Sugyventinių teisės į turtą Lietuvoje: paveldėjimas, testamentai ir nuosavybės klausimai

Vis daugiau porų renkasi gyvenimą kartu nesusituokus. Nors bendras gyvenimas nesusituokus tampa vis populiaresnis, svarbu žinoti, kokios teisės galioja sugyventiniams, ypač partnerio mirties atveju. Šiame straipsnyje aptarsime sugyventinių teises į turtą, paveldėjimo klausimus ir testamentų galiojimą.

Kas yra sugyventiniai ir kodėl jų teisės skiriasi?

Sugyventiniais laikomi asmenys, kurie gyvena kartu, veda bendrą ūkį, tačiau nėra įregistravę santuokos. Lietuvos įstatymai sugyventinių nelaiko sutuoktiniais, todėl jų teisės į turtą yra ribotos. Skirtingai nei santuokoje, sugyventiniams netaikoma bendrosios jungtinės nuosavybės prezumpcija, reiškianti, kad po santuokos įgytas turtas priklauso abiem sutuoktiniams lygiomis dalimis.

Sugyventinių teisės į turtą po partnerio mirties

Lietuvos įstatymai sugyventinių nelaiko sutuoktiniais, todėl jų teisės į turtą yra ribotos. Svarbu žinoti:

• Sugyventiniai nepaveldi turto pagal įstatymą, nebent yra testamentas.
• Jei nėra testamento, turtas priklauso palikėjo vaikams (tiek santuokiniams, tiek nesantuokiniams).
• Sugyventinis gali bandyti įrodyti teisme, kad gyveno kaip sugyventinis ir pretenduoti į 1/4 palikimo, tačiau tai ilgas ir sudėtingas procesas.

Kada sugyventinis gali pretenduoti į palikimą?

Nors įstatymas nenumato paveldėjimo teisės sugyventiniui, yra keletas būdų, kaip sugyventinis gali pretenduoti į mirusiojo turtą:

1. Testamentas: Jei partneris (sugyventinis) mirė ir turtą testamentu paliko kitam partneriui (sugyventiniui), svarbu žinoti, kad palikėjo vaikai, tėvai (taip pat ir įvaikiai, įtėviai), kuriems reikalingas išlaikymas, turi teisę į privalomąją palikimo dalį. Bent pusę tiek, kiek jiems priklausytų pagal įstatymą. Analogiška teisė į privalomą palikimo dalį yra numatyta ir išlaikymo reikalingam sutuoktiniui.
2. Bendrosios dalinės nuosavybės įrodymas: Jei partneris (sugyventinis) mirė ir nebuvo surašęs testamento, jo turtą reikia atskirti ir perduoti įstatyminiams paveldėtojams. Jei sugyventinio turtą iš esmės sudaro tik smulkūs buities daiktai, paprastai ginčų nekyla. Nepriklausomai nuo to, kurio sugyventinio vardu registruotas toks turtas, tiek mirusįjį pergyvenęs sugyventinis, tiek įstatyminiai paveldėtojai gali kreiptis į teismą dėl turto pripažinimo bendrąja daline nuosavybe ir jo atskyrimo. Tokiu atveju nėra pripažįstama paveldėjimo teisė sugyventiniui. Tačiau atskiriama jo dalis bendrame turte, tai yra jam grąžinamas jo indėlis į šį turtą.

Reikėtų akcentuoti, kad teismų praktikoje nurodoma, kad vien bendro gyvenimo ir ūkio tvarkymo faktas savaime nereiškia, kad sugyventiniai buvo susitarę dėl turto įgijimo ar sukūrimo kartu. Sugyventinis ar turto paveldėtojai turi įrodyti ne tik gyvenimą drauge, bendro ūkio tvarkymą, bet ir tai, kaip buvo susitarta su mirusiu sugyventiniu. Tai yra kokie konkretūs daiktai yra įgyjami ar tvarkomi bendrosios nuosavybės teise.

Įstatymas nenumato apribojimų įrodinėjimui ir jo apimtis bei pasirinkti būdai iš esmės priklauso nuo kiekvienos individualios situacijos. Įrodymais gali būti pripažįstami tiek sugyventinio įnašai į bendro turto sukūrimą pinigais, tiek liudytojų parodymai. Svarbu yra tai, kad prisidėjimas savo darbu suprantamas ne tik kaip tiesioginis dalyvavimas kuriant daiktą kaip nuosavybės objektą. Tai gali būti ir darbas bendrame ūkyje, bendrų vaikų auginimas, darbų ir pareigų šeimoje pasiskirstymas.

Praktikoje dažna situacija, kai sugyventiniai vykdo bendrą verslą, pavyzdžiui, vieno partnerio (sugyventinio) vardu įsteigtoje įmonėje abu prekiauja ir uždirba pinigus pragyvenimui. Tokiu atveju, atitinkamai pagal verslo formą ir pobūdį gali būti įrodinėjama teisė į verslo dalį (akcijas, dalis) arba teisė į iš verslo gautas pajamas, verslo įrankius ar produktus (kai vykdoma individuali veikla).

Testamentas - svarbi priemonė apsaugoti sugyventinio interesus

Testamentas yra svarbus dokumentas, užtikrinantis, kad turtas bus paskirstytas pagal mirusiojo valią. Tačiau:

• Testamentu galima palikti turtą kam norima.
• Vaikai gali bandyti užprotestuoti testamentą, remdamiesi poveikiu testamento sudarymui, sunkia finansine padėtimi ar kitomis priežastimis.
• Jei testamentas sudarytas girtam, vėliau galima panaikinti arba perrašyti blaiviam.

Nesantuokiniai vaikai ir paveldėjimas

Nesantuokiniai vaikai turi tokias pačias teises į palikimą kaip ir santuokiniai vaikai.

Kaip apsisaugoti nuo neteisingo palikimo paskirstymo?

Norint apsaugoti turtą nuo neteisingo paskirstymo, rekomenduojama:

• Sudaryti testamentą, aiškiai nurodant, kam paliekamas turtas.
• Pasitarti su teisininku dėl testamento sudarymo ir galimų rizikų.
• Stebėti, ar tėvas nepasirašo testamento būdamas neblaivus. Išsiblaivius, galima nuvykti pas notarą ir testamentą panaikinti, arba surašyti naują.

Situacijos pavyzdžiai

Štai keletas situacijų pavyzdžių, iliustruojančių sugyventinių paveldėjimo teises:

• Situacija 1: 10 metų kartu gyveno sugyventiniai, nesusituokę, neįregistravę partnerystės, dabar vyras mirė, jis neturi šeimos, nėra testamento, jis turi asmeninį butą. Ar sugyventinė gali paveldėti turtą? Atsakymas: Ne, nebent buvo testamentas, kad viską palieka jai.
• Situacija 2: Mirė sugyventinis, susituokę nebuvome, turime bendrą vaiką, taip pat jis turėjo vaiką dar iš pirmos santuokos, su pirmąja žmona jis išsituokęs. Ar priklauso kas nors jo buvusiai žmonai ir sugyventinei? Atsakymas: Buvusios žmonos ir sugyventinės pagal įstatymą nepaveldi. Vaikams priklauso viskas po lygiai.
• Situacija 3: Moteris 15 metų pragyveno su sugyventiniu, kuris per tą laiką paveldėjo savo tėvų namus. Jie kartu juos susitvarkė. Sugyventiniui mirus, yra jo 2 dukros iš buvusios santuokos. Ar mama gali tikėtis kokios nors dalies ar kompensacijos? Atsakymas: Ne, jeigu nebuvo testamento Jums nieko nelieka, tik tikriems jo vaikams.

Informacija apie mirusio asmens sąskaitose esančias lėšas gali būti teikiama tik notarams, vedantiems paveldėjimo bylą, ir įpėdiniams, kurie pateikia notaro išduotą liudijimą, patvirtinantį, kad tas asmuo yra įpėdinis. Bankas lėšas mirusio kliento sąskaitoje saugo neribotą laiką ir gali būti pervedamos įpėdiniams tik paveldėjimo teisės liudijime nurodyta tvarka.

Kaip įrodyti sugyventinių faktą teisme?

Sugyventinė teisme galėtų pateikti kokius nors dokumentus, kad galbūt su velioniu bendrai kažką pirko, turėjo bendrą paskolą, nuotraukų. Taip pat reikėtų ir liudytojų parodymų, pvz., galbūt kaimynai galėtų patvirtinti, kad moteris su vyru tikrai gyveno kartu. Tai - tikrai sudėtinga byla. Nėra labai paprasta įrodyti. Ir rezultatas visoks būna.

Civilinio kodekso straipsniai, reglamentuojantys sugyventinių turtinius santykius

Civilinis kodeksas (3.229-3.235 straipsniai) nustato tam tikras normas, reglamentuojančias sugyventinių turtinius santykius, ypač jei jie bendrai gyvena ne mažiau kaip vienerius metus ir turi tikslą sukurti šeiminius santykius.

• 3.230 straipsnis: Turtas, kurio teisinį režimą nustato šio skyriaus normos.
• 3.231 straipsnis: Sugyventinių bendrai naudojamo turto teisinis režimas.
• 3.232 straipsnis: Bendrai įgyto ir naudojamo turto padalijimas.
• 3.233 straipsnis: Teisės disponuoti bendrai naudojamu turtu apribojimai.
• 3.234 straipsnis: Bendrai naudojamo turto padalijimo tvarka.
• 3.235 straipsnis: Teisė naudotis gyvenamąja patalpa.

Vis dėlto, įstatymas nenumato galimybės sugyventiniams tvarkant bendrą ūkį įgyti nuosavybės teisę į trečiajam asmeniui priklausantį turtą, tačiau jeigu turtas buvo pagerintas turto savininko leidimu, yra galima gauti būtinų išlaidų atlyginimą, jeigu sutartis ar įstatymai nenumato ką kita.

Santuoka ar sugyvenimas: ką pasirinkti?

Santuokos įregistravimas - tarp dviejų gyvenimo partnerių sudaromas sandoris, kuris sukuria sutuoktiniams teisinį saugumą šeimos teisės aspektu. Tiek gyvenant santuokoje, tiek ir siekiant nutraukti santuokinius ryšius, visi klausimai, tokie kaip nekilnojamojo ir kilnojamojo turto teisinis režimas, kreditorinių įsipareigojimų vykdymas, paveldėjimas ir kita, turi teisinį apibrėžtumą ir iš to išplaukiančias teisines pasekmes.

Pagal teisinį reguliavimą sutuoktinių santuokoje įgytas turtas yra bendroji jungtinė nuosavybė. Taip pat preziumuojama, jog, nepriklausomai nuo įdėtų lėšų, darbo ar kitų veiksnių, lemiančių turto įsigijimą/sukūrimą, sutuoktinių santuokoje įgyto turto dalys yra lygios. Taigi, skirtingai, nei sugyventiniams, kilusio ginčo atveju sutuoktiniams nereikia įrodinėti jiems tenkančių turto dalių.

Tiesa, atsižvelgdamas į nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar jo turtinę padėtį arba kitas svarbias aplinkybes, teismas gali nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo ir priteisti vienam sutuoktiniui didesnę turto dalį. Tačiau išimtys yra taikytinos tik tam tikrais atvejais.

Pabrėžtina ir tai, kad sutuoktiniai gali sudaryti vedybų sutartį, nustatančią kitokį, nei įstatyme numatyta, teisinį režimą, tačiau tai abiejų sutuoktinių apsisprendimo teisė.

Pasisakant apie sutuoktinių turtines prievoles, pabrėžtina, jog santuokos nutraukimo atveju nustatomos bendros ir asmeninės sutuoktinių prievolės (skolos). Asmenines prievoles, susijusias tik su vieno iš sutuoktinių asmeniu, asmeniniu turtu arba asmeninių poreikių tenkinimu, savo vardu įgyja vienas iš sutuoktinių, kuris ir atsako pagal jas savarankiškai savo asmeniniu turtu arba savo dalimi bendrame turte.

Bendros sutuoktinių prievolės, vykdytinos iš bendro turto, atsiranda iš sandorių, sudarytų vieno sutuoktinio vardu, esant kito sutuoktinio sutikimui, o taip pat prievolės, atsiradusios iš sandorių, kuriems sudaryti kito sutuoktinio sutikimo nereikėjo, jeigu šie sandoriai buvo sudaryti šeimos poreikiams tenkinti.

Bendros sutuoktinių prievolės, nutraukiant santuoką, gali būti modifikuojamos, atleidžiant vieną iš sutuoktinių nuo kreditorinių įsipareigojimų vykdymo ir pan., tačiau tik esant kreditoriaus sutikimui.

Mirties atveju palikėją pergyvenęs sutuoktinis paveldi pagal įstatymą su pirmos eilės įpėdiniais (1/4 palikimo dalį, jeigu įpėdinių (be sutuoktinio) yra ne daugiau kaip trys, arba lygiomis dalimis, jeigu įpėdinių yra daugiau kaip trys) ar antros eilės įpėdiniais (1/2 palikimo dalį). Jeigu nėra pirmos ir antros eilės įpėdinių, sutuoktinis paveldi visą paveldimą turtą.

Vertinant santuokos sudarymo reikšmingumą teisiniu požiūriu, paminėtini ir dar du svarbūs aspektai. Lietuvoje per pastaruosius keletą dešimtmečių tradicinės šeimos samprata stipriai pakito. Nesusituokusių porų bendras gyvenimas kartu praktiškai niekuo nesiskiria nuo santuoką sudariusių porų. Jos lygiai taip pat, kaip ir susituokusios poros, susilaukia bendrų vaikų, ima bendras paskolas, įsigija nekilnojamojo turto (butą, sodybą ir kt.), ar kito materialaus ir nematerialaus turto (akcijų, reikalavimo teisių ir kt).

Dažnai kyla klausimų dėl sugyventinių teisių į turtą, ypač po vieno iš partnerių mirties. Šiame straipsnyje išnagrinėsime, ar sugyventinis turi teisę paveldėti turtą Lietuvoje, kokios yra galimybės įgyti nuosavybės teisę ir kokie įstatymai tai reglamentuoja.

Skyrybų atveju sutuoktinių turtas dalijamas pusiau, o mirties - mirusiojo sutuoktinio turtą turi teisę paveldėti kitas sutuoktinis. Tačiau nesusituokę asmenys skyrybų ar mirties atveju gali likti be nieko.

Viena „Pajūrio naujienų“ skaitytoja išdėstė savo gyvenimo dramą: „Ne santuokoje su vyru išgyvenau 15 metų. Vyras mirė, bendrų vaikų neturėjome. Gyvenome viename būste su anyta, vyro motina, kuriai ir priklausė būstas. Visus tuos 15 metų dirbau, stengiausi dėl šeimos gerovės, prisidėdavau prie bendro ūkio. Vyrui (sugyventiniui) mirus jau kitą dieną anyta mane iškraustė iš būsto, pasakė, kad niekas čia man nepriklauso. Neleido pasiimti net mielų smulkmenėlių, kurias pirkome kartu su vyru. Beje, vyras nebuvo „auksinis“: piktnaudžiavo alkoholiu, būdavo, kad tai dirba, tai nedirba. Kai jau susiruošdavau nutraukti šiuos santykius, jo mama vis sakydavo „neišeik, nepalik mano sūnaus“, mane užstodavo, kai pykdavomės. Po laidotuvių viskas apsivertė aukštyn kojomis, o juk galėjome gyventi, būčiau padėjusi senatvėje“, - tokios istorijos verčia susimąstyti, o ką tokiais atvejais sako įstatymas?

Sugyventinių Teisinis Statusas ir Nuosavybės Teisės

Lietuvos įstatymai sugyventinių teisiškai neprilygina sutuoktiniams. Todėl turtui, įgytam vieno iš sugyventinių gyvenant kartu, negalioja bendrosios jungtinės nuosavybės teisinis režimas. Vadinasi, turtas, įgytas vieno iš sugyventinių, savaime nelaikomas bendra sugyventinių nuosavybe.

Kaip įgyti nuosavybės teisę į sugyventiniui priklausantį turtą?

Tam, kad sugyventinis galėtų įgyti nuosavybės teisę į kito sugyventinio turtą, reikia įrodyti buvus sugyventinių susitarimą dėl jungtinės (partnerystės) veiklos sukuriant bendrąją dalinę nuosavybę.

Pagal teismų praktiką, jeigu sugyventiniai (kartu gyvenantys nesusituokę asmenys) buvo susitarę siekti tam tikro tikslo, vertinama, kad jie saistomi sutartinių turtinių santykių. Nesusituokusių asmenų gyvenimas drauge, ūkio tvarkymas kartu, bendro turto kūrimas asmeninėmis lėšomis ir bendru jų pačių darbu, teismui gali būti pakankamas pagrindas pripažinti buvus asmenų susitarimą dėl jungtinės veiklos (partnerystės) sukuriant bendrąją dalinę nuosavybę, o tai yra, kai bendrojoje nuosavybėje kiekvienam savininkų priklauso tam tikra nuosavybės teisės dalis.

Akcentuotina, kad šalių siekis sukurti bendrąją dalinę nuosavybę įrodinėjamas tokiomis aplinkybėmis, kaip šalių bendras gyvenimas (ypač jei jis neepizodinis, bet trunka ilgą laiką, yra nuolatinis ir pastovus), ūkio tvarkymas kartu, bendro turto kūrimas asmeninėmis lėšomis ir (ar) savo darbu.

Nustačius buvus sugyventinių susitarimą įgyti konkretų turtą bendrosios dalinės nuosavybės teise, turi būti sprendžiama dėl konkrečios kiekvienam iš bendraturčių tenkančios bendrosios nuosavybės teisės dalies.

Bendrosios Dalinės Nuosavybės Nustatymas

Tais atvejais, kai sugyventiniai nebuvo sudarę rašytinės formos jungtinės veiklos sutarties, iš kurios būtų aiški jų valia dėl kiekvienam iš sugyventinių priklausančios bendrosios dalinės nuosavybės dydžio, bet nustatyta, kad sugyventiniai bendrai veikė siekdami vienodo tikslo, turėtų būti vertinamos bendros sugyventinių turto sukūrimo sąlygos - įnašai pinigais, kitu turtu, profesinės ir kitos žinios, įgūdžiai, dalykinė reputacija ir dalykiniai ryšiai.

Taigi priklausomai nuo dalyvavimo lėšomis, turtu, asmeniniu įnašu, atsižvelgiant į bendro ūkio tvarkymą, kiekvienam iš sugyventinių sukuriama atitinkama nuosavybės teisės dalis.

Šiame kontekste svarbu pažymėti, kad pirmiau minima teismų praktika yra taikoma, kai kalbama apie vienam iš sugyventinių priklausantį turtą. O įgyti nuosavybės teisę į trečiajam asmeniui priklausantį turtą, pavyzdžiui, butą, įrodžius, kad buvo susitarimas su sugyventiniu dėl jungtinės veiklos (partnerystės), sukuriant bendrąją dalinę nuosavybę, nebus galima.

Jeigu trečiajam asmeniui priklausantis turtas buvo pagerintas sugyventiniams gyvenant drauge, yra galima reikalauti nebent daikto pagerinimo išlaidų atlyginimo, bet tam turi būti tam tikros sąlygos.

Teisė Į Daikto Pagerinimo Išlaidų Atlyginimą

Sugyventinių situacijai yra aktualios teisės normos dėl nuomos ir panaudos, nes teisiškai kitam asmeniui priklausančiame turte sugyventiniai gali gyventi arba mokėdami nuomą, arba neatlygintinai (panauda) ir todėl sugyventiniai priklausomai nuo situacijos laikomi nuomininkais arba panaudos gavėjais.

Pagal įstatymą, jeigu nuomotojui priklausantis turtas buvo pagerintas nuomininko nuomotojo leidimu, nuomininkas turi teisę į turėtų šiam tikslui būtinų išlaidų atlyginimą, išskyrus tuos atvejus, kai įstatymai ar sutartis numato ką kita. Ši taisyklė taikoma ir panaudos teisiniams santykiams (naudojant turtą neatlygintinai).

Svarbu įsidėmėti, kad sprendžiant dėl daikto pagerinimo išlaidų atlyginimo, būtina nustatyti tokias sąlygas: sugyventinis pagerino išsinuomotą (naudotą neatlygintinai) daiktą; sugyventinis turėjo savininko leidimą daryti daikto pagerinimus; sugyventinio turėtų šiam tikslui būtinų išlaidų dydį; įstatymų ar šalių sutarties nenustatyta kitokių šių išlaidų atlyginimo taisyklių.

Taigi viena būtinų sąlygų, suteikiančių teisę į išlaidų, panaudotų daiktui pagerinti, atlyginimą, - tokių pagerinimų atlikimas turint savininko leidimą.

Leidimo daryti daikto pagerinimus detalumas kiekvienu konkrečiu atveju yra šalių susitarimo dalykas. Daikto savininkas, spręsdamas, ar duoti leidimą pagerinti daiktą, turi teisę detaliai išsiaiškinti, ką ir kaip ketinama daryti su jo daiktu, kaip pasikeis daikto savybės ir kita. Sugyventinis taip pat suinteresuotas išsiaiškinti, kokius pagerinimus jam leidžiama atlikti, nes tik už tokius pagerinimus jis galės tikėtis išlaidų atlyginimo.

Paveldėjimas Pagal Įstatymą ir Testamentą

LR Civilinis kodeksas numato, kad paveldėti pagal įstatymą gali kraujo ryšiu susiję asmenys (vaikai, tėvai, vaikaičiai, provaikaičiai, seneliai, proseneliai, broliai, seserys, sūnėnai, dukterėčios, dėdės, tetos, pusbroliai ir pusseserės), įvaikiai, įtėviai, sutuoktinis. Lietuvoje galiojantis reglamentavimas nenumato paveldėjimo pagal įstatymą teisės partneriui, ar vadinamajam sugyventiniui.

Jei partneris (sugyventinis) mirė ir turtą testamentu paliko kitam partneriui (sugyventiniui), svarbu žinoti, kad palikėjo vaikai, tėvai (taip pat ir įvaikiai, įtėviai), kuriems reikalingas išlaikymas, turi teisę į privalomąją palikimo dalį. Bent pusę tiek, kiek jiems priklausytų pagal įstatymą. Analogiška teisė į privalomą palikimo dalį yra numatyta ir išlaikymo reikalingam sutuoktiniui.

Jei partneris (sugyventinis) mirė ir nebuvo surašęs testamento, jo turtą reikia atskirti ir perduoti įstatyminiams paveldėtojams.

Turto Pripažinimas Bendrąja Daline Nuosavybe

Nepriklausomai nuo to, kurio sugyventinio vardu registruotas turtas, tiek mirusįjį pergyvenęs sugyventinis, tiek įstatyminiai paveldėtojai gali kreiptis į teismą dėl turto pripažinimo bendrąja daline nuosavybe ir jo atskyrimo. Tokiu atveju nėra pripažįstama paveldėjimo teisė sugyventiniui, tačiau atskiriama jo dalis bendrame turte, tai yra jam grąžinamas jo indėlis į šį turtą.

Reikėtų akcentuoti, kad teismų praktikoje nurodoma, kad vien bendro gyvenimo ir ūkio tvarkymo faktas savaime nereiškia, kad sugyventiniai buvo susitarę dėl turto įgijimo ar sukūrimo kartu. Sugyventinis ar turto paveldėtojai turi įrodyti ne tik gyvenimą drauge, bendro ūkio tvarkymą, bet ir tai, kaip buvo susitarta su mirusiu sugyventiniu, kokie konkretūs daiktai yra įgyjami ar tvarkomi bendrosios nuosavybės teise, o kurie buvo įsigyti su tikslu, kad jie liks asmenine kurio nors sugyventinio nuosavybe.

Įrodymai ir Teismo Praktika

Įstatymas nenumato apribojimų įrodinėjimui ir jo apimtis bei pasirinkti būdai iš esmės priklauso nuo kiekvienos individualios situacijos. Įrodymais gali būti pripažįstami tiek sugyventinio įnašai į bendro turto sukūrimą pinigais, tiek liudytojų parodymai.

Svarbu yra tai, kad prisidėjimas savo darbu suprantamas ne tik kaip tiesioginis dalyvavimas kuriant daiktą kaip nuosavybės objektą, bet ir darbas bendrame ūkyje, bendrų vaikų auginimas, darbų ir pareigų šeimoje pasiskirstymas.

Praktikoje dažna situacija, kai sugyventiniai vykdo bendrą verslą. Tokiu atveju, atitinkamai pagal verslo formą ir pobūdį gali būti įrodinėjama teisė į verslo dalį (akcijas, dalis) arba teisė į iš verslo gautas pajamas, verslo įrankius ar produktus (kai vykdoma individuali veikla).

Testamentas - Būtina Priemonė Apsaugoti Partnerį

Gyvenimas yra dinamiškas ir nenuspėjamas. Todėl, norint apsaugoti savo partnerį nuo teisminių ginčų ar turto netekimo, būtina tuo pasirūpinti iš anksto sudarant testamentą. Testamento sudarymui amžius nėra svarbus, o keičiamas jis gali būti neribotą skaičių.

Santuokos įregistravimas sukuria sutuoktiniams teisinį saugumą šeimos teisės aspektu. Tiek gyvenant santuokoje, tiek ir siekiant nutraukti santuokinius ryšius, visi klausimai, tokie kaip nekilnojamojo ir kilnojamojo turto teisinis režimas, kreditorinių įsipareigojimų vykdymas, paveldėjimas ir kita, turi teisinį apibrėžtumą ir iš to išplaukiančias teisines pasekmes.

Pagal teisinį reguliavimą sutuoktinių santuokoje įgytas turtas yra bendroji jungtinė nuosavybė. Taip pat preziumuojama, jog, nepriklausomai nuo įdėtų lėšų, darbo ar kitų veiksnių, lemiančių turto įsigijimą/sukūrimą, sutuoktinių santuokoje įgyto turto dalys yra lygios. Taigi, skirtingai, nei sugyventiniams, kilusio ginčo atveju sutuoktiniams nereikia įrodinėti jiems tenkančių turto dalių.

Sutuoktinio Paveldėjimo Teisės

Mirties atveju palikėją pergyvenęs sutuoktinis paveldi pagal įstatymą su pirmos eilės įpėdiniais (1/4 palikimo dalį, jeigu įpėdinių (be sutuoktinio) yra ne daugiau kaip trys, arba lygiomis dalimis, jeigu įpėdinių yra daugiau kaip trys) ar antros eilės įpėdiniais (1/2 palikimo dalį). Jeigu nėra pirmos ir antros eilės įpėdinių, sutuoktinis paveldi visą paveldimą turtą.

Sugyventinių turtinių santykių palyginimas su sutuoktinių

tags: #sugyventines #teises #i #turta