Su laiku mūsų visuomenėje auga slaugos paslaugų poreikis. Kad senstantys žmonės, nebegalintys savarankiškai pasirūpinti savimi, turėtų daugiau galimybių būti slaugomi jiems įprastoje aplinkoje, Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšomis apmokama vis daugiau slaugos paslaugų namuose.
Šiame straipsnyje apžvelgsime pagrindinius teisės aktus, reglamentuojančius sveikatos priežiūrą namuose neįgaliesiems Lietuvoje, bei aptarsime paslaugų teikimo tvarką ir finansavimą.
Pagrindiniai Teisės Aktai
Lietuvos Respublikos teisės aktai, reglamentuojantys sveikatos priežiūrą ir slaugą namuose, apima įvairius įsakymus ir nutarimus, užtikrinančius kokybišką ir prieinamą pagalbą neįgaliesiems:
- Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro įsakymas Nr. (2006 m., 2007 m., 2014 m.)
- Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymas Nr. (2009 m., 2011 m.)
- Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas Nr. (2006 m.)
- Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimas Nr. (2014 m.)
- Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymas Nr. (2020 m.)
- Lietuvos Respublikos sveikatos priežiūros įstaigų įstatymas (Žin., 1996, Nr. 66-1572; 1998, Nr.)
- Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatymas (Žin., 1994, Nr. 63-1231; 1998, Nr.)
- Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymas Nr. 301 (2000 m.)
- Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymas Nr. V-450 (2003 m.)
- Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymas Nr. V-208 (2004 m.)
- Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymas Nr. V-364 (2004 m.)
- Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymas Nr. V-6 (2005 m.)
- Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymas Nr. V-156 (2007 m.)
- Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos įsakymas Nr. V-338 (2008 m.)
- Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymas Nr. V-171 (2010 m.)
- Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymas Nr. V-401 (2010 m.)
- Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymas Nr. V-632 (2010 m.)
- Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymas Nr. V-400 (2012 m.)
- Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymas Nr. V-754 (2013 m.)
- Lietuvos Respublikos viešojo pirkimo įstatymas (Žin., 1996-09-06, Nr.)
- Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymas Nr. V-900 (2013 m.)
- Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymas Nr. 117 (1999 m.)
- Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymas Nr. V-527 (2003 m.)
- Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymas Nr. V-245 (2006 m.)
- Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymas Nr. V-1135 (2006 m.)
- Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymas Nr. V-170 (2008 m.)
- Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymas Nr. V-399 (2012 m.)
- Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymas Nr. 50 (2000 m.)
- Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymas Nr. V-591 (2011 m.)
- Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymas Nr. V-1026 (2007 m.)
- Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymas Nr. V-982 (2008 m.)
- Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymas Nr. V-650 (2011 m.)
- Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymas Nr. 329 (1998 m.)
- Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymas Nr. 583 (2001 m.)
- Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymas Nr. A1-120/V-346 (2005 m.)
- Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymas Nr. V-943 (2005 m.)
- Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymas Nr. V-548 (2005 m.)
- Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymas Nr. V-973 (2005 m.)
- Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymas Nr. V-1013 (2005 m.)
- Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymas Nr. V-234 (2006 m.)
- Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymas Nr. V-528 (2007 m.)
- Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymas Nr. V-1066 (2007 m.)
- Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymas Nr. V-508 (2009 m.)
- Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymas Nr. 96 (1999 m.)
- Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymas Nr. V-138 (2003 m.)
- Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymas Nr. V-1085 (2007 m.)
- Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymas Nr. V-340 (2015 m.)
- Lietuvos Respublikos stomatologinės priežiūros (pagalbos) įstatymo pakeitimo įstatymas 2003 m. gruodžio 18 d. Nr. IX-1930 Vilnius (Žin., 1996, Nr. 35-855, Nr. 102-2316; 1997, Nr.)
- Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymas Nr. (2004 m. rugsėjo 6 d.)
Šie teisės aktai nustato paslaugų teikimo reikalavimus, finansavimo tvarką ir kitus svarbius aspektus, užtikrinančius tinkamą sveikatos priežiūrą namuose.
Slaugos Paslaugų Teikimo Tvarka
Slaugos paslaugų namuose teikimą privalo užtikrinti visos pirmines ambulatorines sveikatos priežiūros paslaugas teikiančios įstaigos prie jos prisirašiusiems gyventojams.
Ar pacientui yra slaugos paslaugų namuose poreikis, vertinama pagal Slaugos paslaugų poreikio vertinimo klausimyną. Tarkime, jei pagal klausimyną surenkama nuo 15 iki 29 balų, slaugos poreikis vertinamas kaip mažas. Pacientai, kuriems po suteiktų chirurgijos paslaugų išlieka sutrikęs gebėjimas savarankiškai rūpintis savimi ir reikia pooperacinės slaugos, taip pat gali gauti ambulatorines slaugos paslaugas namuose. Tokiu atveju siuntimą išrašo gydytojas chirurgas, nurodydamas paciento slaugos rekomendacijas.
Pacientui, turinčiam mažą ar vidutinį slaugos paslaugų poreikį (vertinama pagal užpildytą klausimyną), skiriami ne daugiau kaip 2 apsilankymai per dieną. Pas mažą slaugos poreikį turintį pacientą specialistai, teikiantys slaugos paslaugas namuose, per kalendorinius metus nemokamai gali apsilankyti 52 kartus. Jeigu pacientui skiriamos slaugos paslaugos namuose, pirmą kartą slaugytojas apsilanko per 1-5 darbo dienas. Slaugos paslaugos namuose gali būti teikiamos kasdien nuo 8 iki 20 val., taip pat savaitgaliais ir švenčių dienomis. Atvykę specialistai nebūna ištisą dieną slaugomojo namuose.
Slaugos paslaugos namuose gali būti teikiamos ir socialinės globos įstaigose, turinčiose asmens sveikatos priežiūros veiklos licenciją teikti bendrosios praktikos slaugos paslaugas ir kuriose gyvena 25 ar daugiau asmenų.
Slaugos Paslaugų Komanda
Slaugos paslaugų namuose teikėjų komandą sudaro:
- Slaugytojas
- Slaugytojo padėjėjas
- Kineziterapeutas
Nuo praėjusių metų slaugos paslaugas namuose teikiančios įstaigos gali pasirinktinai įdarbinti ergoterapeutus, o nuo šių metų liepos 1 d. šie specialistai turės papildyti visas slaugos paslaugas namuose teikiančias komandas.
Kineziterapeutas nustato, gydo, atitaiso judesių sutrikimą ir didina fizinį bei funkcinį pajėgumą. Ergoterapeutai moko atlikti daug skirtingų veiklų: nuo asmens higienos iki laisvalaikio ar net darbinių įgūdžių lavinimo.

Finansavimas
Pernai PSDF lėšomis apmokamomis slaugos paslaugomis namuose naudojosi per 50 tūkst. gyventojų visoje Lietuvoje. Per pastaruosius trejus metus šių paslaugų skaičius išaugo beveik 4 kartus - nuo 660 tūkst. 2020 metais iki maždaug 2,5 mln. 2023-iaisiais. Taigi kasmet prireikia vis daugiau PSDF lėšų slaugos paslaugoms namuose apmokėti: nuo 12,4 mln. eurų 2020-aisiais iki beveik 38 mln.
Ši statistika rodo augantį poreikį ir valstybės investicijas į slaugos paslaugas namuose, siekiant užtikrinti tinkamą priežiūrą ir gerovę neįgaliesiems.
| Metai | Paslaugų skaičius | Finansavimas (mln. eurų) |
|---|---|---|
| 2020 | 660 tūkst. | 12,4 |
| 2023 | 2,5 mln. | 38 |