Nutraukiant santuoką arba sutuoktiniams dalinant turtą ne skyrybų procese, dažnai kyla klausimas, kaip sutuoktiniui apsaugoti savo nuosavybę, išvengti jos padalinimo ir dalies atitekimo kitam sutuoktiniui arba kaip apsaugoti dovanotą ir/ar paveldėtą turtą ir pan. Ieškant atsakymų į šiuos klausimus, pirma reikėtų nustatyti, kokia nuosavybės teisine forma sutuoktiniai valdo turtą, identifikuoti, kuris turtas priklauso sutuoktiniams bendrosios jungtinės nuosavybės teise ir turėtų būti dalinamas, o kuris yra kiekvieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė ir dalinamas nebus.
Šiame straipsnyje aptariami svarbiausi aspektai, susiję su sutuoktinių turto padalijimu, remiantis teismų praktika.
Bendroji Jungtinė Sutuoktinių Nuosavybė
Pagal Lietuvos Respublikos civilinį kodeksą galioja sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės prezumpcija, kuri reiškia, jog turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė. Pvz. jeigu po santuokos sudarymo sutuoktiniai įsigijo butą, automobilį, kompiuterį ar skalbino mašiną ir pan.,- šis turtas jiems priklausys bendrosios jungtinės nuosavybės teise.
Civiliniame kodekse yra pateiktas turto, priklausančio sutuoktiniams bendrosios jungtinės nuosavybės teise, detalizavimas:
- Turtas, įgytas po santuokos sudarymo: Tai yra turtas (kilnojamasis, nekilnojamasis), įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu. Taigi, jeigu automobilį/butą po santuokos sudarymo įsigijo sutuoktinis savo vardu, šis turtas priklausys abiems sutuoktiniams, nepaisant to, kas jį įsigijo ir kuris iš sutuoktinių nurodytas nuosavybės dokumentuose.
- Pajamos, gautos iš veiklos: Bendros yra pajamos, gautos tiek iš abiejų sutuoktinių, tiek ir iš vieno jų veiklos.
- Verslas: Jeigu abu sutuoktiniai pradėjo verstis verslu po santuokos sudarymo, bendrai jiems priklauso ir jų įsteigta įmonė bei iš jos veiklos gautos pajamos. Tačiau jeigu iki santuokos sudarymo įmonė nuosavybės teise priklausė vienam iš sutuoktinių, tai bendrosios jungtinės nuosavybės teise sutuoktiniams priklausys po santuokos sudarymo iš šios įmonės veiklos gautos pajamos ir įmonės (verslo) vertės padidėjimas.
- Pajamos iš darbinės ar intelektinės veiklos: Bendras turtas taip pat yra ir pajamos, gautos po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės ar intelektinės veiklos, dividendai, taip pat pensijos, pašalpos bei kitokios išmokos, išskyrus tikslinės paskirties išmokas. Taigi, vieno sutuoktinio gaunamas darbo užmokestis yra bendra sutuoktinių nuosavybė, taip pat kaip ir honoraras už profesinę veiklą.
- Pajamos iš asmeninio turto: Bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe Civilinis kodeksas pripažįsta pajamas bei vaisius, gautus iš sutuoktinio asmenine nuosavybe esančio turto.
Taigi, sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė apima gan platų įvairaus turto ratą, todėl dalinant turtą tiek skyrybų metu, tiek sudarant sutartį dėl turto padalinimo, reikia nustatyti, koks turtas yra bendras ir todėl turi būti dalinamas.
Žinoti, koks turtas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, yra naudinga ir tam, kad sudarant tam tikrus sandorius, kuriems reikalingas abiejų savininkų dalyvavimas, nebūtų atimama galimybė perleisti tam tikrus nuosavybės objektus.
Asmeninė Sutuoktinių Nuosavybė
Sutuoktiniai turi ne tik bendro, bet ir asmeninio turto, kuriuo gali naudotis, valdyti bei disponuoti, nepriklausomai nuo kito sutuoktinio valios. Kas gi įeina į asmeninio turto sudėtį?
- Turtas, įgytas iki santuokos: Tai yra abiejų sutuoktinių atskirai įgytas turtas iki santuokos sudarymo.
- Dovanotas ar paveldėtas turtas: Asmenine nuosavybe yra sutuoktiniui dovanotas ar paveldėtas turtas po santuokos sudarymo, jeigu dovanojimo sutartyje ar testamente nėra nurodyta, kad turtas perduodamas bendrojon jungtinėn sutuoktinių nuosavybėn.
- Asmeninio naudojimo daiktai: Asmenine nuosavybe taip pat yra sutuoktinių asmeninio naudojimo daiktai (avalynė, drabužiai, profesinės veiklos įrankiai), kas yra gan logiška ir suprantama.
- Intelektinė nuosavybė: Kalbant apie intelektinę nuosavybę, pajamos, gaunamos iš intelektinės veiklos, yra bendroji sutuoktinių nuosavybė, tačiau autorinės neturtinės teisės, intelektinės ir pramoninės nuosavybės teisės yra asmeninė sutuoktinio nuosavybė.
- Lėšos asmeniniam verslui: Asmenine nuosavybe taip pat yra ir lėšos bei daiktai, reikalingi asmeniniam sutuoktinio verslui, išskyrus lėšas ir daiktus, skirtus verslui, kuriuo verčiasi abu sutuoktiniai bendrai.
- Ypatingo pobūdžio lėšos: Jeigu sutuoktinis gauna tokias ypatingo pobūdžio lėšas, kaip žalos atlyginimą ar kitokią kompensaciją už žalą, padarytą dėl sveikatos sužalojimo, neturtinę žalą, tikslinę materialinę paramą ir kitokias išmokas, išimtinai susijusias tik su jas gaunančio sutuoktinio asmeniu, teises, kurių negalima perleisti kitiems asmenims, šios lėšos bus asmeninės to sutuoktinio.
- Turtas įgytas už asmenines lėšas: Asmeninės nuosavybės teise priklausantis turtas yra sutuoktinio įgytas turtas už asmenines lėšas arba lėšas, gautas realizavus jo asmenine nuosavybe esantį turtą, jeigu to turto įgijimo metu buvo aiškiai išreikšta sutuoktinio valia įgyti turtą asmeninėn nuosavybėn.
Sutuoktiniui padovanotas ar jo paveldėtas turtas - jo asmeninis turtas.
Šiame straipsnyje apibrėžiamas turto teisinis režimas galioja tik tada, jeigu sutuoktiniai nėra sudarę vedybinės sutarties ir ja pakeitę turto teisinio režimo.
Asmeninės Nuosavybės Pripažinimas Bendrąja Jungtine Nuosavybe
Ieškovė iki santuokos su atsakovu sudarymo asmeninės nuosavybės teise įgijo žemės sklypą ir jame esantį namą, tačiau teismai, vadovaudamiesi CK 3.90 straipsnio 1 dalimi, šį namą pripažino bendrąja jungtine šalių nuosavybe ir įtraukė jį į santuokos nutraukimo byloje dalytino sutuoktinių turto balansą.
Tokią išvadą teismai grindė aplinkybėmis, kad šalims gyvenant santuokoje šis ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklausęs namas net du kartus buvo rekonstruotas ir tokiu būdu buvo iš esmės pagerintas, padidinant jo vertę ir paklausą rinkoje.
Spręsdami dėl namo pripažinimo bendrąja jungtine šalių nuosavybe teismai taip pat rėmėsi aplinkybėmis, kad atsakovas, šalims gyvenant santuokoje, dirbo, o jo gaunamas darbo užmokestis, kuris iš esmės visą santuokos galiojimo laikotarpį buvo didesnis nei ieškovės darbo užmokestis, buvo naudojamas šeimos poreikiams patenkinti; be to, šeimos poreikiams patenkinti buvo panaudotos ir lėšos, atsakovo gautos pardavus jam asmeninės nuosavybės teise priklausiusį butą.
Atsižvelgdami į šias aplinkybes ir į tai, kad byloje nėra duomenų, jog atsakovas būtų naudojęs savo gautas pajamas netinkamai ar tenkindamas vien tik savo asmeninius poreikius, teismai padarė išvadą, kad atsakovo gautos lėšos buvo naudojamos gerinant šeimos gyvenamąjį būstą.
Nors byloje buvo nustatyta, kad išlaidas už namo pagerinimą apmokėjo ir ieškovės motina, šias lėšas teismai vertino kaip jos dovaną ieškovės šeimai, suteiktą siekiant pagerinti šeimos buities sąlygas. Dėl šios priežasties lėšų panaudojimas rekonstruojant namą, teismų vertinimu, nesudarė pagrindo pripažinti, kad jis buvo rekonstruojamas asmeninėmis ieškovės lėšomis. Taigi egzistuoja visos sąlygas, reikalingas siekiant pripažinti sutuoktiniui asmeninės nuosavybės teise priklausantį turtą bendrąja jungtine abiejų sutuoktinių nuosavybe.
Po Santuokos Sudarymo Padovanotas Turtas
Po santuokos sudarymo padovanotas turtas tam tikrais atvejais gali būti vertinamas ne kaip bendroji jungtinė abiejų sutuoktinių nuosavybė, o kaip vieno iš sutuoktinių asmeninė nuosavybė. Tokia galimybė yra nustatyta CK 3.89 straipsnio 1 dalies 2 punkte, kuriame yra reglamentuota, jog sutuoktiniui po santuokos sudarymo dovanotas turtas, tuo atveju, jeigu dovanojimo sutartyje nėra nurodyta, kad turtas perduodamas bendrojon jungtinėn sutuoktinių nuosavybėn, gali būti pripažįstamas sutuoktinio asmenine nuosavybe.
Kita vertus, įstatyme nėra prezumpcijos, jog tam tikras turtas yra kiekvieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė, priešingai, įstatyme nustatyta santuokoje įgyto turto bendrumo prezumpcija.
Todėl byloje kilus ginčui, kaip - asmeninės ar bendrosios jungtinės nuosavybės teise - yra valdomas konkretus turtas, asmuo, teigiantis, kad turtas buvo jo įgytas asmeninės nuosavybės teise, turi tokias aplinkybes pagrįsti įrodymais, o teismas turi priimti sprendimą dėl konkretaus turto priklausymo vienam ar abiem sutuoktiniams, sistemiškai įvertinęs visumą byloje surinktų įrodymų.
Šiuo aspektu taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad paprastai sutuoktinių bendro gyvenimo metu turtas, ypač jeigu tai yra šeimos gyvenamoji vieta, nepriklausomai nuo to, kam jis priklauso nuosavybės teise, yra gerinamas nesudarant specialių susitarimų dėl tam skiriamų lėšų dalies (išskyrus atvejus, kai sutuoktiniai sudaro sutartis dėl turto pasidalijimo (vedybų ar povedybines)), taip pat nerenkama atliktų pagerinimų vertę patvirtinančių įrodymų, nes šeimos, kaip tokios, tikslai yra bendri.
Sutuoktiniams gyvenant darnoje ir kuriant bendrą ateitį paprastai nėra renkami įrodymai, kam kas kiek ko davė, preziumuojant, kad visa, kas kuriama, yra kuriama bendrai šeimos labui, o aplinkybė, kad šeima iširo, nesudaro pagrindo kitaip vertinti sutuoktinių tėvų dovanotas lėšas ir jų ketinimus dovanojimo metu.
Todėl sutuoktinis, siekiantis paneigti minėtą prezumpciją, kad turtui pagerinti padovanotos lėšos buvo dovanojamos šeimos labui, turi įrodyti, kad jau dovanojimo metu dovanotojo valia buvo šias lėšas padovanoti būtent jam.
Turto Padalinimo Santuokos Nutraukimo Procese Ypatumai
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas vienoje naujausių bylų pažymėjo, jog santuokos nutraukimas yra vienas iš bendrosios jungtinės nuosavybės pasibaigimo pagrindų, todėl, nutraukiant santuoką, be kitų privalomai spręstinų santuokos nutraukimo padarinių, turi būti išsprendžiamas ir bendro turto padalijimo klausimas (CK 3.59 straipsnis, CPK 385 straipsnio 1 dalis). LAT išaiškino, jog teismo sprendimas padalyti konkretų sutuoktinių bendrą turtą reiškia konstatavimą, kad daugiau bendro turto sutuoktiniai nebeturi, todėl jie nebegalės pareikšti naujo ieškinio dėl kito turto padalijimo kaip bendrosios jungtinės nuosavybės.
Tuo atveju, jeigu paaiškėja, kad santuokos nutraukimo byloje buvo padalytas ne visas bendras turtas, taip manantis buvęs sutuoktinis turi teisę įstatymų nustatyta tvarka pasinaudoti proceso atnaujinimo institutu inicijuodamas bylos dėl santuokos nutraukimo proceso atnaujinimą CPK 366 straipsnio 1 dalyje nustatytais proceso atnaujinimo pagrindais.
Santuokos nutraukimo procese neaptarus bendrojo turto padalinimo klausimo, jis įgauna bendrosios dalinės sutuoktinių nuosavybės teisinį statusą.
Nutraukus santuoką, turto, kuris pagal šeimos teisės normas buvo priskirtinas bendrajai jungtinei nuosavybei, teisiniam režimui nebetaikomos šeimos teisinius santykius reglamentuojančios teisės normos, t. y. tokiais atvejais, kai sutuoktiniams bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantis turtas nepadalijamas santuokos nutraukimo byloje, nutraukus santuoką, jis valdomas bendrosios dalinės nuosavybės teise, o buvę sutuoktiniai yra laikomi bendrosios dalinės nuosavybės dalyviais ir bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektą valdo, juo naudojasi ir disponuoja bendru sutarimu.
Bendrosios jungtinės nuosavybės prezumpcija reiškia, kad turtas, įsigytas po santuokos tiek abiejų, tiek vieno sutuoktinio vardu, yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė.
Procesiniai Aspektai
Nagrinėjant bylą teisme dėl skyrybų ar turto padalinimo, pirma nustatytina sutuoktinių turto nuosavybės rūšis. Nuo turto nuosavybės formos priklausys, kuriam sutuoktiniui tas turtas atiteks, ar turtas bus dalinamas ar ne.
Civilinis kodeksas pateikia bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės prezumpciją, kuri reiškia, kad turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė. Atsižvelgiant į šią prezumpciją, įrodinėti reikia būtent aplinkybę, kad turtas sutuoktiniui priklauso asmeninės nuosavybės teise.
Civilinis kodeksas aiškiai apriboja įrodymų ratą ir nurodo, kad faktas, jog tam tikras turtas yra asmeninė sutuoktinio nuosavybė, gali būti įrodytas tik rašytiniais įrodymais, išskyrus atvejus, kai įstatymas leidžia liudytojų parodymus arba to turto prigimtis ir pobūdis patys savaime įrodo, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė.
Sutuoktinio asmeninė teisė į turtą teismo proceso metu įrodinėtina rašytiniais įrodymais.
Gali susidaryti situacija, kad dėl objektyvių priežasčių nebeegzistuoja jokių rašytinių įrodymų, kuriais galima būtų įrodyti turto nuosavybės rūšį.
Šiame straipsnyje apibrėžiamas turto teisinis režimas galioja tik tada, jeigu sutuoktiniai nėra sudarę vedybinės sutarties ir ja pakeitę turto teisinio režimo.
tags: #sutuoktiniui #padovanotasas #turt