Patalpų vėdinimo reikalavimai: Esminiai aspektai ir gairės Lietuvoje

Oro kokybė patalpose tiesiogiai veikia mūsų sveikatą, savijautą ir darbingumą. Todėl tinkamas patalpų vėdinimas yra būtinas tiek gyvenamosiose, tiek komercinėse patalpose. Šiame straipsnyje aptarsime pagrindinius patalpų vėdinimo reikalavimus Lietuvoje, įskaitant higienos normas, oro apykaitos skaičiavimus ir vėdinimo sistemų projektavimo ypatumus.

Gyvenamųjų patalpų vėdinimo reikalavimai

Pradėjus projektuoti vėdinimo sistemą, su klientu reikia aptarti norimas savybes ir pagalbinę įrangą, kad galėtumėte nustatyti sistemos specifikacijas. Matuojant lauko oro srautą, pirmiausia reiktų pradėti nuo sveiko, saugaus ir tinkamo lauko oro kokybės. Į kiekvieną gyvenamąją patalpą turi patekti ne mažiau kaip 30 m3/h išorės oro. Taip užtikrinamas ir tinkamas miegamojo vėdinimas. Įprastai vėdinimas turėtų būti matuojamas atsižvelgiant į planuojamą veikimo laiką arba esamą situaciją namuose, t. y. įprastą žmonių skaičių patalpose.

Jei vėdinimas gali būti kontroliuojamas konkrečiai patalpai, vėdinimo efektyvumas gali būti mažesnis nei oro srauto veikimo laikas, pvz., kai patalpa yra tuščia. Turi būti palikta galimybė padidinti vėdinimo efektyvumą bent 30 %, pvz., norint išdžiovinti drėgnas patalpas arba patalpose laikinai padaugėjus žmonių. Į vėdinimo planą taip pat įtraukite padidinimo vertes. Režimo Išvykę tiekiamo ir ištraukiamo oro srautai gali būti ne daugiau kaip 60 % mažesni nei režimo Namuose oro srautai.

Vėdinimą tikslinga reguliuoti atsižvelgiant į poreikį. Drėgmės ir anglies dvideginio jutikliai įgalina išmanią automatiką Namuose / Išvykę / Padidinimas. Arba galima naudoti automatinį valdymą. Projekte taip pat turėtų būti nurodyta jutiklių ir valdymo pultų vieta. Anglies dvideginio jutiklio laidus patartina įrengti, pvz., miegamuosiuose, net tada, kai jutikliai ne iš karto sumontuojami. Šiuolaikinius vėdinimo įrenginius taip pat galima valdyti naudojantis debesijos paslauga, kuriai reikalingas tinklo kabelis.

Individualiuose ar daugiabučiuose gyvenamuosiuose namuose turi būti atskiros oro šalinimo sistemos, izoliuotos nuo kitų pastato patalpų vėdinimo sistemų.

Komercinių patalpų vėdinimo reikalavimai

Biurai, parduotuvės, sandėliai, gamybinės patalpos - visose komercinėse erdvėse vėdinimo sistemos tiesiogiai veikia darbuotojų sveikatą, klientų savijautą ir įmonės kaštus. Kodėl komercinėms patalpoms vėdinimo sistemos tokios svarbios? Komercinėse patalpose vėdinimas tiesiogiai veikia darbuotojų sveikatą, klientų savijautą ir energijos sąnaudas. Sandarūs, intensyviai naudojami pastatai be tinkamai suprojektuotų ir prižiūrimų vėdinimo sistemų patiria tiek oro kokybės problemas, tiek didesnes sąskaitas už energiją.

Šiuolaikinės vėdinimo sistemos komercinėse patalpose turėtų vėdinti pagal realų poreikį. Dar viena klaida - vėdinimo įranga veikia pilna eiga visą darbo laiką (ar net 24/7), nepaisant realių srautų ir apkrovų. Moderni vėdinimo įranga ir automatikos sprendimai leidžia visa tai realizuoti praktiškai bet kokio dydžio objekte. Svarbiausia - numatyti tai jau projektavimo stadijoje ir užtikrinti tinkamą paleidimą bei serviso priežiūrą.

Vėdinimo sistemos komercinėms patalpoms nėra tik „vamzdžių ir dėžių rinkinys“, būtinas higienos normoms įvykdyti. Tai sistema, kuri kasdien dirba su žmonėmis ir energija.

Dirbtinių nagų priauginimo darbo vieta turi būti įrengta atskiroje uždaroje patalpoje. Darbo vietoje turi būti užtikrintas paslaugos teikimo metu išsiskiriančių dulkių surinkimas.

Vėdinimo sistemų projektavimo ir įrengimo rekomendacijos

Vėdinimo įrenginį sumontuokite tokioje vietoje, kurioje jis nekeltų triukšmo ir būtų lengvai prižiūrimas. Įrenginio, sumontuoto drabužinėje, filtrų keitimas nebus ypač malonus. Efektyviausi rekuperaciniai šilumokaičiai yra dideli, o jų išemimas plovimui reikalauja vietos. Turi būti palikta vietos bet kokiems remonto darbams.

Ortakių sistema turėtų būti suprojektuota taip, kad būtų kuo trumpesnė. Ilga ir sudėtinga ortakių sistema yra brangi ir neigiamai veikia SFP rodiklį bei garso lygį. BlueSky ortakių išorinis skersmuo yra tik 75 mm, todėl jie puikiai tinka montuoti tarpe tarp pakabinamų lubų, po paaukštintomis grindimis, gaubtuose ir pertvarose.

Garso slopinimas turėtų būti kruopščiai suprojektuotas. Ypač miegamajame, nustatytus reikalavimus atitinkantis garso lygis, praktikoje gali trikdyti. Įsitikinkite, kad elektros projektuotojui pranešta apie vėdinimo įrenginio jungtis. Nurodykite tinkamą vėdinimo įrenginio valdymo skydelio vietą.

Pasirinkite vėdinimo įrenginį, kurio metinis efektyvumas yra didelis. Metinis efektyvumas yra labai reikšmingas pastato elektros sąnaudoms ir energijos suvartojimui. Kuo vėdinimo įrenginys efektyvesnis, tuo mažiau reikalingas pagalbinis šildymas. Parinkimo programoje nurodoma energija, reikalinga vėdinimo įrenginio pagalbiniam šildymui.

Rekuperacinio šilumokaičio apsaugos nuo užšalimo automatika yra viena svarbiausių vėdinimo įrenginio savybių. Jo veikimas lemia energijos suvartojimą ir patikimą vėdinimo įrenginio veikimą žiemą. Įsitikinkite, kad vėdinimo įrenginys nekeičia slėgio balanso patalpos viduje atitirpinant šilumokaitį. „Vallox“ pagal poreikį veikianti atitirpinimo automatika atitirpinimui naudoja ištraukiamame ore esančią šiluminę energiją.

Lauko ir išmetamo oro ortakiai taip pat turėtų būti suprojektuoti taip, kad jie būtų kuo trumpesni. Patalpos vėdinimo išmetamas oras taip pat gali būti nukreiptas į lauką per Paėmimo / išmetimo oro groteles (ant sienos tvirtinamas oro išpūtimo įrenginys) arba per kombinuotą oro išmetimo / oro paėmimo įrenginį.

Projektuojant židinį vėdinimo planą turėtų būti įtrauktas oro tiekimo kanalas. Židiniams reikalingas papildomas lauko oro tiekimas turi būti suprojektuotas taip, kad vėdinimo įrenginio veikimas būtų kontroliuojamas ir nedarytų neigiamos įtakos patalpos slėgio lygiams. Vallox vėdinimo įrenginių židinio režimas sukuria laikiną viršslėgį, kuris palengvina ugnies užkūrimą židinyje. Prie įrenginių taip pat galima prijungti šalia židinio esantį atskirą židinio jungiklį, kuris turi būti įtrauktas į vėdinimo projektą.

Pakaitinis oras reikalingas centriniam dulkių siurbliui; reikia atkreipti dėmesį į gartraukį. Jei vėdinimo ortakių negalima įrengti šiltoje patalpoje, jie turi būti izoliuoti. Vėdinimo ortakių šilumos izoliacija turėtų būti tokia pat gera, kaip ir likusio pastato šilumos izoliacija. Netinkama tiekiamo oro ortakio izoliacija šaltoje patalpoje lemia tiekiamo oro temperatūrą ortakių viduje, todėl gali atsirasti skersvėjis.

Šiuolaikiniuose vėdinimo įrenginiuose yra automatinis rekuperacinio šilumokaičio apėjimas, skirtas vėsinti vasarą. Vėdinimo ortakiams tinkle vėsinti gali būti įrengtas ortakinis radiatorius (pvz., prijungtas prie geoterminio šildymo sistemos). Tačiau vėdinimo įrenginio vėsinimo galia yra ribota, o vėsinimui reikalinga galia priklauso, pvz., nuo saulės generuojamos šiluminės apkrovos ir kitų veiksnių. Dažnai vėdinimo įrenginio vėsinimo galia yra nepakankama, nebent buvo atkreiptas ypatingas dėmesys ir, pvz., langai nuo saulės apsaugoti įrengiant ilgus karnizus ar žaliuzes.

Oro apykaitos skaičiavimas

Reikiamos patalpų oro apykaitos nustatymas.Ventiliuojamo oro kiekis nustatomas kiekvienai patalpai atskirai atsižvelgiant i esamas kenksmingas priemaišas (medžiagas) arba užduodamos pagal atliktų tyrimų rezultatus.

Jeigu kenksmingų priemaišų (medžiagų) pobūdžio ir kiekio apskaičiuoti negalima, oro apykaita nustatoma pagal kartotinumą:

L=Vpat x Kp (m3/h),čia:

• Vpat - patalpų tūris, m3;
• Kp - minimalus oro apykaitos kartotinumas, 1/val., žr.

Reikia apskaičiuoti bendrą patalpų tūrį kubiniais metrais. Pavyzdžiui, patalpos ilgis - 7 m, plotis - 4 m, aukštis- 2,8 m. Norint nustatyti oro tūrį, kurio reikia šiai patalpai ventiliuoti, apskaičiuojame patalpos tūrį: 7×4×2,8=78,4 m3.

3 m3/val.

L = L1 × NL (m3/h),čia:

• L1 - oro norma vienam žmogui, m3/hמm.;
• NL - žmonių skaičius patalpoje;
• 20-25 m3/val. vienam žmogui esant minimaliam fiziniam aktyvumui;
• 45 m3/val. vienam žmogui atliekant lengvą fizinį darbą;
• 60 m3/val.

Oro tekėjimo vėdinimo sistema pasipriešinimas dažniausiai nustatomas pagal oro judėjimo greitį šioje sistemoje. Didėjant greičiui, didėja ir pasipriešinimas. Šis reiškinys vadinamas slėgio nuostoliais. Statinis slėgis, kurį sukuria ventiliatorius, lemia oro judėjimą vėdinimo sistema, kurioje yra tam tikras pasipriešinimas. Kuo didesnis šios sistemos pasipriešinimas, tuo mažesnė ventiliatoriaus perstumiamo oro išeiga.

V=L / 3600xF (m/s),čia:

• L - oro išeiga.

Ortakių sistemos slėgio nuostolius galima sumažinti padidinus ortakių, užtikrinančių santykinai vienodą oro greitį visoje sistemoje, skerspjūvį. Sistemose, kurių ortakių ilgis didelis ir daug ventiliacijos grotelių, ventiliatorių tikslinga montuoti ventiliacijos sistemos viduryje. Toks sprendimas turi kelis privalumus. Siekiant sumažinti nuostolius, susijusius su oro srauto turbulentiškumu, ventiliatoriaus iėjime ir išėjime turi būti ortakio tiesioji dalis. Šių tiesių sekcijų minimalūs rekomenduojami ilgiai sudaro: ortakio iš įėjimo pusės 1 skersmenį ir ortakio iš išėjimo pusės 3 skersmenis.

Dažniausios klaidos komercinėse patalpose įrengiant vėdinimo sistemas

1. Vėdinimo sistemos projektavimas, remiantis vien tik bendru plotu. Tipinė situacija - vėdinimo sistemos projektavimas remiantis vien tik bendru plotu ir norminiais m³/h žmogui, pernelyg mažai dėmesio skiriant realiam patalpų naudojimui. Rezultatas - vienose zonose trūksta oro ir tvanku, kitose - pervėdinta ir švaistoma energija. Vėdinimo projektavimas turi remtis aiškiomis higienos ir komforto gairėmis - minimaliu oro kiekiu žmogui, taršos šaltinių vertinimu, rekomenduojamais oro keitimų per valandą dydžiais (ACH) ir pan.
2. Netinkamas įrangos parinkimas. Vėdinimo įranga ir ortakiai dažnai parenkami taip, kad „tilptų“ į architektūrinę erdvę, o ne taip, kaip reikia aerodinamiškai. Tai reiškia, kad dalis oro „dingsta“ ne ten, kur reikia, o ventiliatoriai priversti dirbti didesne galia, kad kompensuotų nuostolius.
3. Nesubalansuota sistema. Kita labai dažna problema - sistema niekada normaliai nesubalansuota. Balansuota vėdinimo sistema turi užtikrinti, kad kiekviena patalpa gautų projektinį oro kiekį, o bendras sistemos pasipriešinimas būtų subalansuotas. Vėdinimo sistemos našumą būtina pritaikyti prie realaus naudojimo - patalpų užimtumo, darbo laiko, taršos ir pan. ji beveik garantuotai dirbs neefektyviai.
4. Netinkama priežiūra. Vienas didžiausių mitų - kad vėdinimo sistemos gali „veikti metų metus be priežiūros“. Praktikoje dulkės, riebalai, mikroorganizmai, drėgmė ir kiti teršalai pamažu kaupiasi ant filtrų, šilumokaičių, ortakių sienelių. Šios problemos ypač kritinės biuruose, parduotuvėse, maisto gamybos ir viešojo maitinimo vietose, kur higienos reikalavimai yra aukšti.
5. Vėdinimas nepriklausomai nuo poreikio. Šiuolaikinės vėdinimo sistemos komercinėse patalpose turėtų vėdinti pagal realų poreikį. Dar viena klaida - vėdinimo įranga veikia pilna eiga visą darbo laiką (ar net 24/7), nepaisant realių srautų ir apkrovų.

Atsakymai į dažniausiai užduodamus klausimus

• Kiek dažnai reikia prižiūrėti vėdinimo įrangą ir keisti filtrus? Dažnis priklauso nuo apkrovos, taršos ir įrangos tipo, bet praktiškai filtrus daugumoje komercinių objektų verta tikrinti bent kas 3 mėnesius, o keisti 2-4 kartus per metus (aproksimacija). Ortakių ir įrangos būklę rekomenduojama vertinti periodinių patikrų metu.
• Kaip suprasti, ar vėdinimo sistema subalansuota? Subalansuota sistema užtikrina, kad kiekvienoje patalpoje yra numatytas tiekiamo ir šalinamo oro kiekis, nėra „pervėdintų“ ir „uždususių“ zonų, triukšmo per difuzorius. Balansavimas turi būti atliktas paleidimo metu ir dokumentuotas, o po pakeitimų (pvz., pertvarų, atnaujinimų) - pakartotas.
• Ar CO₂ jutikliai būtini vėdinimo sistemoms? Teoriškai be jų galima dirbti, praktiškai CO₂ jutikliai yra vienas efektyviausių būdų prisitaikyti prie realaus žmonių skaičiaus ir jų veiklos. Jie leidžia sumažinti vėdinimą, kai patalpos tuščios, ir padidinti, kai jos pilnos - tai gerina komfortą ir taupo energiją.
• Ar galima optimizuoti esamą sistemą, ar būtina ją keisti? Dažnai pirmą dalį sutaupymo galima pasiekti vien optimizuojant esamą vėdinimo sistemą: sureguliuojant srautus, peržiūrint darbo grafikus, atnaujinant automatiką ir priežiūros procesus. Tik po to verta svarstyti įrangos keitimą ar didesnes modernizacijas.
• Kuo skiriasi vėdinimo sistemos gyvenamosioms ir komercinėms patalpoms? Komercinėse patalpose paprastai didesnės apkrovos (daugiau žmonių, daugiau įrangos, daugiau taršos), griežtesni higienos ir dažnai gaisriniai reikalavimai. Todėl vėdinimo sistemos projektavimas ir įranga komercijai paprastai yra sudėtingesni ir reikalauja daugiau dėmesio automatikai, zonavimui ir priežiūrai.

Statybinis techninis reglamentas STR 2.09.02:2005

Pagal Statybos techninio reglamento (STR 2.09.02:2005) 42.5 punktą, vėdinimo įrangos patalpa turi būti atskirta atitinkamo priešgaisrinio tipo pertvaromis ir perdangomis. Ortakiuose, kertančiuose 1 tipo priešgaisrinę sieną, būtini ugnies vožtuvai. Taip pat pagal 43.2.3. punktą, ortakiuose, skirtuose Asg, Bsg ar Cg kategorijų patalpoms aptarnauti, tose vietose, kur ortakiai kerta artimiausias vėdinamosios patalpos priešgaisrines perdangas ir pertvaras, būtina įrengti ugnies vožtuvus. Todėl gaisrininkų reikalavimas sudėti ugnies vožtuvus yra pagrįstas.

Oro kondicionavimo sistemos

Vidiniai oro kondicionierių blokai gali būti įvairios konstrukcijos: sieniniai, lubiniai, kanaliniai, kasetiniai, grindiniai ir pastatomi. Administracinėse patalpose, ypač jei pakabinamųjų lubų aukštis pakankamas, dažniausiai naudojami kasetiniai kondicionieriai. Fankoilai yra pritaikyti dvivamzdėms ar keturvamzdėms vandeninėms sistemoms. Vanduo vis dar yra optimaliausia priemonė šilumos energijai perduoti pastatuose. Vandeniniai vėsinimo sprendimai tinka tiek mažoms tiek vidutinėms tiek didelėms erdvėms. Keičiantis pastato konfigūracijai, šias sistemas galima išplėsti ir naujai įrengti kartu su kitais šildymo bei vėsinimo šaltiniais, kai pasikeičia energijos rinka arba pasibaigia pradinių šildymo ar vėsinimo šaltinių eksploatavimo trukmė. Tokios vandeninės vėsinimo technologijos buvo sumontuotos administraciniuose pastatuose „Eigesa“, „Technopolis“, verslo centre „Saltoniškių 7“, prekybos centre „Akropolis“ ir kt. Oru užtikrinamas ventiliacijos poreikis, o vanduo tarnauja kaip efektyvi šilumos ir/ar vėsinimo (šaldymo) perdavimo terpė. Todėl vėsinamosios sijos vis dažniau naudojamos modernių pastatų vėdinimui ir klimato valdymui. Šaldymo lubos plačiai naudojamos gyvenamosios ar komercinės paskirties patalpose.

Lentelė: Minimalus oro apykaitos kartotinumas pagal patalpų tipą

tags: #svarios #patalpos #vedinimo #reikalavimai