Suvalkijos regionas, pasižymintis lygumomis ir derlinga žeme, turėjo įtakos savitai kaimo architektūrai, kurioje atsispindi tiek praktiškumas, tiek estetika. Suvalkiečių sodybos ir gyvenamieji namai, vadinami stubomis, išsiskiria moderniu išplanavimu ir taisyklingomis formomis.
Lietuvos etnografiniai regionai
Sodybų Planavimas ir Struktūra
Lietuvos gyvenviečių struktūroje sodyba visą laiką išliko šeimos gyvenimo pagrindine vieta, stabiliu ūkio vienetu. Senąsias lietuvių sodybas sudarė 4-5 trobesiai: gyvenamasis namas, svirnas, tvartas, kluonas ir pirtis. Turtingų valstiečių sodyboje būdavo iki 20 pastatų, neturtingų - tik 1 arba 2.
Suvalkijos lygumose buvo galima formuoti taisyklingo stačiakampio plano sodybą su erdviu kiemu, želdiniais ir vandens telkiniais. Šie du veiksniai, taip pat ir stogų dengimas čerpėmis, saugojo nuo gaisrų. Statybai naudojant naujas medžiagas, mažėjo kiemai, todėl sodybos tapo kompaktiškesnės. Teritoriškai Suvalkijoje išskiriamos kapsų ir zanavykų sodybos.
Valakų reforma sunormino sodybos užstatymą. Taisyklingos formos sodybos rikiuotos viena prie kitos, trobesiai statyti abiejose gatvės pusėse: gyvenamieji namai ir svirnai - vienoje, ūkiniai pastatai - kitoje. Mažažemių sodybos turėjo 1-3, dideli ūkiai - 8-10 trobesių.
Gatvinių kaimų sodybų planavimas priklausė nuo rėžio pločio. Platesniuose nesudalytų ūkių rėžiuose gyvenamieji namai statyti šonu (ilguoju fasadu), siauruose - galu į gatvę. Visi sodybos pastatai buvo grupuojami aplink 1 arba 2 kiemus.
Gerajame kieme statyta namas, svirnas ir viralinė arba virtuvė. Prie tvarto būdavo formuojamas ūkinis kiemas gyvuliams - diendaržis, prie klojimo - kluoniena; kiemai būdavo atitveriami. Saugantis gaisrų kluonai su jaujomis ir pirtys statyti atokiau, sodybinio sklypo gale.
Į gatvę atsuktą namo fasadą puošė gėlių darželiai, kryžius arba koplytstulpis. Už namo arba kitapus kaimo gatvės auginta vaismedžiai, sodinta daržai. Netoli gyvenamojo namo (gerajame kieme) buvo kasamas šulinys, už tvartų - kūdros gyvuliams girdyti ir linams mirkyti. Dažnai kluoną ties galulauke jungė ūkinis pravažiavimas, vedantis į laukus.
Obelinės Sodyba - Kapsų Sodybos Pavyzdys
Obelinės sodyba - tipiška kapsų. Gyvenamasis namas atkeltas iš Obelinės kaimo, Šunskų sen., Marijampolės r. Statytas XX a. pr., perkeltas į muziejų ir pastatytas 1973 m. Ilgis - 19,9 m, plotis - 7,5 m. Pamatai - lauko akmenys, paprastai sutvirtinti kalkių skiediniu. Suręsta iš tašytų rąstų, kampuose sukirstų į lygias kertes. Stogas gegninis, su statramsčiais, dvišlaitis, dengtas čerpėmis.
Vieną namo galą užima šeimynstulbė, kitą - seklyčia. Iš priemenės atidaryta virtuvė, šalia prieseklytis su tėvukų kambariu, turinčiu tiesioginį išėjimą į lauką. Šeimynstulbėje yra duonkepė krosnis su tik šiam regionui būdingu mašinsuoliu. Seklyčioje stovi krosnis patalpai šildyti, virtuvėje - valgiui gaminti. Palėpėje yra nedidelis karklais išpintas ir moliu drėbtas kaminas - rūkykla.
Sodybos pastatai sustatyti perimetriškai aplink erdvų stačiakampį kiemą. Kiemo viduryje - šulinys su svirtimi, už jo atitvertas nedidelis plotelis daržovėms. Ūkis valdė 24 ha (42 margai; 1 margas - 0,56 ha), pirmos rūšies labai derlingos žemės. Ūkis (verslas) - pasiturinčio valstiečio sodyba. Ūkio pagrindas - žemdirbystė ir gyvulininkystė, pienininkystė.
Gyvenamojo Namo (Stubos) Architektūra
Suvalkiečių gyvenamojo namo (stubos), kitų pastatų architektūra - tarsi tarpinė tarp aukštaičių ir žemaičių architektūros, pasižymėjo moderniu išplanavimu. Lygumose buvo galima formuoti taisyklingo stačiakampio plano sodybą su erdviu kiemu, želdiniais ir vandens telkiniais. Šie du veiksniai, taip pat ir stogų dengimas čerpėmis, saugojo nuo gaisrų. Statybai naudojant naujas medžiagas, mažėjo kiemai, todėl sodybos tapo kompaktiškesnės.
Seniausi gyvenamieji namai Lietuvoje, kaip ir visoje Europoje, buvo panašūs, statyti iš moliu drėbto sunertų šakų karkaso. Gyvenamojo namo viduryje buvo atviras židinys, prie jo gaminta valgis, dirbta darbai; žiemą name laikyti ir gyvuliai. 16-17 a. tokie namai (numai) neteko gyvenamosios paskirties; Žemaitijoje jie naudoti kaip vasaros virtuvė, sandėlis, daržinė arba tvartas.
Kintant ūkininkavimo būdui, irstant didžiosioms šeimoms paplito naujo tipo gyvenamasis namas su šoniniu įėjimu ir plūkto molio krosnimi gyvenamojoje patalpoje (10-11 a. pradėta statyti kupolines molio krosnis valgiui gaminti ir patalpai apšildyti). Gyvenamąjį namą sudarė 1-3 nedidelės patalpos.
Skirtinguose etniniuose regionuose statyta įvairios architektūros gyvenamieji namai: troba (Vakarų ir Pietų Lietuvoje), gryčia (Šiaurės ir Vidurio Lietuvoje), pirkia (Lietuvos pietryčių dalyje), stuba (Lietuvos pietvakarinėje dalyje). Jie skyrėsi planu, konstrukcijomis, šildymo sistemomis, patalpų funkcine paskirtimi.
Nesudėtingo plano viengaliai arba dvigaliai gyvenamieji namai statyti aukštaičių ir dzūkų sodybose. Žemaitiška troba, lietuvininkų ir suvalkiečių stuba skaidyta į mažesnes patalpas, plėsta. Žemaitijoje vyravo 4-12 patalpų trobos, Suvalkijoje, Mažojoje Lietuvoje - 4-8 patalpų stubos, Aukštaitijoje, Dzūkijoje - 3-6 patalpų pirkios ir gryčios.
Suvalkietiška stuba
Interjeras ir Buitis
Valstiečių buitis, namų interjeras, ypač dūminių gryčių, buvo skurdūs: aprūkusios plikų rąstų sienos, vožtinės lubos, plūktinės molio aslos, primityvūs baldai, dauguma jų gaminta iš medžio, puošta drožiniais ir tapyba. Turtingesniems ūkininkams miestelio amatininkai padirbdavo modernesnius, tobulesnių formų baldus.
Pagrindinės gyvenamosios patalpõs (žemaičių šeimyninėje troboje, aukštaičių ir dzūkų pirkioje, sūduvių ir lietuvininkų šeimyninėje stuboje) svarbiausioje vietoje - geriausiai apšviestame kampe prieš duris - stovėjo stalas. Kiti baldai (suolai, kėdės) dėstyti pasieniais, spintelė indams, spinta, šaukšdėtė - šalia krosnies. Kambario tamsesniame kampe, už krosnies, stovėjo 1 arba 2 lovos, skrynia, kūdikio lopšys, žiemą - audimo staklės.
Trobos gerajame gale (seklyčioje, troboje arba stuboje) buvo sustatomi geresni, ąžuoliniai arba uosiniai ištobulintų formų, raižiniais, tapyba puošti, kaustyti baldai (rankšluostinė, kraičio skrynia, kraitkubilis, spinta), kartais pramoninės gamybos baldas - veidrodis arba laikrodis.
Statybinės Medžiagos ir Konstrukcijos
Lietuvių sodybų pastatų pagrindinė statybinė medžiaga iki 20 a. buvo mediena, dažniausiai spygliuočių (pušies ir eglės). Apatiniai sienojai, polangiai ir šulai gaminti iš ąžuolo. Iš medžio ręstos sienos, stogai, gaminti langai, durys, klotos grindys ir lubos, daryta pastato apdaila. Pamatams naudoti akmenys, stogo dangai - šiaudai, nendrės, meldai arba įvairūs medžio gaminiai (skiedros, lentutės, malksnos), vidaus įrangai, aslai, krosnims, kaminams - molis.
Pagrindiniai statybos įrankiai - kirvis, oblius, nuo 18 a. pabaigos imtas naudoti skerspjūklis (dvirankis pjūklas). Senųjų gyvenamųjų namų ir svirnų sienojai buvo tašomi kirviu arba skliutu. Luboms, durims naudotos skaldytos ir obliuotos lentos. Ėmus naudoti skerspjūklį palengvėjo statyba, aslas pakeitė medinės grindys, priemenėse imta dėti lubas, sienas ir skliautus apkalti lentomis.
19 a. pabaigoje atpigus metalo ir molio gaminiams, jie gausiau naudoti buityje. Senkant medienos ištekliams 19 a. pabaigoje pradėta mūro statyba. Molingose Šiaurės Lietuvos vietovėse plito molinių gyvenamųjų namų ir tvartų statyba. Pastatai buvo krečiami iš molio arba statomi iš nedegtų molio plytų. Kluonų arba tvartų sienoms dažnai naudota mišri technika - molio stulpai su rąstų intarpais. Po I pasaulinio karo vėl statyti mediniai gyvenamieji namai, o moliniai tvartai, daržinės apkalinėtos karkasinėmis lentomis.
Modernėjanti Suvalkijos Architektūra
Turtingesniųjų ūkininkų statiniai šiuo laikotarpiu pakito, tradicinė suvalkietiška stuba modernėjo. Šio namo tūris ir planavimas taip pat pakitęs. Pastato gale pristatytas kiek žemesnis priestatėlis su atskiru įėjimu. Abiejose stogo pusėje iškelti tuo laikotarpiu populiarėjantys dvišlaičiai mezoninai. Taip pastogėje atsirado galimybė įrengti papildomus kambarius. Įstiklintas prieangis (veranda) itin puošnus: stiklai suskaidyti mažesnėmis plokštumomis, apačia vertikaliai apkalta profiliuotomis lentelėmis, durys dvivėrės, įsprūdinės konstrukcijos, stogelio skliautas puoštas.
Namo langai dideli, su dekoratyviais kiaurapjūviais antlangiais. Namo skliautas puošnus, suskaidytas į kelias plokštumas, apkaltas horizontaliai, vertikaliai ir įžambiai lentelėmis, tai suteikia skliautui puošnumo. Skliauto puošybą papildo maži rombo formos langeliai. Mezoninų skliautai taip pat dekoruoti skirtingai apkalant lentelėmis. Visas namas puoštas karnizais, vėjalentėmis.
Šio namo planas gerokai pakitęs, palyginti su tradicine stuba, modernesnis: virtuvė nebe centrinėje pastato dalyje, o su virykle nukelta į vieną namo galą ir įrengta šalia stubos (šeimynstubės). Atsiradęs atskiras įėjimas į virtuvę iš pastato galo. Centrinėje pastato dalyje tebesanti priemenė susiaurėjusi, virtusi koridoriumi, joje įrengti ir laiptai į mansardą.
Šiuolaikinės Interpretacijos
Šiandienos kontekste, siekiant išsaugoti etninį paveldą, svarbu kūrybiškai interpretuoti senąsias Suvalkijos kaimo architektūros tradicijas. Etninė architektūra - tai tarsi ta sovietmečiu nutrūkusi gija, kuri galėtų rišti mus su krašto praeitimi, tradicijomis ir tapti šiandieninės aplinkos neatsiejama dalimi, senųjų formų, simbolių kalba susiejančia mus su savo šaknimis, tautos savastimi.
Poreikis "prikelti" tradicinę kaimo architektūrą šiandien išlieka gyvybiškai aktualus, turime siekti, kad susigrąžintos senųjų pastatų formos būtų artimos savo kraštui, regionui.
Projektas S_01 - tai gyvenamasis namas, pritaikytas šiuolaikinį gyvenimo būdą gyvenančiam žmogui. Pastato architektūra įkvėpta tradicinio Suvalkijos regiono gyvenamojo namo, anksčiau vadinto STUBA. Pailgo stačiakampio plano name suprojektuoti du miegamieji, pagalbinės patalpos ir san. mazgas, didžiausią pastato dalį užima pagrindinė - svetainės/ virtuvės erdvė. Čia numatytos aukštesnės lubos, daugiau langų, todėl erdvė jauki ir šviesi, o langai vedantys į terasą, praktiški šiltuoju metų laiku.
Konstrukciniai sprendimai:
- Pamatai: gręžtiniai, poliniai pamatai
- Sienos: silikatinių blokelių mūras
- Stogo danga: valcuoto profilio skarda
- Fasadų apdaila: termomediena, valcuoto profilio skarda
- Šildymo būdas: šilumos siurblys: oras-vanduo
- Vėdinimas: rekuperacinė sistema
Suvalkijos regiono architektūra, apjungdama tradicijas ir modernumą, išlieka svarbiu kultūros paveldo elementu, atspindinčiu krašto istoriją ir žmonių gyvenimo būdą.
tags: #suvalkijos #gyvenamasis #namas