Šunys - žmogaus prijaukinti gyvi sutvėrimai, todėl būtent žmonės turi prisiimti visą atsakomybę už jų gerovę ir tinkamas gyvenimo sąlygas. Turbūt didžioji dalis šunų šeimininkų nori, kad jų augintiniai būtų puikūs draugai, patikimi namų sargai, kad jie būtų sveiki ir laimingi.
Šiame straipsnyje aptarsime, kaip tinkamai įrengti vietą šuniui, atsižvelgiant į jo poreikius ir aplinkos sąlygas, kad jis būtų laimingas ir sveikas. Panagrinėsime voljerų, būdų įrengimą, jų dydžius, medžiagas bei kitus svarbius aspektus.

Voljero įrengimas
Pirmiausia reikia nuspręsti, kur geriausia įrengti voljerą. Reikia numatyti, kad į tą vietą visą laiką nebūtų atsukusi saulė, kad šuo joje „nekeptų“, kad būtų šešėlis pasislėpti. Galima išnaudoti namo, garažo sienas, tuomet atkris dalies aptvaro statyba.
Kaip pasistatyti šunų voljerą iš padėklų medienos ★ „Pasidaryk pats“ medinis šunų namelis iš padėklų ★ Šilto šunų namelio iš tvoros gamyba
Nenorėdami statyti būdos, žmonės dažnai padaro landą, pavyzdžiui, į garažą, sandėliuką, o voljeras aptveriamas lauke. Optimalus voljero dydis yra 12 m2 (3×4 m). Voljere reikėtų įrengti nuotėkį, kanalizaciją. Geriausia, jei voljero grindys išbetonuotos. Taip pat įrengiami skydai su 10 mm plyšeliais.
Svarbu žinoti:
- Voljeras turi būti pagamintas ne iš tinklo, bet iš vielos strypų, mat atsiremdamas letenomis vielos tinklą šuo ištampo.
- Voljero durys turi atsidaryti į vidų, nes šuo, stipriau atsirėmęs, gali jas atidaryti. Išskyrus tuos atvejus, kai įrengiate specialią apsaugą.
Dar yra stogas. Jis dengiamas tam, kad šuniui vasarą nebūtų per karšta ir kad apsaugotume jį nuo sniego bei lietaus. Aišku, voljerą galima įrengti taip kaip ir namą, t. y. voljerui, ir būdai dengti galima panaudoti namo stogo dangą. Tuomet tai atrodo tarsi bendras ansamblis.

Voljero priežiūra
- Jas reikia naudoti bent kartą per mėnesį.
- Rekomenduojama kartą per savaitę voljerą išplauti vandeniu (vasarą, pavasarį, rudenį, išskyrus žiemą).
- Dezinfekcija reikalinga, nes voljere kaupiasi įvairios bakterijos, kurias, lakstydamas lauke, atsineša šuo.
Būdos įrengimas
Svarbu žinoti, kad būda visų pirma yra tam, kad sukurtume šuniui jaukumą, apsaugotume nuo šalčio, atmosferos reiškinių poveikio. Kai kuriuose prekybos centruose, prekiaujančiuose ūkinėmis priemonėmis, teko matyti parduodamas būdas. Jos yra niekam tikusios, nes nėra pritaikytos gyventi šuniui. Taip, šuo ten kartais įlenda, bet jis ten nesijaus nei jaukiai, nei šiltai. Mūsų senoliai kaldavo šunims būdas ir žinojo, ką daro. Iš kur jie tą žinojo, sunku pasakyti, bet, matyt, stebėjo ir suprato, kokie turi būti būdos išmatavimai, kraikas.
Būda, kaip ir voljeras, turėtų būti atsukta į praėjimo pusę, kur ateina, išeina žmonės. Išėjęs į voljerą šuo turi matyti didžiąją kiemo dalį. Antraip jis saugos tik tą pusę, kurią matys.

Būdos matmenys
Būdos išmatavimai turi būti: 90 cm ilgis, 70 cm aukštis, 60 cm plotis (vokiečių aviganiui). Landa - 30 cm pločio, 35 cm aukščio. Mažesniems šunims išmatavimai atitinkamai yra mažesni. Būda nuo grindų turi būti pakelta 10 cm. Grindis reikėtų sukalti iš lentučių su 1 cm tarpeliais.
Po būda turi būti įrengtas stalčius, nes lakstydamas lauke šuo ant savo kailio, kojų prineša purvo, o jam imus džiūti, visos žemės krenta ant grindų. Stalčių kartą per savaitę reikėtų ištraukti, išpilti žemes ir vėl įkišti į vietą. Dar būdoje turi būti lubos, nusikeliančios kartu su stogu arba atskirai. Stogas turėtų pilnai atsidaryti kaip automobilio bagažinė.
Landos negalima išpjauti šone. Gyvūnas, įlindęs į būdą, apsisuks keletą kartų, nugara uždengs landą, jeigu jam šalta, jeigu jam šilta - visuomet padės galvą ant landos krašto. Taigi stogą galite daryti vienšlaitį, dvišlaitį - čia jau dizaino reikalas.
Paklotas būdoje
- Reikėtų tiesti šiaudus, tačiau tik žiemą.
- Tinka tas paklotas, kuriame nesiveisia parazitai. Pavyzdžiui, šiene jie veisiasi, todėl netinka kaip paklotas.
- Šiaudai laiko šilumą, yra porėti, nugludinti, per juos nubyra visos žemės.
Šuns laikymas bute
Standartinio išplanavimo bute žmonės dažnai šunis laiko balkonuose. Bet tuomet gali kilti sunkumų, jeigu balkonas atsuktas į pietų pusę ir nuolat šviečia saulė (ypač jeigu balkonas įstiklintas). Gali susidaryti šiltnamio efektas ir grįžę namo šuns galite neberasti. Jei laikote savo augintinį balkone, grindys turėtų būti apšiltintos, kad šuo negulėtų ant betono.
Kiekvienas šuo jausis gerai matydamas visus kambarius (miegamuosius, virtuvę), stebėdamas, kaip žmonės įeina ir išeina. Kadangi tai yra gyvūnas-kompanionas, jis visada turi būti veiksmo sūkuryje.
Jeigu tai netrukdo praėjimui ar kitiems jūsų darbams, galite įrengti jo vietą koridoriuje: ten turi būti šuns gultas, indas su maistu ir vandeniu. Neretai šunims vieta įrengiama po stalu, vonioje.
Apskritai šunį laikyti bute yra šiek tiek komplikuota, nes butas labiau pritaikytas gyventi žmogui. Aišku, daugelis taip gyvena ir puikiai sutaria - visiems užtenka vietos. Tačiau jeigu nėra sąlygų, negalime suteikti to, kas yra būtina gyvūnui, renkamės ką nors kitą - žiurkėną, katę ir t. t.
Šuns priežiūros taisyklės
Kiekvienas šuo turi būti tinkamai auginamas, šeriamas, prižiūrimas, bei vedžiojamas priklausomai nuo amžiaus, fiziologijos ir elgsenos. Taip pat labai svarbu, kad jūsų keturkojis šuo būtų supažindintas su dresūra bei socializuotas.
Gyvūno savininkas arba atsakingas asmuo privalo garantuoti, kad gyvūno auginimas ir laikymas nekels grėsmės žmonių ramybei, sveikatai, gyvybei, nuosavybei, nepažeis kitų asmenų teisių ir interesų. Gyvūno savininkas arba atsakingas asmuo atlygina įstatymų nustatyta tvarka visas išlaidas, susijusias su jiems priklausančių gyvūnų padaryta žala. Šiuo atveju labai svarbu, kad šuo, kuris yra agresyvus arba ruoštas apsaugai, nekeltų pavojaus aplinkiniams, būtinai tokį augintinį vedžiokite su antsnukiu bei nepaleidinėkite nuo pavadžio neaptvertose teritorijose.
Šunys viešose vedžiojimo vietose vedžiojami su pavadėliu ir antsnukiu. Šunys, kuriems dėl jų veislės antsnukiai nepritaikyti ar jų negamina, gali būti vedžiojami (vedami) be jų, bet su pavadėliu. Jei šalia yra pašalinių žmonių, pavadėlis turi būti sutrumpintas tiek, kad šuo nekeltų grėsmės žmonėms ir kitiems gyvūnams.
Jei gyvūnas pasimeta, gyvūno savininkas privalo per 3 darbo dienas apie tai pranešti gyvūnų globos ir kontrolės tarnybai ir registratoriui. Taip pat kabinkite skelbimus savo rajone, interneto svetainėse bei skelbkite informaciją per radiją, taip pagreitinsite savo augintinio paieškas.
Jei radote pasimetusį gyvūną, privalote apie tai pranešti gyvūnų globos ir kontrolės tarnybai. Jeigu gyvūnas turi tatuiruotę, integrinį grandyną arba antkaklį su adresu, šios tarnybos darbuotojai turi nustatyti gyvūno savininką ir jam pranešti apie surastą gyvūną. Taip pat jei radote gyvūna, rašykite apie tai internete, skelbimų portaluose.
Šuns dresavimas
Pirmiausia, pastebima tai, kad paprastai aplink jų būdas būna išminti takeliai, kuriais keturkojai augintiniai diena iš dienos žingsniuoja ar mėgina bėgioti, norėdami bent kiek pasimankštinti. Kita dažna pririšto šuns elgesio ypatybė - perdėtai audringa reakcija į viską, kas vyksta aplink. Ji pasireiškia į kiemą atėjus žmogui arba tuomet, kai greta atsitinka kas nors neįprasto, pavyzdžiui, nutūpia paukštis ar prabėga koks nors gyvūnas.
Prirakinto šuns džiaugsmą, pamačius šeimininką, lydi lojimas, inkštimas ar stūgavimas, grandinės tąsymas į visas puses ir bergždžios pastangos bent kiek priartėti prie savojo gaujos vado. Tuo tarpu teritorijoje pasirodžius svetimam asmeniui ar kokiam nors nematytam sutvėrimui, šuo ima draskytis, tampa, atrodytų, nevaldomas ir agresyvus. Šuo nežino, ar, pavyzdžiui, atėjūnas yra pavojingas, tačiau per ilgus metus puikiai įsisąmonina, kad visuomet yra pririštas ir, kilus pavojui, neturės galimybės pabėgti. Todėl ypač stiprus savisaugos instinktas pakužda, kad vienintelis būdas išvengti galimo pavojaus - puolimas.
Iš to ir kyla šuns, negalinčio laisvai judėti, agresija. Be to, šunys yra tie gyvūnai, kurie itin atidžiai renkasi, kur miegoti ir ėsti, o kur tuštintis. Pirmuosius du veiksmus jie atlieka toje vietoje, kurioje jaučiasi saugūs, kuri yra jų „namai“, guolis. Ir, jei galėtų, tikrai neterštų ten pat.

Vietos savivaldybės nustatyti reikalavimai
Pavyzdžiui, Kauno miesto savivaldybės tarybos nustatyti reikalavimai:
- Laikyti gyvūnus bute, kuriame gyvena kelios šeimos, leidžiama, tik turint raštišką visų jame gyvenančių pilnamečių asmenų sutikimą.
- Bendrojo naudojimo patalpose gyvūnai, atsižvelgiant į veislės ar rūšies ypatumus, nešami specialiuose narveliuose, kuprinėse, ant rankų arba vedami su sutrumpintu iki 1 metro pavadėliu ir antsnukiu.
- Vežti liftu gyvūnus daugiabučiuose namuose, kuriuose nėra įkurtų bendrijų, galima tik tuo atveju, jei tam neprieštarauja kiti žmonės, esantys lifte.
- Gyvūno savininkas arba atsakingas asmuo privalo nedelsiant išvalyti ir sutvarkyti gyvūno priterštas vietas.
- Bute leidžiama laikyti vieną šunį ir vieną katę, arba du šunis arba dvi kates.
- Bute leidžiama laikyti šuniukų arba kačiukų vadas iki 4 mėn. amžiaus.
- Pradėti laikyti šunį ar katę daugiabučiame name galima tik gavus kaimynų, kurių butai ribojasi sienomis, lubomis ir grindimis, raštišką sutikimą.
- Už šunų ir kačių laikymą daugiabučiuose namuose gyvūno savininkas arba atsakingas asmuo privalo mokėti Kauno miesto savivaldybės tarybos nustatytą vietinę rinkliavą.
Taigi, prieš įsigyjant šunį, svarbu atsižvelgti į vietos savivaldybės nustatytus reikalavimus ir užtikrinti, kad jų būtų laikomasi.

Gyvūnų priežiūros reikalavimai
Asmenys, vedžiojantys gyvūnus viešose vietose, turi turėti priemones gyvūnų išmatoms surinkti. Asmuo, kurio vedžiojamas gyvūnas viešoje vietoje priteršė, nedelsdamas turi surinkti išmatas ir išvalyti priterštą vietą.
Visi laikomi gyvūnai privaloma tvarka kasmet turi būti skiepijami nuo pasiutligės.
Jei gyvūnas apkandžiojo, apdraskė žmones, kitus gyvūnus, apie tai gyvūno savininkas ar atsakingas asmuo nedelsdamas turi pranešti Kauno visuomenės sveikatos centrui ir Kauno miesto valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai. Tokį gyvūną savininkas arba atsakingas asmuo privalo izoliuoti 14 parų ir sudaryti sąlygas veterinarijos specialistui jį stebėti. Jei toks gyvūnas karantinuojamas gyvūnų globos namuose, visas išlaidas, susijusias su gyvūno karantinavimu, apmoka jo savininkas arba atsakingas asmuo.
Apibendrinant, šuns auginimas reikalauja atsakingo požiūrio ir tinkamo pasiruošimo. Tinkamai įrengtas voljeras ar būda, atsižvelgiant į šuns veislę ir poreikius, padės užtikrinti jo gerovę ir saugumą. Taip pat svarbu laikytis vietos savivaldybės nustatytų reikalavimų ir užtikrinti, kad šuo būtų tinkamai prižiūrimas ir dresuojamas.
tags: #suns #dresavimas #sklypo #ribas