Daugiabučio namo kanalizacijos stovo keitimas: kas apmoka?

Daugiabučiuose namuose dažnai kyla ginčų, kai prakiūra ar užsikemša kanalizacijos stovas konkrečiame bute. Nors vamzdis fiziškai yra jūsų buto ribose, teisiškai situacija vertinama kitaip. Išsiaiškinkime, kas apmoka kanalizacijos stovo keitimą daugiabučiame name.

Kanalizacijos stovas - bendroji nuosavybė

Kanalizacijos stovas teisiškai yra laikomas bendrąja inžinerine namo sistema, todėl jo keitimo išlaidas privalo dengti visi daugiabučio savininkai proporcingai turimam plotui, nebent keičiama tik butui priklausanti atšaka.

Įstatymas labai aiškiai detalizuoja, kad bendrosios pastato inžinerinės sistemos apima pastato kanalizacijos vamzdynus, jeigu jie skirti ne vieno, o kelių butų ar patalpų savininkų poreikiams tenkinti [2]. Nustatymas, kad stovas yra bendroji nuosavybė, nulemia ir apmokėjimo tvarką.

Tai reiškia, kad kanalizacijos stovo keitimas (tiek avarinis, tiek planinis) atliekamas kaupiamosiomis arba tikslinėmis visų namo gyventojų lėšomis.

Yra viena esminė išimtis. Jei keičiamas ne vertikalus stovas, o horizontalus vamzdynas (atšaka), kuris jungia jūsų kriauklę, vonią ar unitazą su pagrindiniu stovu ir aptarnauja tik jūsų butą, tuomet šie vamzdžiai laikomi asmenine nuosavybe.

Savininko pareigos

Pasitaiko atvejų, kai buto savininkas nesutinka, kad jo bute būtų keičiamas bendras vamzdis, nes bijo, jog bus sugadinta apdaila (plytelės, gipso kartono apdaila). Tačiau teisės aktai numato savininko pareigą leisti įgaliotiems asmenims remontuoti ar kitaip tvarkyti bendrojo naudojimo mechaninę, elektros, techninę ir kitokią įrangą [4].

Už ką moka visi, o už ką - atskirai?

Už smulkius remonto darbus moka visi gyventojai Už ką turi susimokėti visi daugiabučio gyventojai, o kas yra individualus butų savininkų reikalas, atskirti nėra lengva. Kartais tam, kad gyventojų ginčai būtų išaiškinti, kreipiamasi net į teisininkus.

Štai keli pavyzdžiai, iliustruojantys, už ką turi mokėti visi daugiabučio gyventojai, o kas yra individualus butų savininkų reikalas:

• Balkonų konstrukcijos: Balkonų išorinės konstrukcijos - balkono pagrindas ir turėklai. Balkonai yra priskiriami bendrajai namo inžinerinei konstrukcijai, už kurios remonto darbus turi mokėti visi daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkai pagal turimą plotą.
• Vamzdynai: Vandentiekio stovai, nuotekų stovai yra bendra inžinerinė sistema, už kurios remonto darbus turi mokėti visi daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkai pagal turimą plotą.

Tačiau, jei bute atliekamas kapitalinis remontas ir keičiamas vandens stovas, reikalingi ne tik gyventojų sutikimai, bet ir projektai statybos leidimai. Tokiu atveju, jei norima persikelti vonią iš vienos patalpos į kitą, įrengti dar vieną vonią, tu lendi prie bendro naudojimo inžinerinių tinklų ir tam reikia gauti bendraturčių sutikimą ir pačiam susimokėti.

Visi vamzdžiai, elektros laidai, instaliacijos, inžinerinės įrangos yra bendro naudojimo objektai, visi bendraturčiai turi prisidėti prie jų išlaikymo ir remonto darbų.

Bendrijos vaidmuo ir konfliktai

Konfliktas labai senas Lietuvos būsto rūmų l.e.p. prezidentas Rolandas Klimavičius sako, kad gyventojų ginčai dėl bendrų ir ne bendrų patalpų remonto apmokėjimo yra dažni ir seni. Anksčiau jie neretai persikeldavo ir į teismus.

Jeigu reikia pakeisti kanalizacijos vamzdį, kuris yra laiptinės sienoje, savininkai privalo užtikrinti prieigą prie bendrojo naudojimo objektų, esančių jų patalpose, taip pat ir prie bendro stovo. Už bendrojo naudojimo objektų atnaujinimą (siena laiptinėje tokia yra) proporcingai moka visi savininkai arba asmuo, dėl kurio kaltės prireikė remonto.

Jei kaimynas atsisako pakeisti bendrą vamzdį, kuris eina tiek jūsų bute, tiek jų bute, reikia informuoti savininką raštu jam paaiškinti, kad neleisdamas atlikti būtinųjų darbų jis prisiima atsakomybę už galimą žalą ir atsakomybę už galimas išlaidas. Kiekvienas savininkas turi suteikti prieigą prie bendrojo naudojimo objektų, jeigu tai yra būtina (turėkite apžiūrų aktus, specialistų išvadas).

Svarbūs aspektai planuojant remonto darbus

Prieš pradedant bet kokius būsto remonto darbus, pirmiausia rekomenduojama nuspręsti, kokie darbai bus atliekami. Namų remontas pirmiausia prasideda nuo Jūsų vizijos, kaip butas atrodys po atnaujinimo. Pasidarykite buto remonto sąmatą, paskaičiuokite, kiek ir kokių medžiagų reikės - tai padės kryptingiau vykdyti remonto darbus ir nesiblaškyti jau startavus su darbais.

Atliekant remonto darbus neturint iš anksto išduoto leidimo gresia baudos. Savavališkai atliekant paprastąjį remontą teks susimokėti nuo 300 Eur iki 600 Eur baudą, o be leidimų atliekamas kapitalinis remontas daugiabučiame name užtraukia baudą iki 2300 Eur.

Darant pakeitimus namo išorėje reikalingas leidimas. Tačiau net ir planuodami paprastą namų remontą turite įteikti pranešimą savivaldybei. Jį pateikti reikia iki remonto pradžios likus ne mažiau kaip septynioms kalendorinėms dienoms. Jeigu atliekate paprastąjį remontą, t. y. dažote sienas, keičiate grindis, duris ar plyteles - leidimo nereikia.

Triukšmo apribojimai

Pirmiausia, atliekant remonto darbus, būtina atsižvelgti į miesto savivaldybėje galiojančias triukšmo prevencijos taisykles. Štai, pavyzdžiui, Vilniuje remonto darbai, kurie kelia triukšmą, gali būti vykdomi darbo dienomis nuo 7 val. iki 18 val., o poilsio ir švenčių dienomis nuo 9 val. iki 17 val. Kaune darbus atlikti galima ilgiau - iki 22 val.

Pagal Triukšmo valdymo įstatymo 14 straipsnio 2 dalį, jeigu planuojate daugiabutyje atlikti statybos, remonto ar montavimo darbus, privalote ne vėliau kaip prieš 7 kalendorines dienas iki darbų pradžios informuoti savo savivaldybės institucijas.

Praktiškai rekomenduojama pranešti ir kaimynams, iškabinti informaciją laiptinėje - taip sumažinsite konfliktų tikimybę.

Bendrijos mokesčiai ir jų paskirstymas

Mokesčių paskirstymo klausimai bendrijose yra reglamentuojami įstatymais, todėl svarbu suprasti pagrindinius principus ir taisykles. Civilinio kodekso 4.76 straipsnis nurodo, kad kiekvienas bendraturtis proporcingai savo daliai turi teisę į bendro daikto (turto) duodamas pajamas, atsako tretiesiems asmenims pagal prievoles, susijusias su bendru daiktu (turtu), taip pat privalo apmokėti išlaidas jam išlaikyti ir išsaugoti, mokesčiams, rinkliavoms ir kitoms įmokoms.

Mokesčiai priskaitomi butų ir (arba) kitų patalpų savininkams proporcingai jų daliai pastate - pagal įregistruotus naudinguosius plotus (negyvenamųjų patalpų bendras plotas laikomas naudinguoju).

Mokesčių skaičiavimas

Civilinio kodekso 4.82 str. 3 dalis nurodo, kad butų ir kitų patalpų savininkai (pabrėžiame - taip pat ir kitų patalpų savininkai) privalo proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui (statiniui) išlaikyti ir išsaugoti, įstatymuose numatyta tvarka mokėti mokesčius, rinkliavas.

Pavyzdžiui, jeigu keičiami bendrojo naudojimo objektai (bendrojo naudojimo objektų apraše jie priskirti visiems savininkams), tai ir mokėti už tai turėtų visi bendrai. Visi mokestiniai įnašai bendrijai priskaitomi proporcingai pagal užimamą plotą, nesvarbu, ar jie yra jau surinkti (juk irgi buvo priskaityti proporcingai), ar dar tik priskaitomi ir bus susirinkti.

Svarbu išsiaiškinti, kas valdo teritoriją, būna, pavyzdžiui, kad bendrija išsinuomoja žemės sklypą iš valstybės, būna, kad nuosavybės teise butų ir kitų patalpų savininkams priklauso žemės sklypas. Jeigu jums to sklypo jokiais teisiniais pagrindais valdyti nepriklauso, tai galbūt ir prižiūrėti neprivalote.

Žemiau pateikiami atsakymai į dažniausiai užduodamus klausimus apie bendrojo naudojimo plotą ir su juo susijusias situacijas:

tags: #stovo #keitimas #daugiabutyje #kieno #lesomis