Nusikaltimai nuosavybei nusikalstamumo struktūroje yra dominuojantys ir sudaro apie 70 -75 % visų egzistuojančių nusikaltimų. Kiekvienais šių nusikaltimų užregistruojama apie 50.000. Tokia situacija, kad nusikaltimai dominuojantys sudarė pastarąjį dešimtmetį.
LR K-ja skelbia, kad nuosavybė yra neliečiama. Ji gali būti perimta v-bės žinion tik įst., nustatyta tvarka ir kai tai bus atlyginta. Nuosavybės neliečiamumą saugo ir BT pripažindama tokias veikas nusikaltimais ir baudž.nusižengimais. Nuosavybė saugoma AT ir CT nuostatomis: apskaita, kontrolė, įskaitant ir turto deklaravimą.
XXVIII naujo BK skyrius pavadintas “Nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams”. Taigi visos turtinių nusikalstamų veikų grupės objektas neberibojamas nuosavybės santykiais, kas buvo būdinga senajam BK.
Naujai suformuluotas turinių nusikalstamų veikų objektas faktiškai apima visą turtinių santykių sferą, tuo tarpu nuosavybė, kaip ji apibrėžiama Civiliniame kodekse, turi kur kas siauresnį turinį.
Nors pastaruoju metu civilinėje teisėje pradėta vystyti nauja nuosavybės teisės doktrina, kuri pagrįstai pripažįsta, kad savininko nuosavybėje gali būti ne tik materialūs daiktai, bet ir turtinės teisės, o pačios nuosavybės teisės neriboja klasikine savininko įgalinimų triada, tačiau vis dėlto yra rimtų argumentų, kad ne visų rūšių turto priklausomumas jo turėtojui gali būti paaiškintas nuosavybės teise, kaip ir ne bet kurios turtinės nusikalstamos veikos mechanizmą įmanoma paaiškinti kaip nuosavybės teisės pažeidimą.
Iš tiesų, tokiomis nusikalstamos veikomis kaip vagystė ir plėšimas, kuomet svetimas turtas fiziškai užvaldomas ir pasisavinamas, žala daroma nuosavybei. Tačiau kitos nusikalstamos veikos gali turėti visai kitokį žalos padarymo mechanizmą.
Kodėl sukčiavimą taip sunku įrodyti?
Sukčiavimas: apibrėžimas ir požymiai
Sukčiãvimas - tai svetimo turto užvaldymas ar teisės į turtą įgijimas, turtinės prievolės išvengimas ar jos panaikinimas apgaule. Kitaip tariant, tai nusikalstama veika, kuria siekiama apgaule pasisavinti svetimą turtą ar išvengti turtinių įsipareigojimų.
Esminiai sukčiavimo požymiai:
- Apgaulė - panaudojama siekiant suklaidinti turto savininką ar valdytoją arba asmenį, kurio žinioje yra turtas.
- Savanoriškas perleidimas - dėl suklydimo, apgaulės paveikti asmenys savanoriškai patys perleidžia turtą ar teisę į turtą.
Apgaulė gali pasireikšti:
- Nukentėjusiojo suklaidinimu jam pateikiant objektyvios tikrovės neatitinkančią informaciją.
- Pateikiant suklastotus dokumentus.
- Nutylint esmines jo apsisprendimui dėl turto, turtinės teisės perleidimo aplinkybes, turint teisinę pareigą apie jas pranešti.
Asmuo gali būti suklaidinamas dėl bet kokių aplinkybių ar faktų, susijusių su turto, turtinės teisės perleidimu kaltininkui arba jo turtinės prievolės panaikinimu.
Labiausiai paplitę sukčiavimo būdai apima:
- Falsifikuotų daiktų pardavimas.
- Ne visos grąžos atidavimas.
- Apgavystės keičiant valiutą.
- Rankpinigių pasisavinimas.
- Fiktyvių loterijų organizavimas.
- Sukčiautojui nepriklausančio turto pardavimas.
- Prekių ar pinigų sukeitimas.
Suklaidintas turto savininkas ar turėtojas pats perduoda jį ar teisę į turtą sukčiautojui, manydamas, kad šis turi teisę jį gauti. Taip gali būti užvaldomas nekilnojamasis (žemė, miškas, statiniai), kilnojamasis (automobilis, brangenybės, pinigai) turtas, taip pat turtinės teisės.
Populiariausi sukčiavimo būdai.
Baudžiamoji atsakomybė už sukčiavimą Lietuvoje
Lietuvoje už sukčiavimą numatyta baudžiamoji atsakomybė tiek fiziniams, tiek juridiniams asmenims (išskyrus atvejus, kai apgaule įsigytas svetimas turtas ar turtinė teisė yra nedidelės vertės). Atsakomybė už sukčiavimą yra numatyta Baudžiamojo kodekso (BK) 182 straipsnyje, kuris įsigaliojo 2003 metais.
BK 182 straipsnis numato baudžiamąją atsakomybę už svetimo turto arba teisės į turtą įgijimą, turtinės prievolės išvengimą arba jos panaikinimą savo ar kitų asmenų naudai apgaule.
Piktnaudžiavimas pasitikėjimu kaip apgaulės būdas
Vienas iš apgaulės suklaidinant dėl kaltininko ketinimų būdų yra piktnaudžiavimas pasitikėjimu. Svarbu pažymėti, kad piktnaudžiavimas pasitikėjimu nėra savarankiškas sukčiavimo požymis, o tik vienas iš apgaulės būdų, naudojamų siekiant įgyti turtą.
Piktnaudžiavimas pasitikėjimu yra tada, kai kaltininkas BK 182 straipsnyje numatytas veikas padaro piktnaudžiaudamas tarp jo ir turto savininko, valdytojo ar asmens, kurio žinioje yra turtas, susiklosčiusiais asmeniniais, draugystės, giminystės, tarnybiniais ar kitokiais tarpusavio ryšiais, sudarančiais tarpusavio pasitikėjimo pagrindą.
Pasinaudodamas kito asmens pasitikėjimu kaltininkas pasiūlo sudaryti sandorį, iš kurio šis turės naudos, o kito asmens nuostolius pažada ateityje atlyginti. Kita šalis, tikėdama kaltininko nuoširdumu ir gerais ketinimais, sudaro sandorį, perduoda savo turtą, tikėdamasi, kad vėliau už tai jai bus atlyginta sutartu būdu.
Piktnaudžiavimas pasitikėjimu nuo kitų apgaulės būdų skiriasi tuo, kad turtas užvaldomas neklastojant jokių dokumentų, neklaidinant nukentėjusiojo dėl skolininko asmenybės.
Kaip atskirti sukčiavimą nuo civilinės teisės pažeidimo?
Teismai nagrinėdami baudžiamąsias bylas, kuriose kyla baudžiamosios ir civilinės atsakomybės atribojimo problema yra konstatavę, kad vien tik turtinės prievolės nevykdymas ar kitokių civilinės sutarties sąlygų nesilaikymas neatitinka sukčiavimo požymių ir neturi užtraukti baudžiamosios atsakomybės.
Tokiu atveju veikai kvalifikuoti kaip sukčiavimui nepakanka paskolos paėmimo ir jos negrąžinimo sutartu laiku fakto, svarbu įvertinti apgaulės požymį ir jos subjektyvų suvokimą.
Teismų praktikoje išaiškinta, kad tais atvejais, kai vertinama veika, susijusi su tam tikros sutarties sąlygos pažeidimu, turtinės prievolės nevykdymu, apie baudžiamąjį teisinį pažeidimo pobūdį turi būti sprendžiama vertinant tai, ar kaltinamo asmens naudota apgaulė buvo esminė nukentėjusiojo apsisprendimui dalyvauti jam žalingame sandoryje, ar kaltinamas asmuo sąmoningai sudarė situaciją, kad nukentėjusysis negalėtų civilinėmis teisinėmis priemonėmis atkurti savo pažeistos teisės arba toks pažeistų teisių gynimo būdas būtų apsunkintas.
Apgaulei nustatyti taip pat taikytinas kreditoriaus teisinės padėties pasunkinimo kriterijus (byloje nustatoma situacija, kai dėl skolininko veiksmų kreditoriaus galimybės atkurti pažeistas teises civilinėmis teisinėmis priemonėmis iš esmės pasunkintos).
Be to, gana svarbiu kriterijumi, padedančiu atskirti sukčiavimą nuo civilinės teisės pažeidimo, yra nukentėjusiojo apdairaus, atidaus ir rūpestingo elgesio kriterijus, susijęs su nukentėjusiojo asmens savybėmis ir veiksmais. Vadovaujantis šiuo kriterijumi, naudojama apgaulė turi įveikti bent minimalų protingo nukentėjusiojo elgesio lygį.
Dėl to bylose, kuriose kyla baudžiamosios ir civilinės atsakomybės atribojimo problema, nenustačius pirmiau nurodytų kriterijų, prioritetas teiktinas civilinėms teisių atkūrimo priemonėms.
Turto pasisavinimas: apibrėžimas ir atsakomybė
Pagal BK 183 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas pasisavino jam patikėtą ar jo žinioje buvusį didelės vertės svetimą turtą ar turtinę teisę arba didelę mokslinę, istorinę ar kultūrinę reikšmę turinčias vertybes. Pagal BK 190 straipsnio 1 dalį turtas yra didelės vertės, kai jo vertė viršija 250 MGL dydžio sumą.
Objektyviai turto pasisavinimas - tai neteisėtas, neatlygintinas, tyčinis kaltininkui svetimo, jam patikėto ar esančio jo žinioje turto, turtinės teisės pavertimas savo turtu ar savo turtine teise, pažeidžiant turto patikėjimo ar perdavimo jo žiniai sąlygas.
Esminis turto pasisavinimo požymis, skiriantis šią nusikalstamą veiką nuo kitų nusikalstamų veikų nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams, yra tai, kad šią veiką padaro asmuo, kuris dėl einamų pareigų, specialių pavedimų bei sutarčių pagrindu turi teisiškai apibrėžtus įgaliojimus dėl pasisavinamo turto. Šiuo atveju dėl to, kad kaltininkas su jam patikėtu (esančiu jo žinioje) turtu (turtine teise) pradeda elgtis kaip su nuosavu ir taip pažeidžia jam suteiktus įgaliojimus, toks turtas (turtinė teisė) iš teisėto kaltininko valdymo pereina į jo neteisėtą valdymą, t. y. faktiškai yra pasisavinamas.
Turto pasisavinimo subjektas - specialusis, todėl pagal BK 183 straipsnį atsako asmuo, kuriam nusikalstamos veikos padarymo metu turtas (turtinė teisė) buvo patikėtas ar perduotas jo žinion. Įgaliojimai turtui (turtinei teisei) kaltininkui gali būti suteikiami įvairiais pagrindais, pvz., esant civiliniams, darbo ar kitiems teisiniams santykiams.
Kvalifikuojant veiką pagal BK 183 straipsnį, svarbu nustatyti tiesioginę tyčią, kuri tokios nusikalstamos veikos padarymo atveju reiškia, kad kaltininkas, kuriam yra patikėtas (esantis jo žinioje) svetimas turtas, neteisėtai disponuodamas juo, nori paversti jį savo nuosavu turtu, taip siekdamas naudos turto savininko sąskaita.
Svetimo turto pasisavinimas laikomas baigta nusikalstama veika, kai kaltininkas įgyja galimybę turtą valdyti ir (ar) juo naudotis, ir (ar) disponuoti savo nuožiūra.
Teismų praktikos pavyzdžiai
Nagrinėjant sukčiavimo bylas, svarbu atsižvelgti į teismų praktiką, kuri padeda geriau suprasti, kaip atribojamas sukčiavimas nuo civilinių ginčų. Štai keletas pavyzdžių:
1 pavyzdys: Paskolos sutartis
Byloje buvo nustatyta, kad A. Z. ir V. P. yra pusbroliai, abu turi verslą, kurį laiką turėjo bendrą verslą. A. Z. sudarė paskolos sutartį su V. P. dėl didelės paskolos suteikimo. Paskolos grąžinimo terminas buvo nustatytas sutartyje. Sutartis buvo abiejų šalių laisvos valios išraiška, ir sutarties sudarymo faktas nebuvo ginčijamas nė vienos šalies.
Teismas konstatavo, kad V. P. neneigė savo įsipareigojimo pagal paskolos sutartį. Visą sutarties laikotarpį įvairiais veiksmais jis patvirtino savo įsipareigojimus A. Z. pagal sutartį, t. y. pasiūlė sudaryti laidavimo sutartį bei įkeitė savo šeimos turėtas akcijas. Taigi bylos duomenys nerodo, kad, sudarydamas paskolos sutartį, jis apgavo A. Z. ketindamas pasisavinti paskolą ir visai neketindamas jos grąžinti. Tuo tarpu įstatymas reikalauja, kad kaltininkas jau paskolos sutarties sudarymo metu turėtų tyčią negrąžinti paskolos.
Bylos duomenys nepatvirtina ir to, kad V. P. sumanymas negrąžinti paskolos būtų kilęs jau po paskolos sutarties sudarymo ir kad šis sumanymas buvo lydimas apgaulės elementų, siekiant padaryti A. Z. turtinę žalą.
2 pavyzdys: Neoficialus atlyginimas
Asmuo buvo nuteistas pagal BK 182 straipsnio 2 dalį už tai, kad, būdamas įmonės direktoriumi buhalteriui prie nustatyto atlyginimo dar ir neoficialiai primokėdavo tam tikras sumas. Didesnio nei nustatyto atlyginimo mokėjimas, jo neapskaitymas ir atitinkamai mažesnių buhalterės darbo pajamų deklaravimas buvo įvertintas kaip turtinės prievolės (gyventojų pajamų mokesčio ir valstybinio socialinio draudimo įmokų) išvengimas apgaule (sukčiavimas).
Šioje byloje Lietuvos Aukščiausiasis Teismas konstatavo, kad teismų praktikoje tam tikrais atvejais sukčiavimu pripažįstami ir nesąžiningi mokesčio mokėtojo veiksmai. Tačiau tokios praktikos įsitvirtinimas PVM ir motinystės (tėvystės) pašalpų grobstymo bylose nereiškia, kad bet kuris mokestinis nesąžiningumas kvalifikuotinas kaip turtinis sukčiavimas.
Teismas konstatavo, kad direktorius nuspręsdamas dalį atlyginimo buhalterei mokėti neoficialiai, neabejotinai iškreipė darbo ir mokestinius santykius, nesilaikė buhalterinės apskaitos taisyklių, bendrąja prasme vengė mokesčių ir būtent to siekė. Tačiau šios aplinkybės neleidžia daryti išvados, jog įmonės vadovas padarė sukčiavimą.
tags: #sukciavimas #turto #pasisavinimas