Planuojate statybas žemės ūkio paskirties žemėje? Svarbu žinoti, kokie reikalavimai taikomi ūkininko sodybai. Šiame straipsnyje aptarsime pagrindinius statybos inspekcijos reikalavimus, įskaitant žemės paskirties keitimą, ūkininko pažymėjimą ir kitus svarbius aspektus.
Kas yra ūkininko sodyba?
Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija (VTPSI) informuoja, kad pagal Ūkininko ūkio įstatymą ūkininko sodyba - tai nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype pastatytas vienas gyvenamosios paskirties pastatas su pagalbinio ūkio ir kitos paskirties (fermų, ūkio, šiltnamių, kaimo turizmo) pastatais, reikalingais ūkininko veiklai vykdyti.
„Žemės sklype, esančiame neurbanizuotoje ar neurbanizuojamoje teritorijoje, gali būti vykdoma ūkininkų sodybų ir žemės ūkio veiklai ar alternatyviajai veiklai reikalingų statinių (taip pat jiems naudoti reikalingų komunikacijų) statyba, atitinkanti savivaldybės lygmens bendrojo plano ir (ar) vietovės lygmens bendrojo plano, jeigu jis parengtas, sprendinius, vadovaujantis Statybos įstatymo nuostatomis. Jei savivaldybės lygmens bendrajame plane ir (ar) vietovės lygmens bendrajame plane yra nustatytas sprendinys, kad tokius statinius galima statyti tik pagal kaimo plėtros žemėtvarkos projektus, tai būtina parengti šį projektą“, - statybų žemės ūkio paskirties sklypuose taisykles aiškina VTPSI.
Konkrečių galimų statyti statinių (pastatų, inžinerinių statinių) dydžių, pasak VTPSI, teisės aktai nenustato. Reikia vadovautis teritorijų planavimo dokumentų ar kaimo plėtros žemėtvarkos projektų sprendiniais, konkrečiu atveju taikytinais teisės aktų reikalavimais.
„Kai priklausomai nuo statinio paskirties ir kategorijos pagal teisės aktus statinio statybai privalomas statybą leidžiantis dokumentas (SLD), tokio statinio statybą galima pradėti tik gavus SLD. Pvz., gyvenamojo namo ir neypatingųjų ar ypatingųjų statinių statybai SLD visada privalomas. Statinio statyba neturint SLD, kai jis privalomas, arba jį turint, bet pažeidžiant esminius statinio projekto sprendinius, laikytina savavališka. Kai SLD neprivalomas, teisės aktų pažeidimu būtų laikoma ir kitos, nei galima žemės ūkio paskirties žemėje, paskirties statinių statyba, taip pat statyba pažeidžiant teritorijų planavimo dokumentų sprendinius, nustatytas specialiąsias žemės naudojimo sąlygas, reikalavimus dėl atstumų iki sklypo ribų, kitus teisės aktų reikalavimus“, - galimus pažeidimus vardija VTPSI.
Inspekcija informuoja, kad už savavališką statybą taikoma administracinė atsakomybė priklauso nuo statinio kategorijos ir teritorijos. Pvz., naujo nesudėtingojo statinio (plotas iki 80 kv. m, aukštis iki 8,5 m) savavališka statyba fiziniam asmeniui užtraukia 150-300 eurų baudą, o tokio statinio statyba kompleksinėje saugomoje teritorijoje - 300-560 eurų. Statybos darbų atlikimas pažeidžiant teisės aktų reikalavimus užtraukia 50-1000 eurų baudą.
Ar reikia statybų leidimo žemės ūkio paskirties žemėje statant pastatus iki 80m2?
Lietuvoje galima statyti be statybos leidimo tik tam tikrose paskirties žemėse, tačiau reikia atkreipti dėmesį į keletą svarbių kriterijų, įskaitant pastato paskirtį ir dydį.
- Sodo sklypai ir daržo žemė: galima statyti iki 80 m² dydžio gyvenamąjį pastatą, skirtą sezoniniam gyvenimui ar kitoms nenuolatinėms veikloms.
- Žemės ūkio paskirties žemė: ūkiniai pastatai, tokie kaip tvartai, sandėliai, malkinės, garažai ir kt., neturėtų viršyti 80 m² dydžio. Galima statyti ir kitus pagalbinius statinius, tačiau jie turi būti naudojami tik ūkinėms reikmėms. Gyvenamuosius pastatus galima statyti tik tada, kai žemės paskirtis pakeičiama į gyvenamąją.
- Gyvenamosios paskirties žemė: iki 80 m² dydžio pastatai gali būti statomi be leidimo. Tai apima ir nedidelius sodo namelius, vasarnamius, nedidelius gyvenamuosius namus.
Miesto ir komercinės paskirties sklypuose statybos leidimas yra beveik visuomet reikalingas. Daugeliu atvejų statybos leidimas nereikalingas tik labai mažiems statiniams, pavyzdžiui, nedidelėms pavėsinėms ar kiemo konstrukcijoms, kurios atitinka nustatytus dydžio ir aukščio apribojimus.
Daugelyje žemės paskirčių pastatai, kurių plotas neviršija 80 m², gali būti statomi be leidimo.
Statyti be leidimo galima tik tam tikrose žemės paskirties teritorijose, o pagrindinės sąlygos yra pastato dydis ir paskirtis. Jei jūsų sklypas priklauso sodų, žemės ūkio arba gyvenamosios paskirties žemės kategorijai ir pastatas neviršija nustatyto dydžio (dažniausiai 80 m²), statyba gali būti vykdoma be leidimo. Tačiau visada svarbu pasitikrinti su vietos savivaldybe ir laikytis visų teisės aktų, kad išvengtumėte galimų problemų su neteisėta statyba.
Statybos reikalavimai žemės ūkio paskirties žemėje 2025 metais
Lietuvoje žemės ūkio paskirties žemė paprastai skirta ūkininkavimo ir žemės ūkio veiklai. Tačiau tam tikrais atvejais gali būti reikalinga statyti gyvenamąjį namą, kuris būtų susijęs su ūkininkavimu, arba keisti žemės paskirtį, kad būtų leidžiama statyti pastatus, kurie nesusiję su žemės ūkio veikla.
2025 metais galiojančios taisyklės numato, kad žemės ūkio paskirties sklype galima statyti gyvenamuosius ir ūkinio tipo pastatus, tačiau tam yra nustatyti tam tikri reikalavimai ir apribojimai.
Pagal Lietuvos įstatymus, žemės ūkio paskirties žemėje galima statyti įvairius statinius, tačiau jie turi būti tiesiogiai susiję su žemės ūkio veikla. Ūkiniai pastatai - tai įvairūs statiniai, kurie naudojami žemės ūkio veiklai, tokie kaip sandėliai, tvartai, šiltnamiai, angarai ir kt.
Žemės ūkio paskirties žemėje gyvenamojo namo statyba yra griežtai reglamentuojama.
Vienas svarbiausių aspektų, leidžiančių statyti gyvenamąjį namą žemės ūkio paskirties žemėje, yra statinio dydis. Pagal šiuo metu galiojančius įstatymus, galima statyti gyvenamąjį namą, kurio plotas neviršija 80 kvadratinių metrų be žemės paskirties keitimo.
Jeigu gyvenamasis namas žemės ūkio paskirties sklype bus naudojamas ūkininkavimui (pavyzdžiui, kaip apgyvendinimas ūkininkui ar darbuotojams), jį galima statyti be žemės paskirties keitimo.
Statant gyvenamąjį namą žemės ūkio paskirties žemėje, net ir iki 80 m², reikalingas statybos leidimas.
Žemės ūkio paskirties sklypuose gyvenamieji namai gali būti statomi ūkininkams ir jų šeimos nariams, jei tai būtina ūkininkavimui.
Pagalbiniai gyvenamieji pastatai, kurie gali būti susiję su gyvenimu ūkininkavimo vietoje (pvz., sezoninė apgyvendinimo vieta ar darbo jėgos apgyvendinimas), gali būti statomi žemės ūkio paskirties žemėje pagal tą pačią tvarką.
Gyvenamojo namo statymas žemės ūkio paskirties žemėje Lietuvoje 2025 metais yra griežtai reglamentuojamas, tačiau teisinės galimybės leidžia statyti gyvenamuosius pastatus iki 80 kvadratinių metrų be žemės paskirties keitimo, jei pastatas tiesiogiai susijęs su ūkininkavimu. Ūkininkams ir jų šeimos nariams šios taisyklės suteikia tam tikras lengvatas.
Ūkininko pažymėjimas
Lietuvos jaunųjų advokatų asociacijos narys, advokato padėjėjas Arnas Stačiokaitis paaiškina, kad kalbos apie statybas žemės ūkio paskirties sklypuose prasidėjo supratus seniai visiems žinomą, tačiau anksčiau mažiau viešintą žmonėms sutaupyti leidžiančią schemą.
„Pagal įstatymą žmonės, kurie turi ūkininko pažymėjimą ir ne mažesnį nei 0,5 ha žemės ūkio paskirties sklypą, tame sklype galėjo statyti vadinamąją ūkininko sodybą. Reikėdavo parengti žemėtvarkos projektą, kuriame suplanuojama teritorijos riba, žyminti ūkininko sodybos ribą, ir sklype statyti pastatą. Jis galėjo būti ir tiesiog žmogaus gyvenamasis namas su visais patogumais, šalia jo galėjo būti ir kitų, ūkinių pastatų“, - paaiškina teisininkas.
Iš esmės šis teisės aktas leisdavo žmonėms, kurie neužsiima jokia ūkine veikla, o tik yra išklausę kursus, reikalingus ūkininko pažymėjimui gauti, turėti normalaus dydžio nuosavą namą žemės ūkio paskirties sklype.
Neretai žemo našumo (nederlinga) žemės ūkio paskirties žemė, sklypai (ypač nedidelio ploto) parduodami daug pigiau nei vienbučių, dvibučių statybos paskirties sklypai, todėl lietuviai, norėdami sutaupyti, mokėdavo už ūkininkų kursus ir, gavę pažymėjimus, planuodavo nuosavo namo statybas žemės ūkio paskirties sklypuose.
Taip pat tokia galimybe pasinaudodavo gyventojai, kurie paveldėdavo žemės ūkio sklypus, tačiau juose neplanuodavo užsiimti žemės ūkių, žmonės, kuriems tiesiog buvo patrauklu gyventi labiau nuo miesto nutolusiose vietovėse.
„Praktika ilgą laiką nusistovėjusi buvo tokia, kad žmonės, kurie atrasdavo sau tinkamą sklypą, tinkamas vietas gyventi, sodybai, nuolatiniam gyvenimui ar laikinam, bet tos žemės paskirtis būdavo žemės ūkio, jie ieškodavo, kaip galima teisėtai pasistatyti statinį. Ir tai būdavo viena iš galimybių. Turint žemės ūkio paskirties sklypą tapti ūkininku - gauti ūkininko pažymėjimą ir toliau rengti žemėtvarkos projektą ir pasistatyti ūkininko sodybą“, - sako A. Stačiokaitis.
Problematika, kurią įžvelgė Seimas - chaotiškas užstatymas, urbanizuojamos neurbanizuojamos teritorijos, todėl praėjusiais metais buvo pateiktas Ūkininko ūkio įstatymo pakeitimas.
Ūkininko ūkio įstatymo pakeitimas
Šiemet, kovo 16 dieną, Seime buvo priimtas Ūkininko ūkio įstatymo pakeitimas, kuriuo, pasak A. Stačiokaičio, numatoma, kad norint žemės ūkio paskirties sklype statyti statinį, minimalus žemės sklypo plotas galės būti 2 ha. Taip pat būsimo pastato statytojas turės deklaruoti pajamas, gautas iš ūkininko veiklos per 3 paskutinius metus. Šis įstatymo pakeitimas įsigaliotų nuo šių metų liepos 1 dienos.
Advokatas tokį teisės akto pakeitimą vertina gana kritiškai. Jo teigimu, pakeitimas vis tiek riboja ūkininkų galimybes.
„Mes ribojame ūkininkus. Ribodami juos mes bandome spręsti naujakurių poreikį turėti gyvenamuosius plotus, kurie yra žemės ūkio paskirties sklypai. Bet juk žemės ūkio paskirties sklypai ne visi tinkami žemės ūkio veiklai. Yra masė žemės sklypų, kurie apleisti, nes netinkami žemės ūkiui, žemas našumas, bet juose ir statybos apribotos. Įstatymo leidėjas galėtų sureguliuoti tokius dalykus, kad žemės ūkio paskirties plotuose, kurie nėra realiai tinkami tokiai veiklai, būtų galima žmonėms statyti nuosavus namus ar sodybas“, - pažymi A. Stačiokaitis.
Jis tęsia, kad įstatymų leidėju vertėtų aprašyti rizikas, susijusias su statybomis neurbanizuotoje teritorijoje, pateikti jas žmonėms, numatyti reglamentavimą, kaip žmogus, galėtų tokiuose sklypuose statytis gyvenamąjį namą.
„Jeigu žmogui tinka, jeigu jis prisiima riziką dėl kelių, susisiekimo, infrastruktūros ir kitų dalykų, tai kodėl neleisti jam statytis. Nes poreikis toks yra, ne visi nori senuose kaimuose statytis namą, daug žmonių nori ramybės ir privatumo, o dabar žmonės turi gudrauti, kad visa tai turėtų. Tai gal ne ūkininkų ūkio įstatyme problema, o nesureguliuotame žmonių poreikyje“, - tikina teisininkas.
Reikalavimai nuo 2023-07-01
Informuojame, kad Ūkininko ūkio įstatymo redakcijoje, įsigaliojančioje nuo 2023-07-01 (11 straipsnyje Ūkininko sodybos statybos sąlygos) yra nustatyta, kad:
- Neurbanizuotoje ir neurbanizuojamoje teritorijoje (išskyrus miestams po 1995 m. birželio 1 d. nustatyta tvarka priskirtas teritorijas) esančioje žemės ūkio paskirties žemėje ūkininkas, kuris pastaruosius 3 metus yra deklaravęs pajamas iš žemės ūkio veiklos, gali statyti vieną ūkininko sodybą (vieną gyvenamosios paskirties pastatą su pagalbinio ūkio paskirties pastatais).
- Reikalavimas pastaruosius 3 metus deklaruoti pajamas iš žemės ūkio veiklos netaikomas kitos paskirties pastatų, reikalingų ūkininko veiklai vykdyti, statybai.
- Ūkininko sodyba (gyvenamosios paskirties pastatas su pagalbinio ūkio paskirties pastatais) statoma nuosavybės teise priklausančiame žemės ūkio paskirties žemės sklype, ne mažesniame kaip 2 hektarai, išskyrus atvejus, kai kituose įstatymuose, teritorijų planavimo dokumentuose nustatyta kitaip.
- Kitos paskirties pastatai, reikalingi ūkininko veiklai vykdyti, gali būti statomi ir nuosavybės teise priklausančiame žemės ūkio paskirties žemės sklype, ne mažesniame kaip 0,5 hektaro, išskyrus atvejus, kai kituose įstatymuose, teritorijų planavimo dokumentuose nustatyta kitaip.
- Saugomose teritorijose ūkininko sodybos pastatų statyba turi būti numatyta saugomų teritorijų specialiojo teritorijų planavimo dokumentais nustatytose vietose.
- Kai žemės ūkio paskirties žemės sklypo dalis yra Europos ekologinio tinklo „Natura 2000“ teritorijoje, nepatenkančioje į nacionalinę saugomą teritoriją, ūkininko sodybos pastatų statyba galima ne mažesnėje kaip 2 hektarų jo dalyje, esančioje už šios Europos ekologinio tinklo „Natura 2000“ teritorijos ribų.
Žinotina, kad kaimo plėtros žemėtvarkos projektai rengiami ūkininko sodybos vietai ir (ar) žemės ūkio veiklai reikalingų statinių statybos vietai parinkti.
Parengus ir patvirtinus minėtą kaimo plėtros žemėtvarkos projektą, Statybos įstatymo nustatytais atvejais yra rengiami statinių projektai ir išduodami statybą leidžiantys dokumentai (SLD) (Pagal Žemės įstatymo 39 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatas).
Taigi, Ūkininko įstatyme nustatyta išimtis, kad po 2023-07-01 ūkininko sodyba (gyvenamosios paskirties pastatas su pagalbinio ūkio paskirties pastatais) statoma nuosavybės teise priklausančiame žemės ūkio paskirties žemės sklype mažesniame kaip 2 hektarai gali būti statoma, kai teritorijų planavimo dokumentuose nustatyta kitaip.
Jeigu pagal iki 2023-07-01 galiojusį teisinį reglamentavimą parengtas specialiojo teritorijų planavimo dokumentas - kaimo plėtros žemėtvarkos projektas, skirtas ūkininko sodybos vietai parinkti mažesniame kaip 2 hektarų ploto žemės ūkio paskirties sklype, yra galiojantis, tai statybos leidimas statyti ūkininko sodybą įsigaliojus Ūkininko ūkio įstatymo pakeitimams nuo 2023-07-01) gali būti išduodamas taikant Ūkininko ūkio įstatymo 11 straipsnio 1 dalyje numatytą išimtį dėl žemės sklypo ploto, t. y.
Dėmesį turėtų atkreipti ir jau statantys statinius
Apie teisės akto pakeitimus informuoja ir Nacionalinė žemės tarnyba. Ji visuomenę informuoja, kad žemėtvarkos projektų rengėjai ir ūkininkai turėtų atkreipti dėmesį į LR Seime priimtas Ūkininko ūkio įstatymo pataisas ir suskubti užbaigti jau pradėtus kaimo plėtros žemėtvarkos projektų (ūkio sodybos vietai nustatyti) procesus iki šių metų liepos 1 d.
Tačiau šis reikalavimas nebus keliamas statant kitos paskirties ūkinius pastatus, reikalingus ūkininko veiklai vykdyti.
Taip pat numatyta, kad gyvenamasis namas su pagalbiniais pastatais galės būti statomas tik 2 ha ir didesniame nuosavybės teise priklausančiame žemės ūkio paskirties žemės sklype, išskyrus tuos atvejus, kai kituose įstatymuose, teritorijų planavimo dokumentuose nustatyta kitaip.
Kitos paskirties pastatai, reikalingi ūkininko veiklai vykdyti, galės būti statomi ir nuosavybės teise priklausančiame žemės ūkio paskirties žemės sklype, ne mažesniame kaip 0,5 hektaro.
Saugomose teritorijose ūkininko sodybos pastatų statyba turi būti numatyta saugomų teritorijų specialiojo teritorijų planavimo dokumentais nustatytose vietose.
Kai žemės ūkio paskirties žemės sklypo dalis yra Europos ekologinio tinklo „Natura 2000“ teritorijoje, nepatenkančioje į nacionalinę saugomą teritoriją, ūkininko sodybos pastatų statyba galima ne mažesnėje kaip 2 ha jo dalyje, esančioje už šios Europos ekologinio tinklo „Natura 2000“ teritorijos ribų.
Žemės ūkio paskirties sklypo keitimas į namų valdą saugomose teritorijose
Saugomose teritorijose paskirtį keisti įmanoma, jei tvarkymo plane numatytas kraštovaizdžio tvarkymo rėžimas leidžiantis statybas. Nors pats tvarkymo planas paskirties nekečia, jis leidžiama arba neleidžiama statyba.
Sklypas, pažymėtas kaip žemės ūkio paskirties, gali būti ne tik dirbamosios žemės plotas ar sodininkų kampelis, bet ir potenciali vieta nuolatiniam gyvenimui. Vis dėlto norint tokį žemės gabalėlį paversti tinkamu gyvenamajai statybai, būtina pereiti aiškiai reglamentuotą paskirties keitimo procesą.
Pagal galiojančius teisės aktus, žemės ūkio paskirties žemėje statyti gyvenamąjį namą leidžiama tik labai ribotais atvejais - dažniausiai tik laikinuosius statinius arba statinius, susijusius su žemės ūkio veikla. Jeigu siekiama statyti nuolatinį namą, reikalinga pakeisti sklypo naudojimo paskirtį iš žemės ūkio į gyvenamąją.
Paskirties keitimo procedūra vis dar prasideda nuo detalaus teritorijų planavimo dokumento - žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto (jei jo dar nėra). Šis projektas nustato tikslią sklypo vietą, matmenis, naudojimo būdą ir statybos galimybes.
Svarbu žinoti, kad paskirties keitimas galimas tik urbanizuojamoje teritorijoje, tai yra ten, kur pagal galiojantį savivaldybės bendrąjį planą numatoma gyvenamųjų zonų plėtra.
Paskirties keitimui būtina parengti teritorijų planavimo dokumentus arba, paprasčiau tariant, gauti žemės sklypo naudojimo būdo keitimo sprendimą.
Jeigu planas atitinka reikalavimus, savivaldybė priima sprendimą keisti sklypo naudojimo būdą.
Patikslinimai Teritorijų planavimo įstatyme, kurie aiškiau apibrėžia atvejus, kai paskirties keitimas yra negalimas - pavyzdžiui, jeigu sklypas patenka į žemės ūkio naudmenų ...
Statybos inspekcijos naujienos
- 2026-01-21 14:41 VTPSI atkreipia dėmesį, kad ant pastatų susikaupęs storas sniego sluoksnis gali sukelti konstrukcijų pažeidimus - atsirasti įtrūkimų ar deformacijų. Reguliarus sniego šalinimas ir pastato būklės stebėjimas yra būtini prevenciniai veiksmai.
- 2025-12-09 15:05 Gruodžio 9-ąją minima Tarptautinė antikorupcijos diena. Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai (VTPSI) tai svarbi diena, nes, pasak jos atstovų, „skaidrumas ir visuomenės pasitikėjimas yra mūsų veiklos pagrindas. Korupcijos netoleruojame jokiomis aplinkybėmis.“
- 2025-10-27 09:44 Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija dažnai sulaukia klausimų iš gyventojų, ką daryti, jei gyvenamasis namas dar nebaigtas statyti - ar tokį statinį būtina registruoti?
Norite sužinoti daugiau apie reikalavimus ūkininko sodybai?
tags: #statybos #inspekcija #ukininko #sodyba