Šiame straipsnyje aptarsime reikalavimus, keliamus sutartims dėl vamzdynų keitimo garažuose Lietuvoje. Aptarsime tiek dujinių, tiek elektros instaliacijos klausimus, įskaitant reikalingus dokumentus ir procedūras.
Dujų įvedimas ir šildymo sistemos įrengimas
Jeigu netoliese yra magistralinio dujotiekio trasa, nepaisant, ar jūsų namas senos ar naujos statybos, gamtines dujas įsivesti verta.
Pradinė investicija priklauso nuo atstumo, paprastai ji mažėja, jei magistralinio dujotiekio atšaka naudojasi ne vienas, o keli ar keliasdešimt namų ūkių.
Jeigu gąsdina dujų kaina, sename name galima pasilikti turimą kieto kuro katilą, kurį galima kūrenti esant didesniems šalčiams, o dujinį šildymą naudoti pereinamaisiais laikotarpiais bei karšto vandens ruošimui vasarą.
Naujame name patikimesnį dujinį šildymą galima įsirengti greta šilumos siurblio oras-oras arba oras-vanduo, kurie efektyvesni tik esant ne itin šaltiems orams, o vasarą gali pasitarnauti patalpų vėsinimui kaip kondicionierius.
Centralizuotai tiekiamų gamtinių dujų kaina svyruoja, Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) ją peržiūri du kartus per metus.
Jeigu nėra galimybės atsivesti gamtines dujas nuo magistralinio gamtinių dujų vamzdyno, galima įsirengti dujinį šildymą suskystintomis dujomis iš dujų balionų.
Suskystintų dujų tiekimu užsiima daug įmonių, dujos gali būti tiekiamos centralizuotai į didelius rezervuarus (taip vyksta didelėms vartotojų grupėms), arba gali būti tiekiamos įvairios talpos balionuose.
Dujų balionų tiekimu užsiimančių atskirų įmonių suskystintų dujų kaina skirtinga.
Tiesa, suskystintų dujų kaina didesnė nei gamtinių, bet suskystintos dujos yra apie 30 proc. kaloringesnės nei gamtinės.
Jeigu skaičiuotume, kad 150 kv. m ploto vidutinio sandarumo namo šildymui ir karšto vandens bei maisto ruošimui per metus reikia apie 2500 - 3000 kub.m gamtinių dujų, tai tokiam pat namui vidutinis metinis suskystintų dujų poreikis bus apie 1750 -2100 kub.
Privataus namo ar kito pastato lauko dujotiekis jungia skirstomojo dujotiekio atšaką su namu.
Pirmiausia iš energijos skirstymo operatoriaus (ESO) reikia gauti prisijungimo sąlygas ir parengti techninį projektą.
Rengiami du projektai - lauko ir vidaus dujotiekio. Lauke montuojamas požeminis dujotiekio vamzdis, antžeminiu būdu dujotiekius leidžiama tiesti tik išimtiniais atvejais, tokiu atveju dujų vamzdžiai gali būti tik plieniniai.
Lauko ir vidaus dujotiekio projektavimu ir montavimu užsiimančios UAB „Inžinerijos slėnis" vadovas sako, kad racionaliausia visus projektavimo ir įrengimo darbus patikėti kvalifikuotiems įmonės specialistams, nes jie atlieka visus darbus - pradedant projekto parengimu, lauko dujotiekio nutiesimu ir baigiant katilinės įrengimu, dujinės viryklės, šildymo prietaisų pajungimu ir išbandymu.
Nereikia ieškoti atskirų darbų rangovų, visa atsakomybė ir garantiniai įsipareigojimai yra iš vienos įmonės.
Dujotiekio projektavimas ir montavimas, šildymo sistemos įrengimas iš vienų rankų. Sutartis, garantiniai įsipareigojimai, priežiūra.
Prie lauko dujotiekio galima priskirti dujų įvadą į namą. Jis pravedamas per sieną, naujoje statyboje jį galima pravesti po pamatu ar per pamatą, tokiu atveju fasade nelieka vamzdžio, kuris ne visada atrodo estetiškai.
Dujotiekio įgilinimo reikalavimai:
- dujotiekių - iki 0,5 m nuo žemės paviršiaus iki apsauginio dėklo viršaus.
- Jei dujotiekis yra apsauginiame polietileniniame ar plieniniame dėkle ir naudojamos apsauginės gelžbetoninės plokštės, atstumas nuo apsauginės plokštės apačios iki apsauginio dėklo viršaus per visą sumažinto įgilinimo ilgį turi būti ne mažesnis kaip 0,1 m.
- įvedamo į pastatus dujotiekio prie pastatų ir statinių pamatų - iki 0,4 m nuo žemės paviršiaus iki apsauginio dėklo viršaus.
Vidaus dujotiekis yra pastato dujų sistemos dalis. Pastato dujų sistemą sudaro dujotiekis ir jo dalys, dujiniai prietaisai, degimui reikalingo oro tiekimo ir degimo produktų šalinimo sistema.
Vidaus dujotiekio įrengimą reglamentuoja „Dujų sistemų pastatuose įrengimo taisyklės". Dujotiekio vamzdžiai pastato viduje gali būti atviri, paslėpti, po tinku, galima juos montuoti grindyse ir užlieti betonu.
Atviri dujų vamzdžiai gyvenamosiose patalpose turi būti ne mažesniame kaip 2,2 m aukštyje nuo grindų. Taip pat dujų vamzdis gali būti pravestas palubėje, pakabinamose lubose (lubų konstrukcija turi būti vėdinama), sienų kanaluose.
Užtinkuoti ir užbetonuoti galima iki 0,1 bar darbinio slėgio dujų vamzdį be jungčių.
Geltonos spalvos dujų vamzdžiai turi nesikirsti su kitų inžinerinių sistemų vamzdynu, dujų vamzdis turi būti tiesiamas tiesiomis linijomis, vertikaliai arba horizontaliai, turi būti kiek įmanoma trumpesnis.
Atokiose vietovėse, kur arti nėra gamtinių dujų trasos, verta įsivesti šildymą suskystintomis dujomis, vadinamą šildymu dujų balionais arba šildymu propano dujomis.
Kaip minėjome, suskystintų propano dujų šilumingumas didesnis nei gamtinių dujų, jų reikia mažiau.
Dujų balionus galima užpildyti butano ir propano dujų mišiniu. Labai svarbu pasirinkti dujų tiekėją, kurio 95 procentus dujų sudėties sudarytų propanas.
Propano garavimo arba virimo temperatūra yra apie -43°С šaltyje. Tačiau tokių šalčių Lietuvoje nebūna.
O butanas nebegaruoja esant -0,5 °С šalčio, jis yra kaloringesnis ir naudojamas maisto gamybai skirtuose dujų balionuose.
Todėl labai svarbu, kad 95 proc. dujų balionų, skirtų šildymui, sudarytų suskystintos propano dujos.
Dujinių katilų gamintojai irgi rekomenduoja naudoti propano dujas.
Įmonės „Inžinerijos slėnis" darbuotojai sako, kad savo užsakovams rekomenduoja patikimus dujų tiekėjus, kurie šildymui skirtus dujų balionus užpildo 95 proc.
Kitas momentas, dėl kurio dalis žmonių privengia šildymo dujų balionais, yra sprogimo baimė. Tačiau dujų balionai yra laikomi lauke, sandarioje spintoje, joje yra dujų nuotėkio jutiklis, kuris, esant net menkiausiam dujų išsiskyrimui, automatiškai užblokuoja jų patekimą į aplinką.
Juk dažniau girdime apie buitinių dujų balionų, naudojamų maisto gamybai, sprogimus, nei apie propano dujų balionų sukeltas avarijas. Dujų balionų spinta - skydinė.
Visų pirma, tiekiamų dujų kiekis skaičiuojamas ne balionais, o suvartotų dujų kubiniais metrais. Jų kiekį rodo skaitliukas, įrengiamas prie dujų balionų spintos - skydinės.
Šildymas dujų balionais prilygsta šildymui gamtinėmis dujomis, jis toks pat komfortiškas ir nereikalaujantis nuolatinio dėmesio.
Reikalavimai dujinio katilo patalpai priklauso nuo katilo tipo. B tipas - katilas jungiamas prie dūmtraukio, skirto pašalinti degimo produktams į lauką (katilas neizoliuotas aplinkoje).
Dujinio šildymo katilai yra kompaktiški, degimas ir šalinami degimo produktai švarūs, dujinis katilas gali būti įrengiamas atskiroje katilinėje, taip pat gyvenamųjų namų vonios ar tualeto kambariuose (tik C tipo), garažuose (irgi tik C tipo), virtuvėse ir panašiose patalpose.
Dujinių katilų montavimas, patarimai, klaidos, specialistų komentarai
Reikalavimai patalpoms, kuriose įrengiami dujiniai prietaisai:
- Patalpos, kuriose įrengiami dujiniai katilai ir kiti prietaisai, turi būti vėdinamos, o vėdinimas atitikti higienos normų nustatytus reikalavimus.
- Patalpose, kuriose įrengiami dujiniai prietaisai, draudžiama įrengti mechanines vėdinimo sistemas su rekuperacija ir šių patalpų mechanines vėdinimo sistemas prijungti prie bendros kitų patalpų vėdinimo sistemos.
- Patalpos turi būti su varstomu langu (arba langu su orlaide) ir durimis.
- Dujinius prietaisus galima įrengti patalpose, kurių aukštis ne mažesnis kaip 2,2 m.
- Lango plotas turi būti ne mažesnis kaip 0,05 m2 kiekvienam patalpos tūrio kubiniam metrui.
- Jei patalpos tūris 20 m3 ir didesnis, lango angos plotas (suminis angų plotas) turi būti ne mažesnis kaip 1 m2.
- Jei patalpoje yra įrengta uždujinimo signalizacija ir automatinis dujų išjungimo vožtuvas, langas yra privalomas, bet lango angos plotas nereglamentuojamas (nenormuojamas).
Jei dujinio katilo patalpa yra cokoliniame aukšte ar rūsyje, o lango apačia yra žemiau žemės paviršiaus ir antžeminis lango angos plotas mažesnis nei reikalaujama, tai prieš langą turi būti įrengta prieduobė. Atstumas nuo rūsio sienos iki prieš langą esančios prieduobės atraminės sienutės turi būti lygus lango požeminės dalies aukščiui.
Šis atstumas turi būti ne mažesnis kaip 0,5 m, o prieduobės plotas viršutinėje dalyje turi būti ne mažesnis kaip lango požeminės dalies angos plotas, jei langas įgilintas daugiau kaip 0,5 m.
Patalpų plotas, kuriose įrengiami dujiniai prietaisai, dydis turi atitikti prietaiso gamintojo nurodymus. Jeigu gamintojas nenurodė, patalpų dydis turi būti ne mažesnis kaip nurodyta taisyklėse.
Šie standartiniai reikalavimai taikomi dujiniams katilams, deginantiems tiek gamtines, tiek ir suskystintas dujas iš balionų.
Šiuo metu rinkoje yra tik kondensaciniai dujiniai katilai, kurių efektyvumas yra itin didelis, nes juose vyksta kondensacija, kuomet vandens garai virsta papildoma šiluma.
Dujinis katilas su integruotu vandens šildytuvu. Idealus kainos ir kokybės santykis. Kombinuotas karšto vandens ruošimas - kai dujinis katilas jungiamas su boileriu.
Jei karšto vandens talpa yra integruota dujiniame katile, vandenį šildo spiralinis šilumokaitis, yra dujinių katilų, kuriuose vandens šildymui papildomai naudojama kondensacinė šiluma. Šio tipo katiluose palaikoma nustatyta vandens temperatūra, todėl katilui nesikūrenant vanduo šildomas elektra.
UAB „Inžinerijos slėnis" meistrai suskaičiavo, jog vidutinė lauko dujotiekio įvedimo kaina yra apie 1200 Eur, žinoma, priklauso nuo atstumo. Konkrečiame objekte kaina priklauso nuo situacijos, reikalingos įrangos ir kitų faktorių.
Elektros įvedimas į garažą
Šiame įraše aprašysiu darbus, kuriuos reikėjo atlikti, kad garaže būtų įvesta elektra.
Aprašomas garažas įrengtas bendrame pastate su kitais vienuolika garažų ir Registrų centre užregistruotas kaip atskiras objektas.
Detalią ir naujausią informaciją apie tai, ką reikia padaryti prieš pateikiant paraišką, kokie dokumentai reikalingi, kaip pateikti paraišką ir kitą informaciją galima rasti tam skirtame ESO svetainės puslapyje.
Reikalingi dokumentai:
Priklausomai nuo situacijos, gali būti reikalingi tokie dokumentai: žemės sklypo ribų planas su nurodyta pageidaujama apskaitos įrengimo vieta, nekilnojamojo turto registro pažyma, bendrasavininkių sutikimas, įgaliojimai ir pan.
Paraišką pateikiau internetu jau mintoje ESO svetainėje. Po kelių dienų gavau patvirtinimą, kad elektra man bus įvesta. Kartu su patvirtinimu gavau išankstinio apmokėjimo už elektros įvedimą sąskaitą ir prijungimo sąlygas, t.y.
Artimiausia laisva ESO komercinė apskaitos spinta, iš kurios reikėjo atsivesti įvadinį kabelį, buvo prie pat pastato, kuriame yra ir garažas, sienos.
Mokestis, kurį reikia sumokėti ESO už elektros įvedimą, priklauso ne tik nuo atvado tipo, bet ir galios. Be to, trifazio elektros tinklo įrengimas yra brangesnis, palyginus su vienfazio tinklo įrengimu.
Garažui priskirta komercinė apskaitos spinta yra pastatyta ant žemės prie pat garažų pastato sienos.
Parinkau tokį kabelio tiesimo kelią: kabelis iš spintos iškišamas po žeme → po žeme nutiesiamas iki sienos→ vertikaliai siena pakeliamas iki reikiamo aukščio→ horizontaliai siena nuvedamas iki garažo ir pro išgręžtą skylę sienoje įkišamas į garažo vidų → garažo viduje kabelis nutiesiamas iki įvadinės dėžutės.
Kabelis turi būti tinkamas tiek tiesimui po žeme, tiek atspariam atmosferos poveikiui.
Tiesiant įvadinį kabelį buvo nuspręsta, kad jei ateityje reiktų padidinti galią iki 5 kW, įvadinio kabelio nebereiktų keisti. Dėl to, rinkdamasis kabelio laidų storį turėjau omeny, kad juo galės tekėti 5000/220≈23 A srovė.
Pagal EĮĮBT taisyklių 1 priedo 4 lentelę artimiausias varinio laido storis, kuris atitinka 23 A arba stipresnę srovę yra 2,5 mm2 (atitinka 25 A srovę).
Kaip jau minėjau, apskaitos spinta yra sumontuota ant žemės. Mėgindamas po žemėmis iškišti kabelį iš apskaitos spintos susidūriau su netikėta problema.
Iškasiau nemažai žemių, kol supratau, kad šoninės spintos sienelės įkastos į žemę taip giliai, kad nepavyks pasiekti jų apačios. Kasdamas žemę iš spintos priekinės sienelės pusės, užteko iškasti apie 20 cm. gylio duobę ir pasiekti sienelės apačią.
Po žemėmis nutiestą kabelį papildomai įkišau į gofruotą vamzdį.
ESO pateiktose prijungimo sąlygose buvo nurodyta, kad kabelis turi būti paruoštas prijungimui prie elektros tinklo.
Garažo viduje kabelį nuvedžiau iki įvadinės dėžutės. Įvadinėje dėžutėje kabelio fazinį laidą pirmiausia prijungiau prie automatinių jungiklių.
Pagal EĮĮBT taisyklių 1 priedo 31 lentelę, maksimali vardinė automatinių jungiklių srovė naudojant 3 kW galią negali būti didesnė nei 16 A. Kadangi garaže neplanuojama naudoti jokie specialūs įrenginiai, parinkau B suveikimo charakteristikos tipo jungiklius, kurie yra šiek tiek „jautresni” už C charakteristiką, kurią turį apskaitos spintoje sumontuoti ESO automatiniai jungikliai.
Paprastai garažuose elektros instaliacija įrengiama ant sienos, t. y. kabeliai, kištukiniai lizdai, paskirstymo dėžutės ir kiti elementai montuojami ant sienų jų nepaslepiant. Tokią instaliaciją gana paprasta įrengti, ypač jei sienos nėra tinkuotos ar iškaltos dailylentėmis.
Pagal ELIĮT taisyklių 1 priedo 1 lentelę mažiausias leidžiamas varinio laido storis yra 1,5 mm2. Pagal EĮĮBT taisyklių 1 priedo 4 lentelę tokio storio laidu leidžiama tekėti 18 A srovei. 18 A srovė atitinka 220 × 18 ≈ 4 kW galią.
Dėl to, apšvietimo grandinei kabelio su 1,5 mm2 storio laidais yra daugiau nei pakankama. Kištukinių lizdų grandinėms kabelis su 1,5 mm2 storio laidais taip pat galėjo būti tinkamas.
Pirmas darbas, kurį padariau prieš montuojant elektros instaliaciją, ant sienos susižymėjau vietas, kuriose turi būti jungiklis, šviestuvai, kištukiniai lizdai ir kabelių grioveliai. Po to, pažymėtose vietose iškirtau griovelius ir angas.
Nors įrankių nuomos įmonės siūlo išsinuomoti specialius prietaisus, kurie skirti griovelių pjovimui, tačiau dėl kelių metrų ilgio griovelių to nedariau ir juos iškaliau rankomis su kaltu ir plaktuku. Kištukinių lizdų, jungiklio ir paskirstymo dėžutės angoms iškalti kalto ir plaktuko neužteko.
Iškirtęs griovelius ir angas jas išvaliau bei ištepiau giluminiu tinko gruntu.
Grioveliuose kabelius pritvirtinau su specialiais į plytą įkalamais kabelių laikikliais.
Esu išmėginęs nemažai laidų sujungimų būdų: pradedant laidų susukimu ir apvyniojimu izoliacija, kaladėlėmis, laidų susukimu jungtimi su sriegiu ir baigiant spyruoklinėmis jungtimis. Šį kartą išmėginau užspaudžiamas jungtis.
Užspaudžiamos jungtys turi svirtelę, kurią užlenkus laidas tvirtai prispaudžiamas prie vidinio kontakto. Skirtingai nei spyruoklines jungtis, naudojant užspaudžiamas jungtis labai lengva išardyti laido ir jungties kontaktą.
Sumontavus visą elektros instaliaciją ir ją prijungus prie įvadinio kabelio, patikrinau, ar nepadariau klaidos sujungdamas laidus.
Atlikus įvado ir instaliacijos montavimo darbus, techniškai elektros tinklas yra paruoštas prijungti prie ESO elektros tinklo. Tačiau, norint, kad ESO tai padarytų, pirmiausia reikia, kad VEI inspektorius, neradęs trūkumų, tai patvirtintų išduodamas pažymą.
Vienas iš privalomų dokumentų, kuriuos reikia pateikti VEI - varžų matavimo protokolas. Deja, šio dokumento negalima paruošti pačiam, tai turi padaryti specialų leidimą ir įrangą turintis elektrikas.
Dėl to, tiek varžų matavimo protokolo, tiek kitų dokumentų paruošimą ir pateikimą VEI patikėjau pasamdytam elektrikui.
Elektros įvedimo žingsniai:
- Paruošti visus reikalingus dokumentus.
- Pateikti paraišką ESO.
- Sumokėti už elektros įvedimą.
- Įrengti įvadinį kabelį ir instaliaciją garaže.
- Gauti VEI pažymą.
- Prisijungti prie ESO elektros tinklo.
Po savaitės šiame puslapyje atsirado įrašas, kad ESO gavo VEI pažymą.
Nuvykęs į garažą įjungiau automatinius jungiklius ir apšvietimo jungiklį.
Su elektriniu virduliu patikrinau ar veikia kištukiniai lizdai. Taip pat patikrinau ar veikia įžeminimas, t. y.