi daugiau kaip 20 000 eksponatų (2024). Raudondvario dvaro rūmuose-pilyje supažindinama su kompozitoriaus J. Naujalio gyvenimu ir veikla, grafo B. H. Tiškevičiaus fotografijomis, archeologiniais radiniais, yra šiuolaikinio meno ekspozicija. Tradicinių amatų centre Biliūnų kaime (Raudondvario seniūnija) eksponuojama 19 a. pabaigos-20 a. vidurio žemės ūkio ir kita technika, darbo įrankiai, buities reikmenys. Vilkijos Antano ir Jono Juškų etninės kultūros muziejus supažindina su tautosakininko A. Juškos ir kalbininko J. Juškos gyvenimu ir veikla, Vilkijos krašto kultūra ir buitimi. 2020 pradžioje atidaryta T. Ivanausko Obelynės sodyba-memorialinis muziejus.
Adresas: Akademija, Kauno r.
Darbo laikas: Galima rasti Kauno rajono muziejaus puslapyje.
Bilietų kainos: Reikėtų pasitikrinti Kauno rajono muziejaus puslapyje.
Kontaktai: Telefonas ir el. paštas nurodyti Kauno rajono muziejaus puslapyje.
Apibendrinant, Tado Ivanausko Obelynės sodyba yra unikalus kultūros ir gamtos paveldo objektas, vertas kiekvieno lankytojo dėmesio. Tai vieta, kurioje istorija, gamta ir žmogaus kūryba susijungia į harmoningą visumą.