Šunų auginimas daugiabučiuose namuose Vilkaviškyje, kaip ir kituose miestuose, yra reglamentuojamas tam tikrų taisyklių, kurių privalu laikytis, siekiant užtikrinti tiek gyvūno gerovę, tiek ir aplinkinių gyventojų ramybę. Šiame straipsnyje aptarsime pagrindinius aspektus, susijusius su šunų laikymu daugiabučiuose Vilkaviškio mieste.
Tarp šunų mylėtojų ir jų augintinių netoleruojančių kaimynų egzistuojančios amžinos kovos neišspręs nei seniūnija, nei policija.
Redakciją pasiekė vilkaviškietės, gyvenančios Gedimino gatvės 14-ame name, laiškas. Moteris skundžiasi jų name butą išsinuomojusia jauna pora, kuri laiko šunį.
Laiške išdėstytą problemą išklausę Vilkaviškio seniūno pavaduotoja Nijolė Kračkienė ir vyresnysis specialistas Remigijus Kurauskas pripažino, kad panašių skundų atkeliauja ir į seniūniją.
Dažniausiai žmonės skundžiasi, jog šunys kelia triukšmą, teršia daugiabučių aplinką, yra vedžiojami be antsnukių, išgąsdina vaikus ar apskritai gyvūnų bijančius kaimynus.
Seniūnija tiria gyventojų skundus, o įstatymus pažeidusius gyvūnų augintojus baudžia. Policija taip pat baudžia gyvūnų auginimo taisyklių nesilaikančius asmenis.
Tačiau seniūnijos darbuotojai įsitikinę, kad daugelis konfliktų kyla dėl kaimynų netolerancijos kitų poreikiams ir interesams. Gyvūnų namuose neauginantys žmonės dažnai įsitikinę, jog šunų mylėtojai pažeidžia aplinkinių interesus jau vien tuo, kad mano kitaip nei jie.
Dažnu atveju bute šunelį laikantys kaimynai išgirsta vienintelį argumentą: šuo privalo gyventi būdoje.
Pasak N. Kračkienės, kiek seniūnijai tekę tirti skundų dėl šunų, dažniausiai išaiškėdavo, jog gyvūno šeimininkas su besiskundžiančiu asmeniu turi įsisenėjusių asmeninių nesutarimų.
Pagrindinės Taisyklės ir Reikalavimai
Nors atskirose šalies savivaldybėse kiek skiriasi gyvūnų augintinių laikymo ir priežiūros reikalavimai, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos grupės vyresnysis patarėjas G. Leperskas LRT RADIJO laidoje „DUK“ sako, kad nors auginamas šuniukas gali būti mažas ir mielas, pavadėlis lauke būtinas.
Svarbu žinoti, į kokią instituciją kreiptis vienu ar kitu klausimu, norint sulaukti greitos reakcijos ir pagalbos. Savivaldybių teritorijose gyvūnų laikymo taisykles nustato ir kontroliuoja, kaip jos įgyvendinamos, - savivaldybių administracijos, todėl dėl pažeidimų reikia kreiptis į atitinkamą savivaldybę.
Minėtos taisyklės turi būti skelbiamos savivaldybių interneto svetainėse.
Atsakingas gyvūno laikymas, kaip ir geranoriškas problemų sprendimas su kaimynais, yra esminė augintinių laikytojų pareiga“, - teigia VMVT Gyvūnų sveikatingumo ir gerovės skyriaus vedėjo pavaduotoja, valstybinė veterinarijos inspektorė Rasa Sirutkaitytė.
Gyvūno Registracija ir Skiepai
Įsigyjant augintinį, būtina nepamiršti, kad šis turi būti registruotas. „Visi augintiniai turi būti registruoti. Negalima laikyti neregistruotų gyvūnų augintinių. Taip pat visi pasiutlige galintys susirgti gyvūnai turi būti paskiepyti nuo pasiutligės.
Už neturinčių šeimininkų, valkataujančių ar pasiklydusių gyvūnų augintinių gaudymą, prieglaudų jiems kūrimą ir kontrolę taip pat atsakingos savivaldybės.
Radus pasimetusį gyvūną augintinį, reikėtų pranešti atitinkamam savivaldybės, kurios teritorijoje rastas gyvūnas, skyriui arba kreiptis į oficialią gyvūnų globėjų organizaciją.
Radus priklydusį šunį ar katę, svarbu specialiu skaitytuvu patikrinti, ar gyvūnas identifikuotas poodine mikroschema, pagal kurios duomenis galima būtų surasti gyvūno šeimininką.
Identifikavimo priemonių skaitytuvus turi gyvūnų globėjai, dauguma veterinarijos gydyklų ir teritoriniai VMVT padaliniai.
Jei kyla įtarimas, kad rastas gyvūnas gali sirgti pasiutlige (nekoordinuoti gyvūno judesiai, seilėtekis, agresyvumas), reikėtų pranešti ir Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai.
Šunų Vedžiojimas
Turbūt visi esame ne kartą susidūrę su tuo, kad keturkojo šeimininkas vedasi savo augintinį be pavadėlio. Neretai atsakoma, kad šuniukas mažas, draugiškas, tad pavadžio jam visai nereikia.
„Nėra jokių išlygų pagal veisles, dydžius, plaukų spalvą ir pan. Vienintelė galimybė paleisti šunį laisvai - šunų vedžiojimo aikštelė. Jei tokioje aikštelėje yra kitų šunų, būtina suderinti su visų šunų savininkais, kad jie neprieštarauja.
Seniūnijos vyresnysis specialistas R. Kurauskas paaiškino, jog pagal įstatymo raidę šunis galima vedžioti jiems skirtose aikštelėse bei laukymėse arba kitose retai žmonių lankomose vietose. Už šio punkto nesilaikymą taip pat baudžiama administracine tvarka.
Šunis ar kates laikantys asmenys turi žinoti, jog gyvūnus draudžiama vedžioti masinio žmonių susibūrimo vietose, kapinėse, mokyklų, sveikatos apsaugos įstaigų, vaikų lopšelių-darželių teritorijose, žaidimo ir sporto aikštelėse, stadionuose, pliažuose, skveruose, agresyvius šunis - ir prie gyvenamųjų namų esančioje žaliojoje vejoje, parkuose, išskyrus jų pakraščius.
Pasak G. Lepersko pasiteiravus, nuo kelerių metų leidžiama vedžioti šunis, savivaldybės atstovas patvirtina, kad teisės aktai nenumato amžiaus, nuo kurio būtų galima tai daryti.
„Asmuo nuo 16 metų jau pats atsako už nepadarytus arba padarytus neteisėtus veiksmus. O iki to laiko už asmens veiksmus atsako tėvai, - primena Vilniaus savivaldybės atstovas. - Jei tėvai patiki vaikui gyvūną, o gyvūnas, pavyzdžiui šuo, apkandžios kitą asmenį, tai tėvams, be abejo, už tai teks atsakyti.
Antsnukiai
Visai kitas reikalas - antsnukiai. Jie nėra privalomi visiems šunims. Jie privalomi tik pavojingų veislių šunims.
Triukšmo Kontrolė
Tačiau tos pačios Gyvūnų auginimo ir laikymo taisyklės apibrėžia, jog augintinių keliamas triukšmas neturi viršyti nustatytų higienos normų. Savininkai turi užtikrinti, kad jų laikomi gyvūnai nekeltų triukšmo, galinčio sutrikdyti žmonių ramybę, viešąją rimtį.
Atsakomybė Už Pažeidimus
Už nustatytus pažeidimus institucijos taiko nuobaudas ir kitas teisines priemones.
Beje, įstatymų nesilaikančių šeimininkų augintiniai neretai šiems pridaro materialinių nuostolių, kuriuos tenka padengti. Nuo palaidų, neprižiūrimų šunų dažnai nukenčia vaikai, apkandžiojami suaugusieji. Vien per šiuos metus į medikus kreipėsi 88 šunų apkandžioti rajono gyventojai.
Kaimynų Sutikimas
G. Leperskas patikina, kad norint laikyti šunį, katę ar net nuodingą gyvatę, jokio kaimynų sutikimo gauti nereikia. Pasak jo, net ir gyvenant daugiabutyje, kaimynų atsiklausti dėl to nereikia.
Senesnės redakcijos Gyvūnų auginimo ir laikymo taisyklėse buvo nuostata, kad gyvūną daugiabutyje laikantis asmuo turėtų gauti laiptinės gyventojų sutikimą. Tačiau šiuo metu galiojančiose taisyklėse nustatyta, kad daugiabučių namų butuose savininkui leidžiama laikyti vieną šunį ir vieną katę (arba du šunis, arba dvi kates). Bute leidžiama laikyti šuniukų arba kačiukų vadas iki 4 mėnesių amžiaus.
Specialių leidimų reikia tik norint laikyti agresyvių veislių šunis bei kitus pavojingus gyvūnus arba tuomet, kai viename bute ar privačiame name gyvena kelios šeimos.
Kur Kreiptis Radus Sužeistą Gyvūną
Radus sužeistą laukinį gyvūną ar paukštį, reikia kreiptis į Aplinkos ministeriją arba tiesiogiai į Gamtos apsaugos departamentus visoje Lietuvoje.
Mieste pastebėjus laukinį gyvūną, galima pranešti bendros pagalbos centro numeriu - 112.
Žiaurus Elgesys Su Gyvūnais
Už žiaurų elgesį su gyvūnais numatyta ne tik administracinė, bet ir baudžiamoji atsakomybė, todėl dėl žiauraus elgesio su gyvūnais (kankinamų, sužalotų ar nužudytų gyvūnų) reikia kreiptis į policiją.
Gyvūnų sveikatos ir gerovės pažeidimai - tai veiksmai, sukeliantys pavojų gyvūnų sveikatai ar gyvybei (pvz., nepakankamas gyvūnų šėrimas ar girdymas, vietos pasislėpti nuo nepalankių oro sąlygų nebuvimas, veterinarinės pagalbos nesuteikimas reikiamais atvejais, gyvūnų išmetimas nusibodus juos šeimininkams prižiūrėti, nelegalių gyvūnų kovų organizavimas ir kt.).
Žiaurus elgesys su gyvūnais - veiksmai, kai gyvūnai žūva arba lieka suluošinti (pvz., gyvūno sužalojimas ar nužudymas, gyvūno ausų, uodegų trumpinimas, kačių nagų šalinimas ir kt.).
tags: #sunu #laikymo #taisykles #daugiabutis #vilkaviskis