Daugiabučių statybos Šančiuose: naujienos ir plėtros perspektyvos

Šančiai, vienas iš sparčiausiai besikeičiančių Kauno rajonų, sulaukia vis daugiau investicijų į naujų daugiabučių statybas. Šiame straipsnyje apžvelgsime naujausius NT projektus, jų ypatumus ir ekspertų nuomones apie rinkos tendencijas.

Nauji projektai ir etapai

"Juozapavičiaus 13" konversijos projektas

Bendrovė „Avadi“ pradėjo paskutinių dviejų „Juozapavičiaus 13“ konversijos projekto daugiabučių statybas Kauno Šančių rajone. Beveik 10 mln. Eur vertės projektą ketinama užbaigti 2024 m. per. su pilna apdaila.

Projektas Žemuosiuose Šančiuose

Prasidėjo naujo projekto Žemuosiuose Šančiuose statybos. Čia pradėti statyti du penkių aukštų namai su 63 butais, kuriuos sujungs apželdinta bendra erdvė bei automobilių stovėjimo aikštele po namais. A.Juozapavičiaus prospekto 17B numeriu pažymėtame medžių apsuptame sklype anksčiau stovėjo apleistas...

"Ąžuolyno uoksai"

Prie naujų projektų Kaune prisidės jau statomi arba suplanuoti „Matau Kauną“, „Radio city“, taip pat „Ąžuolyno uoksai“ projektas Šančiuose. Šis kompleksas, S. „Visų pirma, „Ąžuolyno uoksai“ toliau keičia Šančių standartą: iš pereinamojo, bet kainomis patrauklaus rajono ši miesto dalis virsta vis įdomesne viduriniajai klasei, jauniems profesionalams ir šeimoms. Unikalus sprendimas yra suplanuotas baseinas daugiabučių kvartale“, - kalba S.

"Būstuvos" projektas Aukštuosiuose Šančiuose

Fizinio asmens netiesiogiai valdoma restruktūrizuojama UAB „Būstuva“ Kauno Aukštuosiuose Šančiuose, jau daugiau nei dešimtmetį vystomoje teritorijoje, ketina pasiūlyti dar 588 butus. Vystytojo negąsdina sumažėjęs pirkėjų aktyvumas, o konkurentų statybas mieste sveikina.

6,5 ha ploto sklype Verkių g. 48 projektuojamas kompleksas iš viso turėtų būti sudarytas iš 18 daugiabučių. 3,9 ha ploto valstybinio sklypo yra išnuomota „Būstuvai“. Šiuo metu teritorijoje „Ąžuolų namų“ projekte iš anksčiau baigiamas statyti penktasis daugiabutis su 33 butais, tad planuose - dar 13 namų.

Dauguma naujų pastatų projektuojami 3-6 aukštų, o sklypo viduryje numatomi 3 vertikalūs akcentai, atitinkamai 9, 11 ir 15 aukštų. Kvartale planuojama formuoti vidinius kiemus, sujungtus pėsčiųjų taku. Taip pat projektuojamos 679 automobilių stovėjimo vietos trijose požeminėse aikštelėse.

Daivis Kublickas, „Būstuvos“ vadovas ir savininkas, pasakoja, kad projektuotojams buvo iškelta užduotis sukurti vieningą koncepciją tolesnei kvartalo plėtrai.

„Norėjome, kad projektas būtų šiuolaikiškas, konceptualus, bendras visam kvartalui, kad nebūtų statoma po vieną namą ir paskui sprendžiami inžinerinių tinklų klausimai kiekvienam pastatui atskirai. Tai vienas kompleksinis sprendimas, atitiksiantis šiuolaikinius tiek architektūros, tiek gyvenimo kokybės reikalavimus“, - VŽ teigia D. Kublickas.

Projektą numatoma vystyti trylika skirtingų statybos etapų, bent jau taip teigiama Algirdo Kaušpėdo architektų biuro UAB „JP Architektūra“ parengtuose projektiniuose pasiūlymuose, pateiktuose Kauno miesto savivaldybei. Kiekvienam etapui bus rengiamas atskiras techninis projektas. Numatoma, kad dalis etapų gali būti vystoma tuo pačiu metu.

„Pastatų statyba numatoma etapais, kad statybos darbų poveikis aplinkai, gyventojams, gretimoms teritorijoms būtų minimalus. Sklypas iš pietų ribojasi su neužstatytais sklypais, šiaurės pusėje esantiems garažų ir pramoniniams pastatams neigiama įtaka nenumatoma“, - teigiama dokumentuose.

Pasak pašnekovo, kokiu tempu statyti, diktuoja esama situacija būsto rinkoje. Statybas viliamasi pradėti kitų metų rudenį.

„Projektas tęstinis, prasidėjęs dar nuo 2007 m. Judėjo iš lėto, todėl dabar norime viską daryti kompleksiškai. Taip pat keliame kartelę, orientuojamės į vidutinės ir aukštesnės klasės pirkėją“, - nurodo D. Kublickas.

Paklaustas dėl numanomų investicijų, įmonės vadovas teigia, kad apie tai dar anksti kalbėti.

Kublicko sumažėjęs būsto pirkėjų aktyvumas negąsdina, esą tai tiesiog diktuos projekto vystymo spartą, o aktyvesnius plėtotojų žingsnius laikinojoje sostinėje sveikina.

„Žinome, kad nusimato projektų ir Aleksote, ir palei Nemuną, visur plėtra yra, bet žmogus renkasi ten, kur jam patraukliau. Pavyzdžiui, Aukštieji Šančiai gali būti puiki vieta šeimoms, ramiam gyvenimui, kai centrinė miesto dalis daugiau aktyvi. O rinka apstojusi visur vienodai, dabar Lietuvoje toks laikotarpis. Plėtra Kaune taip pat gerai - Vilnius jau apsistatęs, reikia ir Kauną plėsti“, - tikina pašnekovas.

Aukštesnės klasės projektas A.Juozapavičiaus prospekte

Kauno A.Juozapavičiaus prospekte iškils trys šešiolikos aukštų daugiabučiai. Vienas iš įmonės akcininkų, S.Kalkauskas, 15min pasakojo, kad šis daugiabutis taikosi į aukštesnę klasę.

„Tai bus šiek tiek prabangesnis gyvenamasis namas. Taikome ne visai į ekonominį, o daugiau jau į geresnį, ir kokybės, ir išorės, prasme segmentą. Jis toks brangesnis išeina“, - sakė jis.

Pasak S.Kalkausko, Kaune įgyvendinti aukštesnės klasės projektą ėmėsi dėl kelių priežasčių. Viena jų - aktyvi biurų plėtra.

„Kaunas, visų pirma, gerai plečiasi, statoma daug biurų, ypač A.Juozapavičiaus prospekte ir gyvenamųjų (būstų - red.past.) paklausa turėtų būti mieste. Auga paklausa, auga ir interesas statyti. Tokių gerų gyvenamųjų dalykų Kaune kol kas nėra labai daug ir manau, kad dabar metas ten ką nors padaryti. Be to, sklypas geroje vietoje, aukštingumas ten leidžiamas geras. Daug susidėjo aplinkybių, ir susigundėme ten pradėti projektavimą“, - priežastis plėtoti tokį projektą Kaune dėstė jis.

Projekto statybas ketinama pradėti kitais metais ir įgyvendinti etapais. Pirmasis daugiabutis nuo statybų pradžios turėtų iškilti per 1,5 metų.

„Po pirmo matysime, kaip perka, kaip paklausa. Jeigu nuo pirmo korpuso pajudės rezervacijos, tai statysime tada ir toliau iš karto. O planas yra statyti, parduoti ir tada toliau statyti“, - teigė S.Kalkauskas.

Šešiolikaaukščiai greta Nemuno

Architektų parengtuose projektiniuose pasiūlymuose nurodoma, kad beveik 7,8 tūkst. kv. m ploto teritorijoje turėtų iškilti 19 tūkst. kv. m bendro ploto gyvenamieji pastatai. Juose ketinama įrengti 162 butus.

Pirmuose dvejuose daugiabučių aukštuose projektuojama po 3 dviaukščius butus, kuriuose turėtų būti po šešis kambarius.

„Trečiame-tryliktame aukštuose projektuojama po 4 butus (kambarių skaičius - 2-4), keturioliktame-penkioliktame aukštuose projektuojama po 3 butus (kambarių skaičius - 2-4), viršutiniuose aukštuose - po 1 didelį butą (kambarių skaičius - 6)“, - rašoma projektiniuose pasiūlymuose.

Visi pastatai bus sujungti požeminiu aukštu, kuriame projektuojama automobilių stovėjimo aikštelė ir pagalbinės patalpos. Kiekviename daugiabutyje projektuojama po du liftus ir laiptinę. Taip pat greta namų numatyta antžeminė automobilių stovėjimo aikštelė. Iš viso vietų automobiliams bus skirta 162.

Be to, greta namų planuojama vieta vaikų žaidimo aikštelei, ramaus poilsio vietos vyresnio amžiaus ir neįgaliems žmonėms, buitinių atliekų konteineriai.

„Sklypas aptveriamas ažūrine tvora, įrengiamas apšvietimas, dangos automobiliams ir pėstiesiems, sėjama veja“, - nurodoma dokumente.

NT ekspertų vertinimai

Nekilnojamojo turto bendrovės „Inreal“ analitikas Robertas Žulpa šį projektą vertina atsargiai ir mano, kad statytojai per daug optimistiškai žvelgia į rinką.

„Statytojai yra optimistai, jeigu tikisi prestižinės klasės projektą Šančiuose pastatyti. Šančiai yra vienas prastesnių Kauno rajonų. Nors vieta yra prie upės, bet iš kitos pusės yra stoties teritorija, tiltas, kuriuo vyksta intensyvus eismas, ir triukšmas ten iš tiesų nemažas. Per daug optimistiškai žiūri, nes aplinkui esančių namų kainų lygis svyruoja vidutiniškai nuo 1,2 tūkst. iki 1,6 tūkst. eurų už kv. metrą. Jų kaina atitiks Senamiestyje, arčiau centro esančių namų kainų lygį“, - įsitikinęs analitikas.

Panašios nuomonės laikosi ir nekilnojamojo turto analitikas bei viešosios įstaigos „Real Data“ vadovas Arnoldas Antanavičius, kuriam šis projektas primena 2008-uosius.

„Labai keista matyti taip suplanuotą ir tokios koncepcijos projektą 2018-aisiais. Toks suplanavimas yra labai ambicingas ir abejoju, ar jis yra adekvatus šiandienos rinkai. Net Vilniaus rinkoje būtų iššūkių tokį projektą realizuoti - turime pavyzdžių, kai ambicingas ir prabangus aukštybinis pastatas pačiame Vilniaus centre nelabai randa savo pirkėjų. Apskritai, aukštybinis pastatas ir prestižinis segmentas yra sąvokos, kurios nelabai dera viename sakinyje“, - komentavo jis.

A.Antanavičius primena, kad panašių pavyzdžių praėjusio ekonominio pakilimo metu buvo Klaipėdoje. Tuomet nekilnojamojo turto plėtotojai planavo prabangius butus dangoraižiuose su vaizdu į marias ir Baltijos jūrą, tačiau jų parduoti nepavyksta iki šiol.

„Taip suplanuotam projektui Kaune prognozuočiau panašią ateitį - bus labai sunku parduoti už pageidaujamą kainą. Vargu ar šiuos daugiabučius pavyks pozicionuoti kaip prabangaus segmento vienetus. Neracionaliai suplanuoti pastatai, santykinai daug bendro ploto patalpų, butuose per daug nereikalingo ploto, pavyzdžiui, ilgi koridoriai, užimantys perteklinio ploto, už kurį reikės mokėti - visa tai lems, kad suminė buto kaina išlips iš likvidumo rėmų ir Kaune tiesiog nebus pakankamai pirkėjų, kurie už tokią kainą galėtų ir norėtų tokius butus pirkti. Labai tikėtina, kad dalis tokių pirkėjų tiesiog pasirinks už analogišką kainą įsigyti geresnio funkcionalumo ir likvidesnius būstus konkuruojančiuose projektuose. Be to, parkavimo vietų suplanuota tik po vieną butui, kas yra per mažai prestižiniam segmentui“, - įsitikinęs A.Antanavičius.

Būsto kainų dinamika Kaune

„Ober-Haus“ duomenimis, Kaune per 2025 m. butų kainos išaugo 13,8 proc., o toks pokytis buvo ryškiausias tarp Lietuvos didmiesčių. Vidutinė butų pardavimo kaina Kaune 2025 m. pabaigoje siekė 2071 Eur/kv. m ir buvo 13,8 proc. didesnė nei prieš metus.

Bendrovės duomenimis, tipinių senos statybos butų kaina gyvenamuosiuose rajonuose, priklausomai nuo įrengimo, vietos, pastato būklės ir kt., Kaune šiuo metu dažniausiai svyruoja tarp 1400-2400 Eur/kv. m. Naujos statybos butų su daline apdaila kainos gyvenamuosiuose rajonuose siekia apie 2300-3000 Eur/kv. m. Prestižiniuose rajonuose, centrinėje miesto dalyje ar senamiestyje butų pardavimo kainos gali siekti ir 4000-5000 Eur/kv.

Kaune vis dar trūksta kokybiško naujo būsto patogiose vietose, ypač 2-3 kambarių butų, tad paklausa šiuo metu gerokai viršija pasiūlą.

Išvados

Šančiai išlieka patrauklia vieta naujiems NT projektams, tačiau būtina atsižvelgti į rinkos tendencijas ir pirkėjų poreikius. Sėkmingi projektai turėtų ne tik pasiūlyti kokybišką būstą, bet ir integruotis į rajono bendruomenę, užtikrinti patogią infrastruktūrą ir atitikti šiuolaikinius gyvenimo kokybės reikalavimus.

tags: #statomas #daugiabutis #sanciuose