Pastaruoju metu būtent būsto paskolos yra vienos iš dažniausiai imamų kreditų, nes ne kiekvienas eilinis žmogus išgali susitaupyti pinigų sumą, reikalingą būstui įsigyti be banko pagalbos. Kreditai būstui įsigyti yra populiarūs visame pasaulyje ir Lietuva nėra išimtis. Būsto paskolos suteikiamos, ne tik namui ar butui pirkti, bet taipogi pirkti sklypui, renovuoti ar atnaujinti jau turimą būstą.
Būsto įsigijimas yra vienas svarbiausių gyvenimo sprendimų. Todėl prieš pradedant būsto paieškas labai svarbu objektyviai įvertinti savo finansinę padėtį ir perspektyvas. Būtina pagalvoti, kiek pinigų galima skirti paskolos mėnesio įmokai. Tiksliai įvertinti savo pajamas ir jų stabilumą, tačiau skaičiuoti tik reguliariai gaunamas lėšas. Reikia pabandyti apmąstyti įvairias gyvenimo situacijas ir su jomis susijusias galimas išlaidas bei veiksmus.
Būsto kredito suteikimas sudaro galimybės ne tik asmeniui įsigyti pageidaujamą būstą, šiuo metu neturint visos reikiamos lėšų sumos, tačiau ir daro teigiamą įtaką šalies ekonomikai ir kitų įmonių veiklai: esant būsto poreikiui bei užtikrintam to poreikio finansavimui, statybos bendrovės įpareigotos vystyti kuo daugiau statybinių projektų, taip sukurdamos darbo vietas statybininkams, baldų gamybos bendrovėms ir kitoms bendrovėms susijusioms su būstu ir jo įrengimu. Taigi fizinių asmenų būsto kreditavimo aktualumas valstybės ekonomikai yra neabejotinai aktualus. Galbūt dėl šios priežasties būsto paskolų prieinamumas tampa vis paprastesnis, paskolos lankstesnės, o jų poreikis vis auga, todėl būsto paskolos yra viena aktualiausių temų šiomis dienomis.
Lietuvos rinkoje yra susiklosčiusi tokia situacija, jog fizinių asmenų kreditavimu užsiima daugelis finansinių bendrovių, jų siūlomų paslaugų spektras yra platus, čia vyrauja nemaža konkurencija, kas ir būdinga rinkos ekonomikai, todėl šie faktai reikalauja atskiro dėmesio. Būtent todėl šiame darbe vykdoma fizinių asmenų būsto paskolų analizė.
Aplinkos ministerija, atsakinga už būsto klausimus šalyje, žada iki 2027-ųjų parengti Lietuvos būsto politiką - tai bus pirmas istorijoje strateginis dokumentas, apibrėžiantis, kokiomis kryptimis turėtų judėti valstybė, siekdama deramo piliečių apgyvendinimo.
Tiek Mindaugas Statulevičius, Lietuvos nekilnojamojo turto (NT) plėtros asociacijos vadovas, tiek Laura Kairienė, Vilniaus miesto vyriausioji architektė, sutinka, kad tai būtina.
„Verslas, gyventojai laukia aiškumo, kokia bus politika. Jaunos šeimos - prioritetas ar ne? Paskatų sistema bus ar ne? Finansavimas atsiras ar ne? Esame kryžkelėje. Europa apie tai kalba, nes visas žemynas susiduria su būsto tema. Ir laikas su ja pajudėti sparčiau“, - teigia M. Statulevičius.
Kol kas Aplinkos ministerija ruošiasi įsigyti galimybių studiją ir nurodo, kad pagrindinės šios temos problemos susijusios su būsto energiniu efektyvumu, prieinamumu ir įperkamumu.
76% nedarė šio būsto paskolos skaičiavimo! Grąžinti anksčiau (NE)verta?
Eglė Valūnė, Aplinkos ministerijos Būsto politikos grupės vyriausioji patarėja, sako, kad studijos pirkimas jau pradėtas, jos išvadų tikimasi 2026 m. antrąjį ketvirtį.
„Ši analizė būtina, nes EBPO rekomendacijos buvo bendro pobūdžio, o mums reikalingas detalesnis, į Lietuvos kontekstą orientuotas tyrimas, kuris leistų įvertinti situaciją, numatyti būsto prieinamumo tendencijas ilgalaikėje perspektyvoje ir sukurti tvarią ilgalaikę strategiją“, - nurodo ji.
VŽ primena, kad dar 2023 m. Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) ekspertai, atlikę analizę apie būsto situaciją Lietuvoje, rekomendavo plėsti būsto nuomai fondą, nes didelė NT nuosavybės dalis esą mažina rinkos likvidumą ir neskatina gyventojų mobilumo, geresnių galimybių paieškos, taip sukurdama ir prieinamumo, įperkamumo ir kitas problemas.
Kuo daugiau įvairovės
L. Kairienė, paklausta, kaip vertina EBPO rekomendaciją, sako, kad Lietuvoje reikalingas mišrus požiūris.
„Nuosavas būstas daro daug nematomo socialinio poveikio. Pavyzdžiui, piliečiai, turintys NT, yra daug lojalesni valstybei. Apskritai miesto priežiūros aspektu žmonės, turintys nuosavą būstą, jaučiasi labiau atsakingi, galintys pakeisti situaciją nei tie, kurie turtą nuomojasi“, - akcentuoja vyriausioji architektė.
Ji pažymi, kad studijos ir politikos laukia didžiausia šalies savivaldybė, bei mano, kad Vilnius galėtų prisidėti ją rengiant: „Labai sveikinčiau, jei ministerija stebėtų situaciją, nes ji savivaldybėse skiriasi. Galbūt kitos neturi tokių problemų kaip mes. O mums, miesto planuotojams, politika turės tiesioginį poveikį plėtrai ir miesto formavimui. Mums būtų įdomu viską daryti kartu, bendradarbiaujant, o kiekviena savivaldybė turėtų adaptuoti sau atskirai.“
Laura Kairienė, Vilniaus vyr. architektė. Vladimiro Ivanovo (VŽ) nuotr.
E. Valūnė VŽ pažymi, kad, remiantis studijos rezultatais, numatoma diferencijuoti ir priemones pagal miestų dydį bei specifiką. Anot jos, būtų galima sukurti įrankį nuolat stebėti ir vertinti tikslinių grupių būsto poreikių dinamiką ir jų tenkinimo galimybes, rinkos situaciją ir pan.
Situacija savivaldybėse išties skirtinga. Sostinėje, Kaune, Klaipėdoje, pajūrio kurortuose plėtotojai nedvejodami pradeda įvairių projektų, o 2021 m. Alytaus meras Nerijus Cesiulis VŽ sakė, kad ėmė aktyviai ieškoti verslų, kurie imtųsi statybų mieste, nes įsigyti namus čia gali užtrukti ir iki metų dvejų. Vis dėlto privilioti didžiųjų statytojų į regionus nėra paprasta, dažniausiai nedidelių pavienių projektų imasi vietiniai.
O kad naujo būsto paklausa regionuose egzistuoja, rodo Prienų pavyzdys. VŽ rašė, jog per pastaruosius kelerius metus čia įvyko plėtros bumas: trys skirtingos bendrovės pastatė beveik 200 butų ir didžiąją dalį jų pardavė.
Trys problemos
E. Valūnės teigimu, esminės problemos, susijusios su būstu Lietuvoje, yra trys. Pirma, didelė dalis jo yra senas ir energiškai neefektyvus, trūksta socialinio būsto ir įperkamų nuomos galimybių. „Tai norime spręsti priemonėmis, skirtomis nuomos rinkai reguliuoti, ir plėsti socialinio būsto fondą, už kurį atsakinga Socialinės apsaugos ir darbo ministerija. Trečioji problema - vis didėjantis būsto įperkamumo iššūkis. Ypač sudėtinga būstą įsigyti ar išsinuomoti jaunoms šeimoms bei gyventojams, gaunantiems vidutines pajamas, ypač didmiesčiuose“, - nurodo ji.
E. Valūnė priduria, kad dėl to būtent didmiesčiuose reikia priemonių jaunoms šeimoms, reguliacinių mechanizmų nuomai ir socialinio būsto plėtros. „Mažesniuose miestuose dažniau susiduriama su nepakankama paklausa ir mažėjančia gyventojų koncentracija, todėl svarbesnės renovacijos skatinimo, infrastruktūros gerinimo ir regionų patrauklumo didinimo priemonės“, - sako ministerijos patarėja.
Ji taip pat teigia, kad dabar politika juda link geresnio būsto prieinamumo užtikrinimo, orientuojantis į socialiai pažeidžiamas grupes ir tvarų būsto plėtros skatinimą, kartu esą būtina stiprinti savivaldybių įsitraukimą. L. Kairienė sako, kad būtent socialinio ar municipalinio būsto plėtra yra svarbus ir Vilniui klausimas. Dabar miestas perka socialinius būstus rinkoje, buvo svarstoma galimybė ir pastatyti municipalinį daugiabutį patiems, visgi nuspręsta, kad tai per brangu.
Todėl ji viliasi, kad būsto politika padėtų savivaldybei sukurti įrankių šio būsto fondui plėsti, bendradarbiaujant su plėtotojais.
„Dabar per mažai reguliavimo ir svertų, kad galėtume sukurti reikalavimą plėtotojams, pavyzdžiui, 10-15% statomų būstų pateikti socialiniam fondui, kuris galėtų būti labiau įperkamas. Savivaldybė turi per mažai svertų kaip nors labiau planuoti ir turėti įvairių būstų, kaip daroma kitur pasaulyje“, - tikina vyriausioji architektė.
Žvilgsnis į visus
VŽ dar prieš metus rašė, kad Europoje prasidėjo būsto krizė - daugelyje šalių gyventojams vis daugiau savo pajamų reikia skirti būstui išlaikyti, daliai piliečių namai ir butai - neįperkami.
Miestai imasi savo sprendimų - plėtoja socialinius ir municipalinius būstus, ieško naujų gyvenimo formatų.
L. Kairienė taip pat sako, kad būsto politika padėtų ir sostinei, planuojant miestą.
„Galėtume daug efektyviau nuspėti, stebėti ir kontroliuoti procesus. Šiuo metu viskas palikta laisvai rinkai ir privatūs plėtotojai ją stato taip, kaip jiems tai atrodo geriausiai. Akivaizdu, kad ne visi šiuo metu gali uždirbti, kad Vilniuje įpirktų būstą“, - teigia vyriausioji architektė.
Ji pažymi, kad privatus verslas sieks pelno, tad jis nesiims plėtoti būstų socialiai pažeidžiamiems. O būsto fondas turi būti įvairus ir prieinamas įvairioms gyventojų grupėms.
Labai svarbu suprasti, kur tie žmonės gyvena, ir socialinis mišrumas turėtų būti užtikrinamas, o be būsto politikos to neįmanoma padaryti. Dabar savivaldybė nestato nei socialinio, nei municipalinio būsto, kuris tiktų socialiai labiau pažeidžiamiems asmenims arba tiems, kuriems savivaldybė pati moka atlyginimus, pavyzdžiui, mokytojams, gydytojams, - kalba architektė.
Štai Lenkijos vyriausybė, kovą visuomenei pristačiusi naują būsto paramos programos koncepciją, finansiškai prisideda prie socialinio ir municipalinio būsto plėtros. Savivaldybės šalyje rūpinasi, kaip suteikti būstą turintiems nepakankamai finansinių išteklių ir tiems, kuriems gresia negauti kredito. Jos gali gauti negrąžinamų subsidijų naujo būsto statyboms, kurios siekia iki 80% suplanuotų investicijų. 2024 m. šalies biudžete tam numatyta 240 mln. Eur, o pagal naują programą ši suma pasieks bent 600 mln. Eur, todėl skaičiuojama, kad vien 2025 m. galėtų būti finansuojama iki 15.000 municipalinių būstų statybų. Ateinančiais metais tam skirti planuojama dar daugiau lėšų.
Apskritai Lenkijos vyriausybė subsidijas ketina kreipti į pirmąjį būstą įsigyjančius, pakankamų finansinių išteklių neturinčius, senjorus, neįgaliuosius bei studentus, o NT plėtotojus ir investuotojus nusprendė ignoruoti - neleis įsigyti turto pirminėje rinkoje.
Būsto įperkamumas
VŽ ne kartą rašė, kad rekordines aukštumas pasiekusi infliacija ir jai pažaboti užkurtas palūkanų didinimo mechanizmas pastaraisiais metais sumažino būsto įperkamumą.
Komercinis bankas „Swedbank“ skaičiuoja, kad vilniečiai šiuo metu vidutiniškai gali įpirkti šiek tiek didesnius nei 56 kv. m dydžio butus, kauniečiai - 87 kv. m ploto būstus. Klaipėdoje įperkami 84 kv. m ploto būstai.
Greta Ilekytė, „Swedbank“ vyresnioji ekonomistė, yra sakiusi, kad įperkamumas vis dar lieka istorinėse žemumose, o gyventojai koreguoja savo norus: renkasi senesnės statybos, atokesnius būstus.
NT paslaugų bendrovė „Ober-Haus“ skaičiuoja, kad už vidutinį neto atlyginimą Vilniuje pernai gyventojas galėjo nupirkti 7,1 kv. m ploto. Įmonė prognozuoja, kad šiemet už vidutinį atlyginimą į rankas bus gyventojas galės nusipirkti 7,5 kv. m.
Taigi, vidutinį darbo užmokestį - 1.468 Eur - gaunantis Vilniaus gyventojas, visą atlyginimą taupydamas 45 kv. m ploto būstui įsigyti, reikiamą sumą sukauptų per 6 metus. Visgi, remiantis Lietuvos banko atliekama namų ūkių apklausa, dažniausiai gyventojai per mėnesį sutaupo 31-150 Eur.
Naujausiais duomenimis, 2022 m. 2 kambarių butų plotų mediana siekė 44,19 kv. m, arba buvo 14% mažesnė nei prieš dešimtmetį. O individualių namų plotų mediana 2023 m. siekė 120,6 kv. m, arba 17% mažiau nei 2013-aisiais.
Statyba ir NT. Butų ir namų plotų mediana Lietuvoje 2004-2024 m. Inreal nAUJAS DIZAINAS
E. Valūnė sako, kad rengiant būsto politiką bus peržiūrimas ir paramos būstui įsigyti modelis.
Šiuo metu parama jaunoms šeimoms diferencijuojama, atsižvelgiant į šeimoje auginamų vaikų skaičių. 10% būsto paskolos vertės (iki 87.000 Eur) subsidija skiriama šeimoms, neauginančioms vaikų ar turinčioms vieną, 12,5% - jeigu šeimoje auga du vaikai, o 15% - kai šeimoje būtų trys ar daugiau vaikų. Šeimoms maksimalus subsidijos dydis siekia nuo 8.700 iki 13.050 Eur. Įsigyjamo būsto maksimali vertė - 120.000 Eur.
„Identifikuosime sprendimus, kurie padėtų jauniems žmonėms ir vidutines pajamas gaunantiems gyventojams lengviau įsigyti būstą, kartu išlaikant rinkos pusiausvyrą ir neiškraipant NT kainų“, - kalba ministerijos patarėja.
D. Jorgensenas, kovą kalbėdamas Europos Parlamente, pažymėjo, kad Europos Sąjungos narės susiduria su būsto krize.
Ši krizė - gilesnė nei pasiūla ir paklausa. Tai moralės krizė, kuri smogė į pačią Europos širdį. Mes turime užtikrinti daugiau įperkamo būsto Europai. 2023 m. maždaug 1 iš 10 europiečių būstui ir su juo susijusioms išlaidoms skyrė 40% ar daugiau savo pajamų, - sakė D. Jorgensenas.
Jis pažymėjo, kad svarbu ne tik didinti būsto kiekį, bet ir siekti, kad jis būtų kokybiškas.
„Turime investuoti į padorius, prieinamus ir patvarius būstus, su gera vietos infrastruktūra: sveikatos ir švietimo, paslaugų prieinamumu, kurie yra pagrindas. Galime pasisemti įkvėpimo iš Naujojo Europos Bauhauzo, kuris skatina tvarius, įtraukius ir vietos aplinką praturtinančius pastatus“, - teigė komisaras.
Anot jo, taip pat svarbu spręsti trumpalaikės nuomos ir spekuliantų kuriamas problemas.
„Turime padėti valstybėms narėms padidinti būsto pasiūlą ir kuo geriau išnaudoti būsto fondą. Stiprinti nacionalinių, regioninių ir vietos valdžios institucijų bendradarbiavimą ir bendravimą“, - kalbėjo D.
Būsto paskolos samprata
Daiva Jurevičienė (2009) teigia: „paskola - tai komercinis pasitikėjimas, sutartis, kurios pagrindu perduodama vertybė (prekė, paslauga ar pinigai) mainais už pažadą sumokėti vėliau. Pinigai skolinami ne tiesiogiai, o per finansų institucijas, kredito įstaigas, bankus, t. y. per finansinį tarpininką.“ Tad galima suprasti, jog būsto paskolos yra orientuotos į abipusį pasitikėjimą ir finansų įstaigos pagalbą klientui, kuris nori įsigyti, statyti, remontuoti ar rekonstruoti būstą. Šios paskolos yra suteikiamos beveik visuose Lietuvos komerciniuose bankuose tokiuose kaip: „Swedbank“, „Seb“, „Šiaulių bankas“ ir kiti.
Taip pat labai svarbu suprasti, jog kiekvienas bankas turi individualias paskolos teikimo sąlygas, palūkanų normas bei įkainius. Pasak L. Gudelytės ir M. Valužio (2012), „būsto paskola skirta gyvenamajam būstui, sodo namui ar sodybai pirkti, statyti, rekonstruoti ir remontuoti, taip pat žemės sklypo pirkimui bei namo statybai.“ Įsigijus būsto paskolą ir nusipirkus naują būstą yra labai patogu naudojantis ta pačia banko suteikta paskola rekonstruoti jau turimą būstą. Dėl šios priežasties būsto paskolos dažniausiai yra suteikiamos privatiems asmenims, kurie ir planuoja gyventi įsigytoje vietoje.
Būsto paskolas dažniausiai ima Lietuvos gyventojai , turintys nuolatinį darbą ir didesnes negu vidutines pajamas. Tokios sąlygos nesudaro keblumų skolintis lėšų bankuose, nes bankas įvertina ir apskaičiuoja kliento gebėjimą kiekvieną mėnesį mokėti tam tikrą paskolos dalį bei palūkanas. „Palūkanos - pinigų suma, mokama už suteiktą paskolą, padėtą indėlį, skolos vertybinius popierius, perduotą naudoti turtą ar kitą skolinį reikalavimą, t.y. sutartyje nustatytas procentas, skaičiuojamas nuo padėto indėlio, suteiktos paskolos dydžio, skolos vertybinių popierių nominalios vertės arba perduoto naudotis turto ar kito skolinio reikalavimo vertės“ (J. Ragauskas ir A. Senkus, 1998).
Kadangi bankai skolindami pinigus klientams padeda įsigyti norimą būstą, vartotojams tenka mokėti tam tikras palūkanas už pasiskolintų pinigų kiekį. D. Jurevičienė ir Z.Čeponytė (2009) pabrėžia, jog „įmokos už būsto paskolą neturi viršyti 30-40 proc. neto pajamų (iš tiesų tai rekomenduojamas procentas bet kokių paskolų sumai).“ Kiekvienas norintis įsigyti paskolą privalo atsižvelgti į šiuos skaičius. Žinoma, būtina pagalvoti ir apie taupymo būdus, kad atsiradus neplanuotoms išlaidoms ar netikėtai sumažėjus turimoms pajamoms nekiltų didelių finansinių problemų.
„Paskolos grąžinimo užtikrinimas - tai galimybė bankui, jei klientas nevykdys ar negalės vykdyti savo finansinių įsipareigojimų, išsiieškoti skolą iš įkeisto turto vertės ar laiduotojo, garanto pajamų ar draudimo išmokos“ (D. Jurevičienė ir Z. Čeponytė 2009). Tokiu būdu bankas yra užtikrintas, jog paskolos gavėjas sumokės pasiskolintą sumą, o pats bankas nepatirs jokių nuostolių. Esant laiduotojui arba įkeitus būstą yra galimybė gauti kiek didesnę būsto paskolą, nei yra numatyta.
Daiva Deimantaitė - Gedmintienė (2012) pastebi, jog „vienpusiškoje sutartyje nurodoma, kad laiduotojas įsipareigoja apmokėti bankui skolintojo įsiskolinimą, jeigu jis negalės grąžinti kredito.“ Kadangi laidavimas yra laikomas finansiniu įsipareigojimu, pats laiduotojas negali gauti kredito tol, kol nesibaigs jo laidavimas. Dėl šios priežasties dauguma žmonių renkasi būsto įkeitimo paslaugą, kuri yra daug paprastesnė. Įkeičiamo nekilnojamo turto vertė turi įtakos būsto paskolos dydžiui (kuo didesnė įkeičiamo būsto vertė, tuo didesnę paskolą galima gauti).
Būsto paskolų išdavimo procesas
Nusprendus imti būsto paskolą labai svarbu žinoti, nuo ko pradėti ir kuo pabaigti. Paskolos gavimo procesas gali atrodyti labai sudėtingas ir daug žinių reikalaujantis žingsnis kiekvieno žmogaus gyvenime, tačiau bankai pateikia labai tikslią informaciją kaip žingsnis po žingsnio atlikti visą procesą. Remiantis Swedbank būsto paskolų išdavimo proceso žingsniais, pirmas žingsnis yra apskaičiuoti pajamas ir įvertinti išlaidas, taip sužinant savo galimybes imti paskolą. Kiekvienam žmogui imti būsto paskolą yra labai svarbus sprendimas, todėl ypatingai svarbu teisingai įvertinti savo finansinę situaciją ir perspektyvas. Reikia apgalvoti kiek pinigų galima skirti paskolos padengimui kiekvieną mėnesį. Kaip buvo minėta anksčiau būtina atsakingai peržiūrėti savo dabartines išlaidas ir planuoti kokių papildomų išlaidų gali atsirasti ateityje. Taip pat įvertinkite ir pajamas, jų stabilumą ir pagrindinį dėmesį skirti tik reguliariai gaunamoms pajamoms. Taigi apgalvojus pajamų ir išlaidų balansą bus galima žengti pirmąjį žingsnį paskolos pasiėmimo link.
Antrasis žingsnis pateikiamas Swedbank banko yra įvertinti įkeičiamą turtą. SEB banke šis žingsnis atidėtas šiek tiek toliau (jau trečiasis žingsnis), tačiau abu bankai įvertina įkečiamą turtą. „Perkamą žemės sklypą, perkamą, remontuojamą, rekonstruojamą, statomą būstą ar kitą nekilnojamąjį turtą turėsite įkeisti bankui” rašo Swedbank. Taigi reikės atlikti įkeitimo sandorį ir nustatyti įkeičiamo turto rinkos vertę. Tai žinoma naudinga ir pačiam žmogui, nes galima įsitinkinti pasirinkto nekilnojamo turto kainos rinkoje tikslumu.
Remiantis SEB banko būsto paskolų išdavimo proceso žingsniais, pirmas žingsnis yra „būsto kredito paraiškos ir kitų reikiamų dokumentų pristatymas bankui”, tačiau Swedbank puslapyje tai jau trečias žingsnis. Šiame etape bankas renka svarbią informaciją apie žmogaus prašančio paskolos ir jo šeimos finansines galimybes. Reikia pateikti kredito paraišką ir prašančiojo išduoti paskolą bei sutuoktinio asmens tapatybę ir pajamas liudijančius dokumentus. „Pajamas liudijančių dokumentų bankui pateikti nereikia, jei Jūsų duomenys apie pajamas, gauti iš SODROS duomenų bazės, atitiks šiuo metu Jūsų gaunamas pajamas” pataria SEB bankas.
Ketvirtasis žingsnis pagal Swedbank ir antras pagal SEB banką yra „sprendimo dėl kredito suteikimo priėmimas”. Šiame etape bankas jau turi visus reikiamus dokumentus ir gali aptarti kredito suteikimo sąlygas ir priimti sprendimą dėl kredito išdavimo. Swedbank užtrunka 48 valandas priimti sprendimą ir tuomet jis būna pranešamas žmogui pateikusiam dokumentus.
Swedbank penktasis (o SEB banke ketvirtasis) žingsnis yra pateikiamas kaip kredito sutarties sudarymas. Kredito sutartis yra sudaroma tik tada jei jau išsirinktas būstas, įvertintas įkeičiamas turtas ir atidaryta sąskaita banke jei anksčiau neturėjo. Swedbank įspėja, kad „sudarius paskolos sutartį, bankas ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo jūsų sąskaitos nurašo vienkartinį administravimo mokestį”. Tai svarbu žinoti, nes administravimo mokestis nėra mokamas atskirai banke, tačiau automatiškai nuskaičiuojamas iš banko sąskaitos.
Swedbank pateikia šeštąjį žingsnį kaip būsto pirkimo pardavimo sutarties sudarymą, SEB bankas taip pat įvardija tą patį žingsnį penktuoju numeriu. Šiame etape reikia nuvykti pas notarą pasirašyti pirkimo-pardavimo sutarties ir su savimi turėti pasą arba asmens tapatybės kortelę bei paskolos sutartį. Visa informacija turi būti atsakingai patikrinta ir sumokėti visi reikalingi mokesčiai notarui. Toliau kaip teigia Swedbank: „VĮ Registrų centre įregistruojamos nuosavybės teisės į įgytą turtą”. Nekilnojamo turto registre turi būti įregistruota nuosavybės teisė į įsigytą nekilnojamą turtą. Prašymą reikia pateikti per notarą, kuris tvirtina pirkimo-pardavimo sutartį. Pažymėjimas liudijantis nuosavybės teisę išduodamas per 1-10 darbo dienų, nuo reikiamų registracijos dokumentų padavimo datos.
SEB bankas tiksliai įvardija: „registruojant būsto nuosavybę, reikalingi šie dokumentai: užpildytas prašymas įregistruoti nuosavybės teisę, notaro patvirtinta pirkimo ir pardavimo sutartis, žemės sklypo planas, jei registruosite nuosavybės teisę į žemės sklypą, pasas ar asmens tapatybės kortelė”. Taigi turint visus reikiamus dokumentus galima atlikti labai svarbų žingsnį: įregistruoti nuosavybės teises.
Pasak Swedbank, aštuntas žingsnis yra užpildyti prašymą pažymai gauti. „Hipotekos sutarčiai sudaryti būtina gauti žymą apie įkeičiamo turto Nekilnojamojo turto registro ir kadastro duomenų patikslinimą”, šią pažymą turi užsakyti hipotekos sutartį tvirtinantis notaras. Vidutiniškai užsakymo terminas yra trys dienos, tačiau gali būti ir trumpiau. Norint užsakyti pažymą, reikia užpildyti nustatytos formos prašymą, kurį būtina pateikti hipotekos sutartį tvirtinsiančiam notarui ir sumokėti mokestį.