Netoli Druskininkų įsikūrusi „Storo Romo“ sodyba vilioja lankytojus, ieškančius ramaus poilsio gamtos apsuptyje ir norinčius susipažinti su lietuvių tradicijomis bei amatais. Tai vieta, kur susipina gamtos grožis, kultūrinis paveldas ir nuoširdus priėmimas. Panagrinėkime, ką ši sodyba gali pasiūlyti savo svečiams.
Sodybos įkūrimo istorija
Sodybos įkūrėjas Romualdas Visockas sklypą ant Ratnyčėlės upės kranto įsigijo 2003-iaisiais metais. „Viskas paprasta. Vyko aukcionas. Nelabai kas šia teritorija ir domėjosi, nupirkau ją už 47.000 Lt. Iš karto nusprendžiau, kad čia puiki vieta kaimo turizmui: miestas šalia, upė, miškas“, - prisiminė p. Visockas. Gamybinius pastatus jis renovavo, vieną apdengė skiedrom, kitą apdrėbė moliu. Tuo pat metu pradėjo statyti ir pagrindinę sodybą.
Paklaustas apie investicijas, p. Visockas pasakoja atvirai: „Pradėjau kaip ir nemažai kitų šalies verslininkų, „su kailiais“. Ir kooperatyvą buvau įkūręs. Ir kavinę Druskininkuose turėjau, ir vandens dviračius, ir karietas nuomojau. Tačiau mane visada traukė gamta, kai nusprendžiau statyti sodybą, atsisakiau kitų verslų, pardaviau butą. Paėmiau 1 mln. litų paskolą." Jis sako, kad tuo metu bankai nebuvo tokie reiklūs kaip dabar - patys siūlė paskolas.
Sodybos veikla ir paslaugos
Pagrindiniame name įrengta 30 vietų svečiams. Jau kuris laikas sodyboje laukiamos tik grupės ir tik savaitgaliais. „Kasdien pavienių klientų nepriimame, nes mudu su žmona negalime visko aprėpti. Paprastomis dienomis turime tiek darbo, kad tokiems klientams laiko neliktų. Pavyzdžiui, renkame vaistažoles. Paskui jas pakuojame. Mūsų svečiai jas mielai perka, tačiau joms suruošti reikia ne vienos dienos“, - pasakoja p. Visockas.
„Storo Romo“ sodyboje įkurtas ir etnografinis buities muziejus, sodybą juosia liaudies meistrų skulptūros. Vasarą į buities muziejaus dirbtuves susirenka amatininkai iš visos Lietuvos, organizuojami ir dailininkų plenerai. Šiuo metu jau praktiškai baigtas naujas pastatas, kuriame bus įrengtas Liaudies muziejus. Atidarymas suplanuotas birželio 22-ąją. "Dar labai noriu kuo daugiau apie maistą svečius mokyt. Ir dabar vaikai atvažiuoja pas mus, sviestą muša, bet to nepakanka.
Sodyba siūlo:
- Ekologišką, tikrai originalų maistą.
- Poilsį prie židinio, klausantis upelio čiurlenimo ir žvakių šviesos.
- Vyno rūsį.
- Pirtelę, valtelę.
Sodybos šeimininkas Romualdas Visockas patikino, kad šiemet besirenkančių kaimo turizmo paslaugas sumažėjo 50 proc. Pasak šeimininko, norinčiųjų poilsiauti žiemą išvis beveik nebuvo. „Gyventojai taupo, todėl renkasi paprastesnes, pigesnes pramogas, pavyzdžiui, poilsį prie vandens“, - pasakojo R. Visockas.
Paklaustas, kiek dabar verta „Storo Romo sodyba“, jos šeimininkas tik ranka numoja ir sako niekada rimtai tuo nesidomėjęs, mat apie šio verslo pardavimą net nepagalvojęs. „Tiesa, viešėjo pas mane viena rimta nekilnojamojo turto vertintoja iš Baltarusijos. Suskaičiavo, kad šis mano verslas dabar vertas maždaug 6 mln. litų“, - pridūrė jis.
Finansiniai aspektai ir iššūkiai
„Viską, ką uždirbame, tą ir sudedame į sodybą. Darbams ir idėjoms galo nėra. Jei suplanuojame ką didesnio - pataupome ir įgyvendiname. Neėmiau ir neimčiau jokių europinių pinigų, nes noriu ramiai miegoti“, - nukerta verslininkas. Jis pasakoja iki sunkmečio turėjęs įmonę, po visų mokestinių reformų jos veiklą sustabdė.
„Įmonės veiklą sustabdžiau, nes mokesčiai yra nerealūs, tikrintojų gausybė. Dirbant su verslo liudijimu kitaip: žurnalą pildai, balansą pasidarai, išrašai sąskaitas ir viskas. Kita vertus, valdžiai to neužteko, tai atsirado naujas potvarkis apie 5% pajamų mokestį metų pabaigoje. Jau nebesvarbu, kad moku už liudijimą, mokesčius „Sodrai“ ir privalomąjį sveikatos draudimą”, - kritikos mokesčių politikai negaili p. Visockas.
Apibendrinant, "Storo Romo sodyba" yra unikali vieta, siūlanti ne tik poilsį gamtoje, bet ir galimybę susipažinti su lietuvių kultūros paveldu. Nors kaimo turizmo sektorius patiria iššūkių, sodyba išlieka populiari dėl savo autentiškumo ir nuoširdaus priėmimo.
Kaimo turizmo tendencijos
Lietuvos kaimo turizmo asociacijos prezidentės Reginos Sirusienės-Lamauskienės teigimu, „Kaimo turizmo klientas - tai ne tie 2 proc. turtingųjų, o tas vidurinysis sluoksnis, kuris liko be darbo, tuo tarpu labiausiai kaimo turizmą mėgusių vokiečių ir latvių sumažėjo 7 proc.“
Kaimo turizmo asociacijos prezidentė R.Sirusienė-Lamauskienė teigia nustebusi, kad aplink Trakus įsikūrusiose sodybose šiemet ypač sumažėjo norinčiųjų poilsiauti. R.Sirusienės-Lamauskienės teigimu, žmonės, rinkdamiesi poilsį kaimo turizme, tikisi sodyboje rasti tris pagrindinius dalykus: gamtą, sodyboje gaminamą autentišką maistą ir pramogas.
„Norėdami pagerinti esamą kaimo turizmo padėtį, sugalvojome išleisti žemėlapį 20 tūkst. egz. tiražu, kurio vienoje pusėje bus sužymėtos visos kaimo sodybos, kitoje - jų nuotraukos ir kontaktiniai duomenys“, - sakė R. Sirusienė-Lamauskienė.
Sodybos siūlomos pramogos
- Užsikūrus židinį, upelio čiurlesy, žvakės plazdesy, snaudi džiugesy.
- Vyrių girgždesy, vyno rūsy, balto arklio žvingesy, geri vyną šešių barų apsupty.
- Akmens grindiniu kaukšint pasagom, su dviem širmėm traukiamu diližanu, nukanki prie ežerėlio, kramtai šašlykėlį.
- Dar jei nori - gauni: pirtelę, valtelę, uogelę, grybelį, šūvelį, patrankėlę ir baseinėlį.
Storo Romo sodybos privalumai
- Sodyba gamtos apsuptyje.
- Etnografinis buities muziejus.
- Liaudies meistrų skulptūros.
- Amatininkų dirbtuvės.
- Dailininkų plenerai.