Svetimo turto administravimas yra svarbus teisinis ir ekonominis konceptas. Šiame straipsnyje panagrinėsime, kas yra daiktinė teisė, kokie yra daiktai ir daiktinės teisės objektai, bei kaip šie elementai susiję su turto administravimu.
Vilniaus senamiesčio panorama
Daiktinė teisė ir jos objektai
Daiktinė teisė - tai absoliuti teisė, pasireiškianti teisės turėtojo galimybe įgyvendinti valdymo, naudojimo ir disponavimo teises ar tik kai kurias iš šių teisių. Remiantis romėnų teise, daiktiniai ieškiniai (actiones in rem) skiriasi nuo asmeninių ieškinių (actiones in personem). Subjektinės teisės buvo pradėtos klasifikuoti į daiktines ir asmenines (prievolines).
Daiktai (objektai) priešpastatomi asmenims (subjektams). Romėnų teisininkai nesuformulavo bendrosios daikto sąvokos. Apie šiuos daiktus, kaip daiktinės teisės objektus, galima spręsti tik pagal teisės šaltiniuose minimus daiktų pavadinimus ir jų klasifikacijas.
Nors res incorporales nebuvo materialaus pasaulio (gamtos) dalis, tai romėnams nebuvo reikšminga. Jiems buvo svarbu surasti būdą, kaip neįprastam reiškiniui suteikti įprastą teisinę formą. Teisinėje literatūroje teigiama, kad į klausimą, kas yra daiktas, atsako ne fizikos mokslas, bet apyvarta.
Daikto sąvoka pagal LR CK
Pagal LR CK 4.1 straipsnį, daiktai ir turtas gali būti civilinės teisės objektai (Civ.kod 1.97 str.). Subjektinė daiktinė teisė yra absoliuti teisė, pasireiškianti teisės turėtojo galimybe įgyvendinti valdymo, naudojimo ir disponavimo teises ar tik kai kurias iš šių teisių.
Absoliutus - (lot. absolutus - beatrišis, savarankiškas). Tokia įstatymų leidėjo nuostata liudija apie daiktinės ir prievolių teisės susiliejimo tendenciją bei bendrosios teisės integravimosi į kontinentinę civilinę teisę požymius.
Pavyzdžiui, 1.110 str. įmonė yra laikoma nekilnojamuoju daiktu. Nekilnojamojo daikto kadastro duomenys kaupiami nekilnojamojo turto registro duomenų banke (4.12 straipsnis).
Kiti valstybės išleidžiami banko bilietai, valstybės iždo bilietai, monetos ir lėšos sąskaitose, esantys teisėta atsiskaitymo priemonė (4.11 straipsnis).
KTU I SHMMF I BA I Viešasis administravimas - Viešasis valdymas
Valdymas ir nuosavybės teisės
Pagal Romos teisę, valdymas ne teisė, o juridinis faktas, kuris gali sukurti teisę - nuosavybės teisę. Valdymas turi ryškų daiktinį (materialų) pobūdį, t.y. vienas daiktas - vienas valdytojas. Tokiu atveju valdytojas turi valdymo teisinį titulą - nuomininko, saugotojo, administratoriaus, patikėtinio ir pan.
Valdymas atsiranda fiziškai užvaldant daiktą, kai tik užvaldęs daiktą asmuo gali paveikti daiktą pagal savo valią (4.28 straipsnis). Sąžiningumo prezumpcija: valdymas laikomas atsiradus sąžiningai, kol neįrodyta priešingai (4.27 straipsnis).
Valdymo pažeidimu nelaikomi veiksmai, formaliai atitinkantys šio straipsnio 1 dalyje nurodytus požymius, jeigu asmuo, kuris nurodytas kaip valdymo pažeidėjas, įrodo, kad būtent iš jo ir neteisėtai atsirado pareiškėjo valdymas.
Nuosavybės teisės įgijimas pagal įgyjamąją senatį
Kai per visą valdymo laikotarpį daikto savininkas turėjo teisinę galimybę įgyvendinti savo teisę į daiktą, bet nė karto nepasinaudojo ja, įgyja nuosavybės teisę į tą daiktą. Nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį faktas nustatomas teismo tvarka.
Kilus abejonėms dėl nuosavybės teisės apribojimo, visais atvejais laikoma, kad nuosavybės teisė neapribota (4.39 straipsnis). Pavyzdžiui, buto ir kitų patalpų savininkai (naudotojai) bendrojo naudojimo objektus privalo valdyti, tinkamai prižiūrėti, remontuoti ar kitaip tvarkyti (4.10 straipsnis).
Preziumuojama, kad pastato, statinio, įrenginio ar kitokios konstrukcijos savininkas (valdytojas) yra asmuo, viešame registre nurodytas kaip jo savininkas (valdytojas) (4.66 straipsnis).
Turto administravimas patikėjimo teise
Jeigu patikėtinis sudaro sandorį viršydamas jam suteiktus įgaliojimus arba pažeisdamas sutartyje nustatytus apribojimus, tai pagal tokį sandorį jis atsako pats. Jeigu tretieji asmenys nežinojo ir negalėjo žinoti apie įgaliojimų viršijimą ar apribojimų pažeidimą, atsiranda šio straipsnio 4 dalyje nustatytos teisinės pasekmės (6.958 straipsnis).
Skolos pagal prievoles, atsiradusios turtą patikėjimo teise valdant, naudojant ar juo disponuojant, apmokamos iš patikėto turto. Rūpintojas gali būti paskirtas tik tuo atveju, kai yra rašytinis jo sutikimas (6.959 straipsnis).
Turto patikėjimo sutartis negali būti sudaroma ilgesniam kaip dvidešimties metų terminui. Nekilnojamojo daikto patikėjimo sutartis turi būti notarinės formos (6.957 straipsnis).
Turtas, perduotas patikėtiniui patikėjimo teise, turi būti atskirtas nuo patikėtojo ir patikėtinio turto. Išieškoti pagal patikėtojo kreditorių ieškinius iš turto, perduoto patikėjimo teise, draudžiama, išskyrus atvejus, kai patikėtojui iškeliama bankroto byla ar jis tampa nemokus (6.968 straipsnis).
Administratoriaus teisės ir pareigos
Administravimas nustatomas teismo nutartimi, įstatymu arba sandoriu. Nekilnojamojo daikto administravimo faktas registruojamas viešame registre ir nurodomas jo administratorius. Administratorius, sudarydamas sandorius, privalo nurodyti, kad jis veikia kaip administratorius.
Administratoriui draudžiama panaudoti savo funkcijas asmeniniams interesams. Administratorius neturi teisės perleisti administruojamo turto neatlygintinai kitiems asmenims, taip pat negali atsisakyti teisių, kurias naudos gavėjas turi į administruojamą turtą.
Šios nuostatos įsigalioja nuo 2003 m. liepos 1 d., išskyrus tuos atvejus, kai šios teisės nustatymo pagrindas yra įstatymas.
Vilniaus miesto savivaldybė
Teisės į daiktus suvaržymai
Kas reiškia terminas „teisės į daiktus suvaržymai“? Dėl servituto nustatymo atsiradę nuostoliai atlyginami įstatymų nustatyta tvarka (4.130 straipsnis).
Gali būti nustatomi servitutai, suteikiantys teisę tiesti požemines ir antžemines komunikacijas, aptarnauti jas bei jomis naudotis, taip pat kiti servitutai (4.123 straipsnis).
Uzufruktas ir ilgalaikė nuoma
Šiuo atveju nustatant uzufruktą (4.143 straipsnis). Pasikeitus žemės, statinio ar sodinio savininkui, užstatymo teisė išlieka. Ilgalaikė nuoma gali būti terminuota ar neterminuota.
Jeigu ilgalaikę nuomą nustatantis aktas nenustato kitaip, tai nuomininkas naudojasi išnuomotu nekilnojamuoju daiktu kaip savininkas, tik iš esmės nedidina jo vertės, taip pat neturi teisės keisti jo tikslinės paskirties be savininko sutikimo. Šiame akte gali būti nurodyta, kad nuomininkas be nuomotojo sutikimo savo teisių negali perleisti kitam asmeniui arba padalyti ilgalaikės nuomos teisės.
Jei šiame akte nenumatyta kitaip, nuomininkas turi teisę subnuomoti. Subnuomininkas neturi daugiau teisių už nuomininką (4.229 straipsnis).
Turto sunaikinimas ar sugadinimas
Pagal Baudžiamąjį kodeksą (BK 187 str.), turto sunaikinimas ar sugadinimas užtraukia baudžiamąją atsakomybę. Objektas - svetimas kilnojamasis arba nekilnojamasis turtas. Nusikaltimas gali būti padaromas tiek veikimu, tiek neveikimu.
Sunaikintas turtas - kai netenka savo ekonominės ir ūkinės vertės bei jo negalima naudoti pagal funkcinę paskirtį. Turto sugadinimas - kai jo vertė sumažėja, bet vartojamosios šio turto savybės gali būti atkurtos.
Baudžiamoji atsakomybė už svetimo turto sunaikinimą ar sugadinimą galima esant tyčiai (tiesioginei ar netiesioginei). Motyvai gali būti įvairūs, įskaitant įsibrovimą įsilaužiant.
Nusikalstamu būdu gauto turto įgijimas arba realizavimas
BK 189 straipsnis numato atsakomybę už nusikalstamu būdu gauto turto įgijimą arba realizavimą. Dalyku yra tiek turtas, gautas padarius nusikaltimą, tiek ir turtas, gautas padarius baudžiamąjį nusižengimą. Atsakomybės subjektu yra ir juridinis asmuo. Būtina tiesioginė tyčia - turėti turtinę naudą iš to ar tik padėti kitam asmeniui išvengti atsakomybės.
Išimtį sudaro turto sugadinimas, kuris sudaro savarankišką nusikalstamos veikos sudėtį. Pavyzdžiui: BK 280 str. - transporto priemonių, kelių sugadinimas; BK 303 str. - antspaudas; BK 127 str. - valstybinių simbolių išniekinimas. Neatsako, jeigu savo turtą sugadina - tik svetimą.
Veika pasireiškia alternatyviais veiksmais: sunaikinimas tai tam tikras poveikis svetimam turtui, dėl kurio šis nustoja egzistuoti, visiškai praranda savo vertę ar tampa netinkamas naudoti ar vartoti pagal paskirtį: sudeginimas, susprogdinimas, sudaužymas, išardymas, supjaustymas, suplėšymas, išpylimas, skerdimas, ištirpimas ir t. t.
Turto sugadinimas - tai tam tikras poveikis svetimam turtui, dėl kurio šis tik iš dalies nuvertėja ar praranda savo naudingąsias savybes. Šie padariniai ir rodo veikos baigtumo momentą.
Tiek sunaikinimas, tiek sugadinimas turi atitikti neteisėtumo požymį, nes gali būti atvejų, kai tai daroma savininkui leidus, vykdant teismo sprendimą, esant tam tikram ūkiniam poreikiui arba būtinajam reikalingumui ir pan.
tags: #svetimo #turto #administravimas