Nekilnojamojo turto rinka Lietuvoje nuolat kinta, todėl svarbu žinoti pagrindines tendencijas ir galimybes. Šiame straipsnyje aptarsime žemės ir butų rinkos situaciją, žemės pardavimo užsieniečiams klausimus, antrinių žaliavų supirkimo galimybes bei kitus aspektus, kurie gali būti naudingi tiek pirkėjams, tiek pardavėjams.
Žemės rinka: Pirkti ar parduoti?
Stodama į Europos Sąjungą, Lietuva buvo įsipareigojusi riboti žemės ir miško pardavimą užsieniečiams tik iki šių metų gegužės, tačiau šis draudimas pratęstas dar trejiems metams. Vis dėlto manoma, kad apie dešimtadalį tokios žemės Lietuvoje per tarpininkus jau yra įsigiję užsieniečiai, ir šis skaičius dar augs.
Sociologiniai tyrimai rodo, kad leidimui parduoti žemę užsieniečiams pritaria 22 proc. Lietuvos gyventojų, o šios idėjos nepalaiko net 65 proc. Neliberalizavus žemės rinkos, perpardavinėtojai iki draudimo galiojimo pabaigos gali pirkti žemę pusvelčiui. Nors net ir dabar dėl žemės supirkėjų aktyvumo kainos po truputį auga, jos negali nusipirkti vietiniai žmonės, norintys įsigyti žemės savo reikmėms, ūkiui plėsti.
Šiuo metu hektaras dirbamos derlingos žemės netoli Marijampolės kainuoja apie 6 000-7 000 litų, kartais už itin derlingą žemę prašoma iki 10 000 litų už hektarą. Nors būna atvejų, kai pardavinėjama ir po 4 000. Alytaus regione hektaro žemės kaina - 3 500-5 000 litų, Kauno - 5 500-11 300 litų, Klaipėdos - 4 500-7 000 litų, Telšių - 4 000-6 500 litų, Utenos - 4 500-5 500 litų, Vilniaus - 5 500-6 500 litų.
Pasak nekilnojamojo turto eksperto Nerijaus Simonavičiaus, padėtis žemės rinkoje iš tikrųjų skiriasi nuo padėties butų rinkoje - pastaroji yra gerokai labiau apmirusi. Turintys pinigų žmonės superka mažesnius sklypus, nori suformuoti didesnius ir patys juose užsiimti verslu ar ūkininkavimu. Be to, žemę, jei nieko kito negalima padaryti, galima išnuomoti, per Nacionalinę mokėjimo agentūrą gauti išmokas.
Žemės kainos regionuose
Žemiau esančioje lentelėje pateikiamos orientacinės žemės kainos įvairiuose Lietuvos regionuose:
| Regionas | Hektaro kaina (litais) |
|---|---|
| Marijampolės | 6 000 - 10 000 |
| Alytaus | 3 500 - 5 000 |
| Kauno | 5 500 - 11 300 |
| Klaipėdos | 4 500 - 7 000 |
| Telšių | 4 000 - 6 500 |
| Utenos | 4 500 - 5 500 |
| Vilniaus | 5 500 - 6 500 |
Butų rinka: Stabilizacija ar nuosmukis?
Atrodo, didžiąją dalį nekilnojamojo turto agentų darbo sudaro akių dūmimas, o ne noras padėti klientui parduoti ar nusipirkti nekilnojamojo turto už realią kainą, suvokti, ką ir kodėl jis perka. Tačiau yra žmonių, kurie išlošia iš abiejų situacijų - pirmuoju atveju, vis kaitindami pirkimo „šišą“, perpardavinėja butus kas kelis mėnesius, patys uždirba ir kelia kainas kitiems, antruoju atveju įtikina klientus parduoti nekilnojamąjį turtą pusvelčiui, nes jis tik neva pigs ir pigs. Paprasti pirkėjai abiejose situacijose pralošia, mat jokių saugiklių nuo nekilnojamojo turto spekuliantų Vyriausybė nėra parengusi.
„Ober-Haus“ Vertinimo ir rinkotyros skyriaus vadovas Saulius Vagonis, paklaustas apie pagausėjusius skelbimus dėl superkamų butų, sakė, kad tai jokia tendencija ar ženklas, jog butų kainos jau pasiekė dugną ir turėtų pradėti kilti. Jo nuomone, tokie skelbimai kaip „pirksiu butą jūsų name“ ar „superkame butus“ - greičiau rinkodaros triukas, už kurių slypi nekilnojamojo turto agentai. Paskambinus į butų „supirktuves“, iš tikrųjų pripažįstama, kad jos butus perka kiek pigiau nei rinkos kaina, maždaug 10-15 proc., užtat reikalus tvarko greitai ir patikimai.
Pasak „Ober-Haus“ specialisto, stabilios būsto kainos spekuliantų paprastai nedomina - jos skatina įsigyti būstą tuos asmenis, kuriems jo iš tiesų reikia. Jeigu ir tokiomis sąlygomis rinkos aktyvumas auga, tuomet tai yra pakankamai sveikos rinkos požymis.
Būsto kainos Lietuvos didmiesčiuose išlieka nekintančios, o štai sandorių skaičius stabiliai auga. Registrų centro duomenimis, per pirmąjį šių metų pusmetį mūsų šalyje buvo sudaryta 8 proc. daugiau butų ir 17 proc. daugiau namų pirkimo-pardavimo sandorių nei prieš metus.
„Padėtį būsto rinkoje galima vadinti stabilia, be didesnių atsigavimo ar nuopuolio požymių“, - teigė vienos iš didžiausių Lietuvoje nekilnojamojo turto bendrovių specialistas.
Nekilnojamojo turto rinkoje, specialistų teigimu, galioja taisyklė - pirkti, kai visi parduoda, ir parduoti, kai visi perka. Tikriausiai nevertėtų, vaizdingai kalbant, nešti buto į supirktuvę. Antroji taisyklė paprastam pirkėjui ar pardavėjui atliekant nekilnojamojo turto operacijas - niekuo per daug netikėti.
Derybų klaidos, kurių turėtų vengti būsto pirkėjai
Antrinių žaliavų supirkimas: Papildomas uždarbis ir aplinkosauga
Tačiau greta šios - nemokamos atliekų surinkimo sistemos - egzistuoja ir komercinė antrinių žaliavų supirkimo rinka. Tą patį popierių, plastiką, stiklą galima parduoti atliekų tvarkymu užsiimančioms firmoms.
"Ecoservice Klaipėda" daug metų superka antrines žaliavas iš įmonių, ūkininkų, ir taip pat - iš gyventojų. Biurokratinių formalumų nėra - atvežė žmogus popierių ar plastiką, vietoje pasvėrėme ir išmokėjome pinigėlius. Populiariausia antrinė žaliava - popierius. Jis skirstomas į dvi rūšis: pakuočių kartonas ir visa kita mišri makulatūra. Klaipėdiečiai daugiausia atveža mišrios makulatūros. Beje, mokyklose jau baigiasi mokslo metai ir lieka daug prirašytų sąsiuvinių, žurnalų. Arba, pavyzdžiui, atnaujinama biblioteka ir lieka daugybė nereikalingų knygų.
Jeigu vertinti finansiniu požiūriu, tai brangiausiai superkama skaidri plėvelė, kurios kaina siekia iki 260 eurų už toną, o popierinės pakuotės - iki 70 eurų.
Mūsų supirkimo punktas Klaipėdoje yra Tilžės gatvė 60, "Ecoservice Klaipėda" bazėje. Kiemo gale matyti sukrautos išrūšiuotų atliekų pakuotės - ten yra mūsų cechas, kur visos antrinės žaliavos yra superkamos, prieš tai jas pasvėrus. Beje, nebūtina ir važiuoti - mes patys galime tas žaliavas pasiimti.
tags: #superkamas #nekilnojamas #turtas