Šiame straipsnyje nagrinėjamos juridinio asmens steigimo procedūros ir registravimas, jų reikalavimai kuriant juridinius asmenis. Juridinis asmuo - tai vienas iš būdų asmenims ar jų grupėms tenkinti savo turtinius ar kitokius interesus. Tai toks būdas, kai yra sukuriamas atskiras civilinis teisinis santykis, subjektas, kurio paskirtis - tenkinti tuos siekius, dėl kurių jis buvo sukurtas.
Interesai gali būti tiek turtiniai, tiek neturtiniai, tiek susiję, tiek ir nesusiję su naudos steigėjams siekimu. Atsižvelgiant į tai, šiame darbe bus nagrinėjamos juridinio asmens steigimo procedūros ir registravimas, jų reikalavimai kuriant juridinius asmenis.
Daugeliu atvejų juridinio asmens steigimo procedūra (jos sąlygos, kaštai bei trukmė) yra svarbus faktorius asmenims apsisprendžiant, sukurtinas ar ne ir, jei sukurtinas, - kokios formos sukurtinas juridinis asmuo jų interesams tenkinti. 2005 m. pradžioje, Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės duomenimis, veikė per 160 000 ūkio subjektų. Per penkiolika Lietuvos Respublikos nepriklausomybės metų juridinio asmens steigimo ir registravimo sistema iš esmės pakito. Šiandien Lietuvoje dažniausiai paplitusi juridinio asmens steigimo procedūra trunka ne ilgiau nei dvi savaites.
Lietuvoje juridinio asmens steigimo tvarką reglamentuoja Civilinis kodeksas bei atskiras juridinių asmenų teisines formas reglamentuojantys įstatymai ir kiti teisės aktai. Iš šių teisės aktų apžvalgos matyti, kad kiekviena juridinio asmens forma turi savų steigimo procedūros ypatumų. Išaiškinti juridinio asmens steigimo ir registravimo procedūrų sistemą - darbo problema.
Darbo tikslai - išnagrinėjus juridinio asmens steigimo bei registravimo procedūras, nusakyti reglamentavimo probleminius aspektus, paneigti arba patvirtinti hipotezę, esant reikalui - pateikti pasiūlymus juridinių asmenų steigimo ir registravimo sistemai ar atskiroms formoms juridinių asmenų steigimo procedūroms tobulinti.Šiais Lietuvos Respublikos teisės aktais, teisės aktų projektais, ES bei užsienio šalių teise nustatyti, ar šiuo metu Lietuvoje įtvirtinta juridinio asmens samprata, juridinių asmenų klasifikacija atitinka šiandienos poreikius.
Bus nagrinėjamos juridinio asmens sampratos bendrosios bei kontinentinės teisės tradicijų analizės, šių sampratų panašumai bei skirtumai. Remiantis išnagrinėtu, bus pateikti pasiūlymai dėl juridinių asmenų klasifikacijos tobulinimo. Šiais Lietuvos Respublikos teisės aktais, teisės aktų projektais, ES bei užsienio šalių teise bus nagrinėjamos atskiros formos juridinių asmenų steigimo procedūros. Dabartinės steigimo procedūros bus lyginamos su užsienio šalių patirtimi, siekiant nustatyti galimus trūkumus bei pateikti pasiūlymus dėl tobulinimo.
Darbas susideda iš įvado, keturių skyrių, išvadų, literatūros ir šaltinių sąrašo bei priedų. Kiekvieno skyriaus ir poskyrio pabaigoje pateikiami trumpi apibendrinimai. Šis teisės aktų analizė bei taikymui praktikoje. Užsienio šalių patirtis aptariama remiantis tų valstybių teisės aktais bei įvairių autorių darbais. Lyginimui pasirinktos tos užsienio valstybės, kurios darė bei daro didžiausią įtaką juridinio asmens sampratai, klasifikacijoms bei steigimo procedūrų reglamentavimui Lietuvoje bei kitose valstybėse - Didžioji Britanija, JAV, Prancūzija, Vokietija bei Rusija.
Juridinio Asmens Samprata
1964 m. Civilinis kodeksas (toliau darbe - 1964 m. CK) pateikia atsietą nuo sutarties požymio, juridinio asmens sampratą. Šio Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso (toliau darbe - LR CK) 2.33 str. 1 d. nustato, jog juridinis asmuo yra savo pavadinimą turinti įmonė, įstaiga ar organizacija, kuri savo vardu gali įgyti bei turėti teises bei pareigas, būti ieškovu ar atsakovu teisme. Paminėtina, jog panašiai juridinio asmens sąvoką apibrėžia ir Rusijos Federacijos CK (tiesa, ten nustatomas dar vienas požymis - atskiras turtas, valdomas nuosavybės arba operatyvaus valdymo teise).
Tam tikrais atžvilgiais LR CK 2.33 str. formuluotę, ypatingai ją nagrinėjant sistemiškai su kitomis LR CK normomis, galima kritikuoti. Štai R. Stanislovaitis pateikia nuomonę, jog „naujasis civilinis kodeksas, perimdamas Vakarų šalių teisinių sistemų teisės subjektų koncepcinę interpretaciją, nepajėgė atsikratyti kai kurių sovietinių teisinių reliktų, terminijos - dalykinio nenuoseklumo juridinių asmenų klausimu“. Minėtas autorius analizuoja LR CK 2.33 str, 1.110 str. 1 d., 6.185 str. bei 6.402 str. ir suformuluoja išvadą, jog, pagal Civilinį kodeksą, įmonė yra 1) juridinis asmuo; 2) nekilnojamas daiktas; 3) turtinis kompleksas; 4) asmeniui priklausanti turto ir neturtinių teisių ir pareigų visuma; 5) verslininkas. Kartu su šiais teiginiais formuluojama išvada, jog toks juridinio asmens apibrėžimas yra neteisingas.
Vis dėlto nemanytina, jog tokia išvada yra pakankamai išbaigta ir teisinga, juolab, kad painiojamos „įmonės“ ir „juridinio asmens“ sąvokos. Taigi net jeigu ir neteigtina, kad juridinio asmens apibrėžimas, formuluojamas LR CK 2.33 str. Kalbant apie užsienio valstybių patirtį, nebus apsiribojama LR CK vartojama juridinio asmens sąvoka - ją stengiamasi šiek tiek išplėsti, apimant organizacinius darinius, artimus juridiniam asmeniui pagal dabartinę Lietuvoje įtvirtintą sampratą. Dėl juridinio asmens sampratos skirtumų tai, kas vienoje valstybėje būtų laikoma juridinio asmens steigimu, kitoje valstybėje juridinio asmens steigimu nebūtų laikoma.
Kita vertus, darbu neketinama nagrinėti tokių steigimosi ir/ar veiklos formų, kai nėra sukuriamas atskiras nuo steigėjo subjektas. Lietuvoje tai atitiktų fizinio asmens vertimąsi individualia veikla (tiek su, tiek be verslo liudijimo) ar kelių asmenų vystomą jungtinę veiklą pagal jungtinės veiklos sutartį neįsteigus ūkinės bendrijos. Kadangi tokios veiklos pradėjimas bei registravimas svarbus ne tiek civilinės, kiek mokestinės teisės prasme, darbe tokios veiklos formos bus aptariamos tik kiek tai yra būtina siekiant išryškinti vienos ar kitos formos juridinio asmens steigimo privalumus bei trūkumus. Šis juridinio asmens steigimo procedūros. Šios problematikos bei įtvirtinto skirstymo.
Dėl ribotos magistro baigiamojo darbo apimties neįmanoma išsamiai ir kokybiškai išnagrinėti visų juridinių asmenų formų steigimo procedūras. Todėl autorius apsiribos tomis, kurios daro didžiausią įtaką Lietuvos ūkiui bei visuomenei (pvz., akcinės bendrovės, individualios įmonės, asociacijos ir kt.) ir nenagrinės tokių, kurios šiuo metu labiau nagrinėtinos tik teoriniu aspektu (pvz., Europos bendrovė ar Europos ekonominių interesų grupė). Šios) steigimo procedūroms aptarti.
Nebus nagrinėjamos steigimo procedūros tų viešųjų juridinių asmenų, kurių steigėju gali būti tik valstybė ar savivaldybė (pvz., biudžetinės įstaigos), kadangi tokių juridinių asmenų steigimo procedūroms didelę įtaką daro viešosios teisės normos ir, norint kokybiškai jas išanalizuoti, darbo apimtį reiktų stipriai padidinti.
Juridinio Asmens Steigimas
Pagrindinis juridinio asmens bruožas - iš kurio iš tikrųjų išplaukia visi kiti - yra tai, jog juridinis asmuo yra darinys, atskiras nuo savo dalyvių (narių). Tai įgalina jį veikti atskirai nuo savo narių ir įgyti pareigų, kurių negalėtų įgyti ar susikurti nariai. Darbe nagrinėjamos juridinio asmens steigimo ir registravimo procedūros. Lietuvoje 1964 m. LR CK juridinių asmenų steigimo procedūras apskritai reglamentavo minimaliai, tik nustatydamas, jog „Juridiniai asmenys steigiami Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka“.
Šiuo metu LR CK juridinio asmens steigimą reglamentuoja kur kas išsamiau. Čia išskiriamas atskiras skyrius, be to, atskiros normos galime rasti ir kituose skyriuose (pvz. 2.46 str., 2.47 str.ir kt.). Šiai nenustatoma, kas yra laikoma juridinio asmens steigimo procedūros pradžia. Atsižvelgiant į tai, jog juridinio asmens steigimo pagrindas yra juridinio asmens steigėjų valios išreiškimo aktas, kuriuo siekiama įsteigti juridinį asmenį, peršasi išvada, jog steigimo procedūros pradžia ir yra minimo akto (sutarties, vienašalio sandorio, įstatymo ar kito teisės akto) sudarymas ir/ar priėmimas. Todėl šiame darbe atskiros juridinių asmenų steigimo procedūros bus nagrinėjamos nuo akto, kuriuo siekiama įsteigti juridinį asmenį, sudarymo ar priėmimo momento.
Šiuo atkreiptinas dėmesys į porą aspektų. Visų pirma, prieš sudarydami ar priimdami minėtus aktus, steigėjai turi apsispręsti tiek dėl to, ar apskritai steigtinas juridinis asmuo, tiek dėl steigiamo juridinio asmens formos, tiek dėl kitų esminių dalykų - kapitalo, buveinės, o tam tikrais atvejais - ir vienų ar kitų asmenų buvimo ar nebuvimo juridinio asmens steigėjais. Kita vertus, dar iki akto, kuriuo steigiamas juridinis asmuo, priėmimo ar sudarymo, gali būti atliekami tam tikri veiksmai - pvz., rezervuojamas pavadinimas. Analizuojant atskiras teisines formas juridinių asmenų steigimo procedūras, trumpai bus nusakoma tokios ar artimos nagrinėjamajai teisinės formos juridinio asmens steigimas užsienio valstybėse, taip pat bus stengiamasi pateikti reglamentavimo Lietuvoje raidą. Nagrinėjant šiuo metu nustatytas procedūras, stengiamasi išryškinti galimus tokių procedūrų trūkumus ir jų įtaką tos juridinio asmens teisinės formos gyvybingumui ar apskritai ūkio raidai Lietuvoje.
Juridinio Asmens Registravimas
Lygindami LR CK 2.63 str. 1 d., LR CK 2.64 str. bei Juridinių asmenų registro nuostatus (toliau - JAR nuostatai) 9.1. p., matome, jog Lietuvos Respublikos teisės aktai skiria juridinių asmenų registravimo, įtraukimo į registrą ir įregistravimo sąvokas. Registravimu šiame darbe laikoma procedūra, kurios rezultatas - juridinio asmens įregistravimas (juridiniam asmeniui suteikiamas kodas ir išduodamas registravimo pažymėjimas) arba juridinio asmens, jo duomenų bei steigimo dokumentų įtraukimas į registrą (kai kurių formų juridinių asmenų atveju); įregistravimu laikomas juridinis faktas, kai asmuo įtraukiamas į registrą. Šiuo yra ir juridinio asmens įsteigimo momentas, ir jo teisnumo bei veiksnumo pradžia. Kaip ir suponuoja darbo pavadinimas, registravimas kaip procedūra bus nagrinėjamas atskirai nuo steigimo.
Antra, autorius išnagrinės Juridinių asmenų registro, tokio, koks veikia Lietuvoje dabar, vystymąsi ir dabartinį reglamentavimą bei, remdamasis kitų valstybių patirtimi bei Lietuvos realijomis, stengsis išryškinti tokio reglamentavimo trūkumus. Tiek vienas, tiek keli asmenys ūkinę ar kitokią veiklą gali vykdyti arba įsteigę, arba neįsteigę juridinio asmens. Dėl to, steigti ar ne juridinį asmenį, sprendimas priimamas vadovaujantis įvairiais kriterijais, tarp jų - veiklos pobūdžio, apimties, tęstinumo, mokestinių klausimų, prestižo ir daugelio kitų.
Jei priimamas sprendimas įsteigti juridinį asmenį, kitas neišvengiamai spręstinas klausimas yra formos parinkimas. Šiose organizacijose; (8) prekybinę specializaciją. Manytina, kad šie klausimai pasirenkant juridinio asmens teisinę formą yra bendri ir esminiai daugelyje valstybių; ir bet kokiu atveju tik radus atsakymus į juos, t.y.
Juridinio asmens pridėjimas į naudos gavėjų sąrašą (JANGIS)
Steigimo procedūros šioje valstybėje nustatytos 1893 m. ir 1980 m. Prekybos įstatymu, 1890 Partnerystės įstatymu, 1985 m. Kompanijų įstatymu (su 1989 m. ir vėlesniais pakeitimais), be to, nemaža dalis santykių, susijusių su verslininkyste ir jos organizavimo formomis, Didžiojoje Britanijoje reguliuojami šalies Vyriausybės sprendimais. Pati juridinių asmenų įvairovė Didžiojoje Britanijoje labai skiriasi nuo Lietuvos ir pasižymi savitais bruožais. Šia asmenims, siekiantiems susivienyti siekiant gauti tam tikros naudos, suteikia dviejų pagrindinių rūšių organizacines formas: bendrijas (partnerships) ir kompanijas (companies).
Bendrijos veikla kodifikuota dar 1890 priimtu Bendrijos įstatymu; ši organizacinė struktūra pasižymi tuo, kad kiekvienas partneris tam tikra prasme tampa kitų partnerių agentu, įgaliotiniu. Bendrijos veikla nėra atsieta nuo partnerių veiklos; ši forma turi tam tikrų tikrosios ūkinės bendrijos bruožų. Šia būtinas didesnis dalyvių pasitikėjimo vienas kitu laipsnis ir būdingas siauresnis reglamentavimas. Šia. Tuo tarpu kompanijos - sudėtingesnė teisinė struktūra, itin pabrėžiamas jos, kaip juridinio asmens, atskirumas nuo dalyvių. Išskiriamos vieno asmens (corporation sole) ir sudėtinės korporacijos (corporation aggregate). Pastarosios savo ruožtu skirstomos į kompanijas, steigiamas pagal privilegiją (chartered companies), statutines kompanijas (statuory companies; steigiamos Parlamento aktu) ir registruotąsias kompanijas (registered companies). Šis ir pagal galimybę viešai prekiauti akcijomis, pagal tai kokį - viešą ar privatų - interesą tenkina ir kt.
Bendra kompanijos steigimo procedūra Didžiojoje Britanijoje yra paprastesnė nei mūsų valstybėje. Tiesa, prisimintina tai, kad įprasta tvarka šioje šalyje steigiama ir registruojama yra tik dalis juridinių asmenų, taip pat tai, jog steigimosi tvarka ir procedūros nėra vienodos visoje šalies teritorijoje. Didžiosios Britanijos sistemos bruožus yra perėmusios daugelis valstybių; tarp jų paminėtinos netgi tokios kaip Japonija arba Estija. Japonijoje verslo organizavimui naudojami tik 6 formų juridiniai asmenys - akcinės bendrovės (Kabushiki Kaisha; angl. Joint stock corporation); ribotos atsakomybės bendrovės (Yugen Kaisha, angl. Limited corporation), tikrosios ūkinės bendrijos (Gomei Gaisha, angl. Unlimited commercial partnership corporation), komanditinės ūkinės bendrijos (Goshi Kaisha, angl. Limited commercial partnership corporation), asociacijos (Kumiai, an...
tags: #steigejo #nekilnojamojo #turto #perdavimo #bendrijai #aktas