Sugyventinių turto teisės Lietuvoje: įstatymai ir praktika

Bendras gyvenimas nesusituokus - kasdienybė reikšmingai daliai mūsų šalies gyventojų. Dalis tokių porų ilgainiui susituokia, tačiau dalies keliai išsiskiria po daugelio metų taip ir nesumainius žiedų. Dažnai kyla klausimų dėl sugyventinių teisių į turtą, ypač po vieno iš partnerių mirties. Šiame straipsnyje išnagrinėsime, ar sugyventinis turi teisę paveldėti turtą Lietuvoje, kokios yra galimybės įgyti nuosavybės teisę ir kokie įstatymai tai reglamentuoja.

Sutuoktinių turtinius ir neturtinius santykius pakankamai išsamiai aprašo galiojančios šeimos teisės normos. Tačiau nesusituokę asmenys skyrybų ar mirties atveju gali likti be nieko. Todėl tais atvejais, kai nesusituokusios poros nusprendžia skirtis, neretai tenka spręsti klausimą, kaip reikėtų padalinti tokį bendro gyvenimo metu įgyta turtą?

Viena „Pajūrio naujienų“ skaitytoja išdėstė savo gyvenimo dramą: „Ne santuokoje su vyru išgyvenau 15 metų. Vyras mirė, bendrų vaikų neturėjome. Gyvenome viename būste su anyta, vyro motina, kuriai ir priklausė būstas. Visus tuos 15 metų dirbau, stengiausi dėl šeimos gerovės, prisidėdavau prie bendro ūkio. Vyrui (sugyventiniui) mirus jau kitą dieną anyta mane iškraustė iš būsto, pasakė, kad niekas čia man nepriklauso. Neleido pasiimti net mielų smulkmenėlių, kurias pirkome kartu su vyru. Beje, vyras nebuvo „auksinis“: piktnaudžiavo alkoholiu, būdavo, kad tai dirba, tai nedirba. Kai jau susiruošdavau nutraukti šiuos santykius, jo mama vis sakydavo „neišeik, nepalik mano sūnaus“, mane užstodavo, kai pykdavomės. Po laidotuvių viskas apsivertė aukštyn kojomis, o juk galėjome gyventi, būčiau padėjusi senatvėje“, - tokios istorijos verčia susimąstyti, o ką tokiais atvejais sako įstatymas?

Svarbu pažymėti, kad bendrai gyvenantiems, tačiau santuokos nesudariusiems asmenims, ir sutuoktiniams taikomas skirtingas teisinis turto reglamentavimas. Sutuoktiniams taikoma bendrosios jungtinės nuosavybės prezumpcija, reiškianti kad po santuokos įgytas turtas sutuoktiniams priklauso bendrosios jungtinės nuosavybės teise, kurioje abiejų sutuoktinių dalys yra lygios, tačiau nesusituokusių kartu gyvenančių asmenų įgytam turtui tokia prezumpcija negalioja.

Nesusituokusių porų bendras gyvenimas kartu praktiškai niekuo nesiskiria nuo santuoką sudariusių porų. Jos lygiai taip pat, kaip ir susituokusios poros, susilaukia bendrų vaikų, ima bendras paskolas, įsigija nekilnojamojo turto (butą, sodybą ir kt.), ar kito materialaus ir nematerialaus turto (akcijų, reikalavimo teisių ir kt). Įprastai visas nesusituokusių porų įgytas turtas, arba bent jau didžioji jo dalis, yra įregistruojamas tik vieno iš jų vardu kaip asmeninė vieno sugyventinio nuosavybė, nors turtas ir būna įgytas bendromis lėšomis (pavyzdžiui, automobilis, namas, butas ir kt.).

Sugyventinių teisinis statusas ir nuosavybės teisės

Sugyventiniai teisiškai nėra prilyginami sutuoktiniams, todėl tokių asmenų įgytam turtui negalioja bendrosios jungtinės nuosavybės teisinis režimas. Vadinasi, turtas, įgytas vieno iš sugyventinių jiems gyvenant kartu, savaime nėra laikomas bendra sugyventinių nuosavybe.

Kaip įgyti nuosavybės teisę į sugyventiniui priklausantį turtą?

Tam, kad sugyventinis galėtų įgyti nuosavybės teisę į kito sugyventinio turtą, reikia įrodyti buvus sugyventinių susitarimą dėl jungtinės (partnerystės) veiklos sukuriant bendrąją dalinę nuosavybę.

Pagal teismų praktiką, jeigu sugyventiniai (kartu gyvenantys nesusituokę asmenys) buvo susitarę siekti tam tikro tikslo, vertinama, kad jie saistomi sutartinių turtinių santykių. Nesusituokusių asmenų gyvenimas drauge, ūkio tvarkymas kartu, bendro turto kūrimas asmeninėmis lėšomis ir bendru jų pačių darbu, teismui gali būti pakankamas pagrindas pripažinti buvus asmenų susitarimą dėl jungtinės veiklos (partnerystės) sukuriant bendrąją dalinę nuosavybę, o tai yra, kai bendrojoje nuosavybėje kiekvienam savininkų priklauso tam tikra nuosavybės teisės dalis.

Akcentuotina, kad šalių siekis sukurti bendrąją dalinę nuosavybę įrodinėjamas tokiomis aplinkybėmis, kaip šalių bendras gyvenimas (ypač jei jis neepizodinis, bet trunka ilgą laiką, yra nuolatinis ir pastovus), ūkio tvarkymas kartu, bendro turto kūrimas asmeninėmis lėšomis ir (ar) savo darbu.

Nustačius buvus sugyventinių susitarimą įgyti konkretų turtą bendrosios dalinės nuosavybės teise, turi būti sprendžiama dėl konkrečios kiekvienam iš bendraturčių tenkančios bendrosios nuosavybės teisės dalies.

Bendrosios dalinės nuosavybės nustatymas

Tais atvejais, kai sugyventiniai nebuvo sudarę rašytinės formos jungtinės veiklos sutarties, iš kurios būtų aiški jų valia dėl kiekvienam iš sugyventinių priklausančios bendrosios dalinės nuosavybės dydžio, bet nustatyta, kad sugyventiniai bendrai veikė siekdami vienodo tikslo, turėtų būti vertinamos bendros sugyventinių turto sukūrimo sąlygos - įnašai pinigais, kitu turtu, profesinės ir kitos žinios, įgūdžiai, dalykinė reputacija ir dalykiniai ryšiai.

Taigi priklausomai nuo dalyvavimo lėšomis, turtu, asmeniniu įnašu, atsižvelgiant į bendro ūkio tvarkymą, kiekvienam iš sugyventinių sukuriama atitinkama nuosavybės teisės dalis.

Šiame kontekste svarbu pažymėti, kad pirmiau minima teismų praktika yra taikoma, kai kalbama apie vienam iš sugyventinių priklausantį turtą. O įgyti nuosavybės teisę į trečiajam asmeniui priklausantį turtą, pavyzdžiui, butą, įrodžius, kad buvo susitarimas su sugyventiniu dėl jungtinės veiklos (partnerystės), sukuriant bendrąją dalinę nuosavybę, nebus galima.

Jeigu trečiajam asmeniui priklausantis turtas buvo pagerintas sugyventiniams gyvenant drauge, yra galima reikalauti nebent daikto pagerinimo išlaidų atlyginimo, bet tam turi būti tam tikros sąlygos.

Lietuvos teismų praktikoje ne kartą buvo akcentuojama, kad nesusituokusių asmenų gyvenimas drauge, ūkio tvarkymas kartu, bendro turto kūrimas asmeninėmis lėšomis ir bendru jų pačių darbu teismui gali būti pakankamas pagrindas pripažinti buvus asmenų susitarimą dėl jungtinės veiklos (partnerystės) sukuriant bendrąją dalinę nuosavybę.

Teisė į daikto pagerinimo išlaidų atlyginimą

Sugyventinių situacijai yra aktualios teisės normos dėl nuomos ir panaudos, nes teisiškai kitam asmeniui priklausančiame turte sugyventiniai gali gyventi arba mokėdami nuomą, arba neatlygintinai (panauda) ir todėl sugyventiniai priklausomai nuo situacijos laikomi nuomininkais arba panaudos gavėjais.

Pagal įstatymą, jeigu nuomotojui priklausantis turtas buvo pagerintas nuomininko nuomotojo leidimu, nuomininkas turi teisę į turėtų šiam tikslui būtinų išlaidų atlyginimą, išskyrus tuos atvejus, kai įstatymai ar sutartis numato ką kita. Ši taisyklė taikoma ir panaudos teisiniams santykiams (naudojant turtą neatlygintinai).

Svarbu įsidėmėti, kad sprendžiant dėl daikto pagerinimo išlaidų atlyginimo, būtina nustatyti tokias sąlygas:

• sugyventinis pagerino išsinuomotą (naudotą neatlygintinai) daiktą;
• sugyventinis turėjo savininko leidimą daryti daikto pagerinimus;
• sugyventinio turėtų šiam tikslui būtinų išlaidų dydį;
• įstatymų ar šalių sutarties nenustatyta kitokių šių išlaidų atlyginimo taisyklių.

Taigi viena būtinų sąlygų, suteikiančių teisę į išlaidų, panaudotų daiktui pagerinti, atlyginimą, - tokių pagerinimų atlikimas turint savininko leidimą.

Leidimo daryti daikto pagerinimus detalumas kiekvienu konkrečiu atveju yra šalių susitarimo dalykas. Daikto savininkas, spręsdamas, ar duoti leidimą pagerinti daiktą, turi teisę detaliai išsiaiškinti, ką ir kaip ketinama daryti su jo daiktu, kaip pasikeis daikto savybės ir kita. Sugyventinis taip pat suinteresuotas išsiaiškinti, kokius pagerinimus jam leidžiama atlikti, nes tik už tokius pagerinimus jis galės tikėtis išlaidų atlyginimo.

Nors skaitytoja ir nenurodo, ar anytos butą sugyventiniai nuomavosi ar jame gyveno panaudos pagrindais (neatlygintinai), vis dėlto, jeigu anytai priklausantis turtas buvo pagerintas anytos leidimu, tokiu atveju yra galima reikalauti būtinų anytai priklausiančio turto pagerinimo išlaidų atlyginimo, išskyrus tuos atvejus, jeigu buvo susitarta kitaip, tačiau tam reikės įrodyti pirmiau minėtas teismų praktikoje nurodytas sąlygas (turėjo leidimą daryti pagerinimus ir kita).

Jeigu trečiajam asmeniui priklausantis turtas buvo pagerintas sugyventiniams gyvenant drauge, yra galima reikalauti nebent daikto pagerinimo išlaidų atlyginimo, bet tam turi būti tam tikros sąlygos.

Dažnai teismai, spręsdami ginčus dėl bendrai gyvenant įgyto turto nuosavybės formos (bendroji dalinė ar asmeninė), nesusituokusius kartu gyvenančius asmenis iš dalies prilygindavo sutuoktiniams. LAT pažymėjo, kad vien pats gyvenimo kartu faktas negali lemti turto priklausymo bendrąja daline nuosavybės teise. Net ir nustačius nesusituokusių asmenų gyvenimo drauge, ūkio tvarkymo kartu faktą, dėl kiekvieno konkretaus turto objekto nuosavybės formos turi būti sprendžiama atskirai, t. y. Antra, nustačius, jog sugyventiniai susitarė įgyti konkretų turtą bendrosios dalinės nuosavybės teise, turi būti sprendžiama dėl kiekvienam iš bendraturčių tenkančios bendrosios nuosavybės teisės dalies. Taigi, asmuo, siekiantis, kad kartu gyvenant įgytas turtas būtų pripažintas bendrąja daline nuosavybe, privalo įrodyti ne tik siekį konkretų turtą įsigyti bendrosios dalinės nuosavybės teise, bet ir kiekvienos iš šalių įnašo dydį. Trečia, būtina įvertinti ginčo objekto specifiką. Esminiu pagerinimu gali būti pripažįstamas kapitalinis remontas, rekonstrukcija, pertvarkymas ir kiti panašūs reikšmingi pakeitimai. Jeigu turto pagerinimas nebuvo esminis, turtas, esantis asmenine vienos šalies nuosavybe, neturėtų būti pripažintas bendrąja daline nuosavybe.

Paveldėjimas pagal įstatymą ir testamentą

LR Civilinis kodeksas numato, kad paveldėti pagal įstatymą gali kraujo ryšiu susiję asmenys (vaikai, tėvai, vaikaičiai, provaikaičiai, seneliai, proseneliai, broliai, seserys, sūnėnai, dukterėčios, dėdės, tetos, pusbroliai ir pusseserės), įvaikiai, įtėviai, sutuoktinis. Lietuvoje galiojantis reglamentavimas nenumato paveldėjimo pagal įstatymą teisės partneriui, ar vadinamajam sugyventiniui.

Paveldėti pagal įstatymą gali kraujo ryšiu susiję asmenys (vaikai, tėvai, vaikaičiai, provaikaičiai, seneliai, proseneliai, broliai, seserys, sūnėnai, dukterėčios, dėdės, tetos, pusbroliai ir pusseserės). Taip pat ir tiesiogiai kraujo ryšiu nesusiję, tačiau labai artimi asmenys - įvaikiai, įtėviai, sutuoktinis.

Jei partneris (sugyventinis) mirė ir turtą testamentu paliko kitam partneriui (sugyventiniui), svarbu žinoti, kad palikėjo vaikai, tėvai (taip pat ir įvaikiai, įtėviai), kuriems reikalingas išlaikymas, turi teisę į privalomąją palikimo dalį. Bent pusę tiek, kiek jiems priklausytų pagal įstatymą. Analogiška teisė į privalomą palikimo dalį yra numatyta ir išlaikymo reikalingam sutuoktiniui.

Jei partneris (sugyventinis) mirė ir nebuvo surašęs testamento, jo turtą reikia atskirti ir perduoti įstatyminiams paveldėtojams.

Turto pripažinimas bendrąja daline nuosavybe

Nepriklausomai nuo to, kurio sugyventinio vardu registruotas turtas, tiek mirusįjį pergyvenęs sugyventinis, tiek įstatyminiai paveldėtojai gali kreiptis į teismą dėl turto pripažinimo bendrąja daline nuosavybe ir jo atskyrimo. Tokiu atveju nėra pripažįstama paveldėjimo teisė sugyventiniui, tačiau atskiriama jo dalis bendrame turte, tai yra jam grąžinamas jo indėlis į šį turtą.

Reikėtų akcentuoti, kad teismų praktikoje nurodoma, kad vien bendro gyvenimo ir ūkio tvarkymo faktas savaime nereiškia, kad sugyventiniai buvo susitarę dėl turto įgijimo ar sukūrimo kartu. Sugyventinis ar turto paveldėtojai turi įrodyti ne tik gyvenimą drauge, bendro ūkio tvarkymą, bet ir tai, kaip buvo susitarta su mirusiu sugyventiniu, kokie konkretūs daiktai yra įgyjami ar tvarkomi bendrosios nuosavybės teise, o kurie buvo įsigyti su tikslu, kad jie liks asmenine kurio nors sugyventinio nuosavybe.

Įrodymai ir teismo praktika

Įstatymas nenumato apribojimų įrodinėjimui ir jo apimtis bei pasirinkti būdai iš esmės priklauso nuo kiekvienos individualios situacijos. Įrodymais gali būti pripažįstami tiek sugyventinio įnašai į bendro turto sukūrimą pinigais, tiek liudytojų parodymai.

Svarbu yra tai, kad prisidėjimas savo darbu suprantamas ne tik kaip tiesioginis dalyvavimas kuriant daiktą kaip nuosavybės objektą, bet ir darbas bendrame ūkyje, bendrų vaikų auginimas, darbų ir pareigų šeimoje pasiskirstymas.

Praktikoje dažna situacija, kai sugyventiniai vykdo bendrą verslą. Tokiu atveju, atitinkamai pagal verslo formą ir pobūdį gali būti įrodinėjama teisė į verslo dalį (akcijas, dalis) arba teisė į iš verslo gautas pajamas, verslo įrankius ar produktus (kai vykdoma individuali veikla).

Reikėtų akcentuoti, kad teismų praktikoje nurodoma, kad vien bendro gyvenimo ir ūkio tvarkymo faktas savaime nereiškia, kad sugyventiniai buvo susitarę dėl turto įgijimo ar sukūrimo kartu. Sugyventinis ar turto paveldėtojai turi įrodyti ne tik gyvenimą drauge, bendro ūkio tvarkymą, bet ir tai, kaip buvo susitarta su mirusiu sugyventiniu. Tai yra kokie konkretūs daiktai yra įgyjami ar tvarkomi bendrosios nuosavybės teise.

O kartais turtas sąmoningai įgyjamas kartu investuojant abiejų lėšas, darbą, vienam rūpinantis visa bendra buitimi, vaikais, kad kitas galėtų uždirbti daugiau pinigų bendram tikslui. - Su savo antrąja puse gyvename kartu jau 6 metus, tačiau nesame susituokę. Mūsų santykiai yra kaip bet kurios kitos šeimos, tad natūralu, kad visus pinigus leidžiame bendroms reikmėms. Būna, kad tenka remontuoti ir butą, kuriame gyvename ir kuris priklauso mano draugui asmeninės nuosavybės teise. Nesinori apie tai galvoti, bet kartais susimąstau: jei vyrui kas nors atsitiktų, nejaugi aš atsidurčiau gatvėje?

Taigi, nesusituokusių asmenų bendro gyvenimo metu įgytas turtas, kuris, nors ir yra įregistruotas tik vieno sugyventinio vardu, ir (ar) nesant sugyventinių rašytinio susitarimo dėl šio turto įgyjimo jų bendrojon nuosavybėn, gali būti teismo tvarka pripažintas sugyventinių bendrąja daline nuosavybe.

Šios dvi aplinkybės yra kumuliatyvios. Todėl sugyventinis, siekdamas konkretaus turto objekto nuosavybės pripažinimo, pirmiausia turi įrodyti, kad jį sugyventiniai buvo sutarę įsigyti bendrosios dalinės nuosavybės teise, t.y. jog tarp sugyventinių buvo susitarimas, kad įgyjamas turtinis objektas bus bendras, nors jis ir bus įregistruotas tik vieno iš jų vardu. Šią aplinkybę, kaip ir bendro gyvenimo kartu faktą, galima įrodinėti visais leistinais įrodymais, t.y. Teismui įsitikinus, kad sugyventinių susitarimas dėl konkretaus turto įgijimo bendrosios dalinės nuosavės teise buvo, toliau yra sprendžiama dėl kiekvienam iš sugyventinių tenkančios bendrosios nuosavybės teisės dalies.

Ji yra nustatoma pagal kiekvieno iš sugyventinio įnašus į turtinį objektą, kurie gali būti piniginiai (pavyzdžiui, asmeninės sugyventinio santaupos, dovanotos lėšos, ar kitos pajamos), kitas turimas sugyventinio turtas, profesinės ir kitos žinios, įgūdžiai, dalykinė reputacija ir dalykiniai ryšiai (CK 6.970 str. 1 d.). Teismų praktikoje taip pat yra pripažįstama, kad bendroji nuosavybė gali būti kuriama ne tik dalyvių piniginiais įnašais, ar kitu turtu, bet ir sugyventiniui dalyvaujant savo darbu kuriant bendro turto objektą.

Dalyvavimas savo darbu gali būti įvairus. Jis iš esmės priklauso nuo įgyjamojo turto objekto pobūdžio. Pavyzdžiui, vienoje iš kasacine tvarka nagrinėtų bylų, kasacinis teismas sugyventinei pripažino 1/3 dalies nuosavybės į gyvenamąjį namą, nurodydamas, kad ji prie gyvenamojo namo rekonstrukcijos prisidėjo savo darbu planuodama statybos darbų organizavimą, parūpindama statybines medžiagas, užtikrindama statybininkų priežiūrą darbų metų, jų maitinimą ir kt., nors sugyventinės bendras piniginis įnašas į gyvenamojo namo rekonstrukciją viso labo sudarė tik 2201,11 EUR iš 57924 EUR sąmatos sumos . Atkreiptinas dėmesys, kad yra tam tikrų turtinių objektų, prie kūrių sukūrimo (įsigyjimo) nėra galimybės prisidėti savo darbu.

Testamentas - būtina priemonė apsaugoti partnerį

Gyvenimas yra dinamiškas ir nenuspėjamas. Todėl, norint apsaugoti savo partnerį nuo teisminių ginčų ar turto netekimo, būtina tuo pasirūpinti iš anksto sudarant testamentą. Testamento sudarymui amžius nėra svarbus, o keičiamas jis gali būti neribotą skaičių.

Testamentas yra svarbus dokumentas, užtikrinantis, kad turtas bus paskirstytas pagal mirusiojo valią. Tačiau:

• Testamentu galima palikti turtą kam norima.
• Vaikai gali bandyti užprotestuoti testamentą, remdamiesi poveikiu testamento sudarymui, sunkia finansine padėtimi ar kitomis priežastimis.
• Jei testamentas sudarytas girtam, vėliau galima panaikinti arba perrašyti blaiviam.

Štai kaip galėtų atrodyti testamentas:

Penki patarimai, kaip sudaryti pirmąjį testamentą

Lietuvoje galiojantis reglamentavimas nenumato paveldėjimo pagal įstatymą teisės partneriui, ar vadinamajam sugyventiniui. Todėl, norint apsaugoti savo partnerį nuo teisminių ginčų ar turto netekimo, būtina tuo pasirūpinti iš anksto.

Santuokos registracija ir teisinis saugumas

Santuokos įregistravimas sukuria sutuoktiniams teisinį saugumą šeimos teisės aspektu. Tiek gyvenant santuokoje, tiek ir siekiant nutraukti santuokinius ryšius, visi klausimai, tokie kaip nekilnojamojo ir kilnojamojo turto teisinis režimas, kreditorinių įsipareigojimų vykdymas, paveldėjimas ir kita, turi teisinį apibrėžtumą ir iš to išplaukiančias teisines pasekmes.

Pagal teisinį reguliavimą sutuoktinių santuokoje įgytas turtas yra bendroji jungtinė nuosavybė. Taip pat preziumuojama, jog, nepriklausomai nuo įdėtų lėšų, darbo ar kitų veiksnių, lemiančių turto įsigijimą/sukūrimą, sutuoktinių santuokoje įgyto turto dalys yra lygios. Taigi, skirtingai, nei sugyventiniams, kilusio ginčo atveju sutuoktiniams nereikia įrodinėti jiems tenkančių turto dalių.

Sutuoktinio paveldėjimo teisės

Mirties atveju palikėją pergyvenęs sutuoktinis paveldi pagal įstatymą su pirmos eilės įpėdiniais (1/4 palikimo dalį, jeigu įpėdinių (be sutuoktinio) yra ne daugiau kaip trys, arba lygiomis dalimis, jeigu įpėdinių yra daugiau kaip trys) ar antros eilės įpėdiniais (1/2 palikimo dalį). Jeigu nėra pirmos ir antros eilės įpėdinių, sutuoktinis paveldi visą paveldimą turtą.

Apibendrinimas

Nors sugyventiniai neturi automatiškos teisės paveldėti vienas po kito pagal įstatymą, jie gali įgyti nuosavybės teisę į turtą įrodę, kad buvo susitarimas dėl jungtinės veiklos ir bendro turto kūrimo. Taip pat svarbu pasirūpinti testamentu, kuris užtikrins partnerio apsaugą po mirties.

Apžvelgus aukščiau nurodytą teismų praktiką, galima daryti išvadą, jog šiai dienai nesusituokusių asmenų turtinių interesų teisinė apsauga yra vertinama tik per sugyventinio turtinį įnašą ar jo indėlį į bendro gyvenimo metu įgyto turtinio objekto sukūrimą (įsigyjimą).

Štai keletas situacijų pavyzdžių, iliustruojančių sugyventinių paveldėjimo teises:

1. 10 metų kartu gyveno sugyventiniai, nesusituokę, neįregistravę partnerystės, dabar vyras mirė, jis neturi šeimos, nėra testamento, jis turi asmeninį butą. Ar sugyventinė gali paveldėti turtą? - Ne, nebent buvo testamentas, kad viską palieka jai.
2. Mirė sugyventinis, susituokę nebuvome, turime bendrą vaiką, taip pat jis turėjo vaiką dar iš pirmos santuokos, su pirmąja žmona jis išsituokęs. Ar priklauso kas nors jo buvusiai žmonai ir sugyventinei? - Buvusios žmonos ir sugyventinės pagal įstatymą nepaveldi. Vaikams priklauso viskas po lygiai.
3. Moteris 15 metų pragyveno su sugyventiniu, kuris per tą laiką paveldėjo savo tėvų namus. Jie kartu juos susitvarkė. Sugyventiniui mirus, yra jo 2 dukros iš buvusios santuokos. Ar mama gali tikėtis kokios nors dalies ar kompensacijos? - Ne, jeigu nebuvo testamento Jums nieko nelieka, tik tikriems jo vaikams.

Civilinio kodekso straipsniai, reglamentuojantys sugyventinių turtinius santykius:

• Civilinis kodeksas (3.229-3.235 straipsniai) nustato tam tikras normas, reglamentuojančias sugyventinių turtinius santykius, ypač jei jie bendrai gyvena ne mažiau kaip vienerius metus ir turi tikslą sukurti šeiminius santykius.
• 3.230 straipsnis: Turtas, kurio teisinį režimą nustato šio skyriaus normos.
• 3.231 straipsnis: Sugyventinių bendrai naudojamo turto teisinis režimas.
• 3.232 straipsnis: Bendrai įgyto ir naudojamo turto padalijimas.
• 3.233 straipsnis: Teisės disponuoti bendrai naudojamu turtu apribojimai.
• 3.234 straipsnis: Bendrai naudojamo turto padalijimo tvarka.
• 3.235 straipsnis: Teisė naudotis gyvenamąja patalpa.

Vis dėlto, įstatymas nenumato galimybės sugyventiniams tvarkant bendrą ūkį įgyti nuosavybės teisę į trečiajam asmeniui priklausantį turtą, tačiau jeigu turtas buvo pagerintas turto savininko leidimu, yra galima gauti būtinų išlaidų atlyginimą, jeigu sutartis ar įstatymai nenumato ką kita.

Visos teisės saugomos. pingvinas

tags: #sugyventiniu #turto #teises #bylos