Gyventojų skaičius būstuose Lietuvoje: Statistikos departamento duomenų analizė

Būstas, kuriame praleidžiame didžiąją gyvenimo dalį, atlieka svarbų vaidmenį mūsų sveikatai ir gyvenimo kokybei. Todėl svarbu atkreipti dėmesį į vidutinį gyventojų skaičių viename būste ir jo įtaką įvairiems gyvenimo aspektams.

Europos Sąjungos ir Lietuvos teisėje sveikata yra vienas iš šešių esminių statinio reikalavimų.

Būstas ir sveikata: ryšys

Tyrimai rodo, kad būsto dydis tiesiogiai susijęs su gyventojų sveikata. Pasaulio sveikatos organizacijos Europos regiono biuro inicijuotas tyrimas Vilniuje parodė, kad žmonės, gyvenantys mažesniuose nei 59 kv. m butuose, savo sveikatos būklę vertina blogiau nei gyvenantys didesniuose būstuose. Gyventojai, turintys sveikatos sutrikimų, dažnai nepatenkinti bendru buto ir kambarių dydžiu.

Infekcinėmis, lėtinėmis ir aplinkos veiksnių sukeliamomis ligomis dažniau serga tie, kurie gyvena mažose, perpildytose, blogai vėdinamose patalpose, neatitinkančiose higieninių reikalavimų. Dažniausi nusiskundimai, susiję su netinkama patalpų kokybe, yra akių, nosies ir ryklės gleivinių dirginimas, nuovargis, dusulys, silpnumas, galvos skausmai, pykinimas ir nervinis dirglumas.

Be to, mažos patalpos gali turėti įtakos depresijos išsivystymui. Remiantis tyrimo duomenimis, dauguma respondentų (34,5 proc.) teigė, kad mažos patalpos turi didesnę įtaką depresijos išsivystymui, nei didesnių dydžių patalpos.

Būsto plotas ir gyventojų skaičius

Pagal 2001 m. gyventojų ir būsto surašymo rezultatus, vidutinis namų ūkio dydis (gyventojų viename būste) buvo 2,55 asmens (mieste - 2,48). Remiantis būsto tyrimo duomenimis, viename namų ūkyje gyvena vidutiniškai 3,15 gyventojo, būste yra 3,3 kambario, vidutinis būsto plotas - 57,8 kv. m.

Statistikos departamento duomenimis, vidutinis naudingas gyvenamasis plotas, tenkantis vienam Lietuvos gyventojui, 2006 metais buvo 24,1 kv. m. Nuo 2001 metų šis rodiklis didėja ir preliminariais šių metų duomenimis vienam gyventojui tenka 28,3 kv. m naudingo gyvenamojo ploto.

2021 m. vidutinis vieno būsto naudingasis plotas buvo 66,7 kv. m (2001 m. - 59,6 kv. m, 2011 m. - 63,1 kv. m): mieste - 60,7 kv. m (2001 m. - 55,3 kv. m, 2011 m. - 59,6 kv. m), kaime - 79,4 kv. m (2001 m. - 68,5 kv. m, 2011 m. - 70,3 kv. m). Vidutiniškai vienam gyventojui teko 29,6 kv. m naudingojo ploto (2001 m. - 22,6 kv. m, 2011 m. - 26,2 kv. m).

Daugiausia naudingojo ploto vidutiniškai vienam gyventojui teko Alytaus (35,7 kv. m), Molėtų (34,3 kv. m), Biržų (34,1 kv. m) ir Kupiškio (34 kv. m) rajonų savivaldybėse, mažiausiai - Elektrėnų, Klaipėdos rajono, Neringos, Vilniaus miesto ir Visagino savivaldybėse - mažiau nei 27 kv. m.

Būstas, kuriame praleidžiame didžiąją gyvenimo dalį, atlieka svarbų vaidmenį mūsų sveikatai ir gyvenimo kokybei.

Būsto kokybė ir patogumai

Surašymo metu buvo fiksuojama, kokie patogumai (vandentiekis, kanalizacija, elektra, karštas vanduo, vonia (dušas), tualetas su nutekamuoju vandeniu, centrinis šildymas) įrengti būste.

1,325 mln. būstų (92,1 proc.) buvo įrengtas centrinis šildymas (2011 m. 1,305 mln. būstų (90,8 proc. visų įprastinių būstų) buvo įrengti visi patogumai (vandentiekis, kanalizacija, elektra, karštas vanduo, vonia (dušas), tualetas su nutekamuoju vandeniu, centrinis šildymas), juose gyveno 2,589 mln. gyventojų (93 proc.

Tarp esminių statinio reikalavimų yra ir saugus naudojimas. Nemažai gyventojų teigia, kad jiems yra įvykę nelaimingų atsitikimų būste.

Dažniausios priežastys dėl ko kyla nelaimingi atsitikimai namuose yra konstrukcijos elementai (sienos, grindys, durys, langai, laiptai, liftas), baldai, kilimai, užuolaidos ir kt. (nepritvirtinti kilimai), laiptai, durų slenksčiai, laiptinės, šildymo įrenginiai, viryklė ar orkaitė, kiti elektros prietaisai ar įrenginiai (atviri ar nepritvirtinti laidai ir kt.).

Vienas iš esminių statinio reikalavimų yra apsauga nuo triukšmo ir šioje srityje nuolatos vykdomi tyrimai. Tyrimų rezultatai rodo, kad triukšmo jutimas priklauso nuo garso stiprumo ir garso bangų virpesių dažnio: kuo didesnis garso stiprumas ir virpesių dažnis, tuo garsas juntamas stipriau, t. y. didesnis jo garsumas.

Triukšmo garsumas priklauso ir nuo patalpų akustinių savybių, kurias nulemia jų tūris, forma, apstatymas baldais ar įrengimais, grindų, sienų, lubų danga. Remiantis būsto tyrimo duomenimis, net du trečdaliai namų ūkių mano, kad juos trikdo triukšmas dėl nepakankamos garso izoliacijos.

Be to, didėjantis automobilių skaičius kiemuose sukelia nepatogumų ir kelia pavojų. 2005 m. duomenimis 1 butui teko 1 automobilis (mieste - 0,98, bendrai - 1,01), o 2006 m. duomenimis 1 butui teko 1,2 automobilių. Visa tai sąlygoja, kad gyvenamųjų namų kiemai perpildyti automobiliais ir kiemai tapo nepravažiuojami specialiajam transportui.

Todėl vis sunkiau užtikrinama žmonių ir turto sauga ekstremaliose situacijose.

5 būdai, kaip apsaugoti buto sienas nuo garso!

Namų ūkiai ir šeimos Lietuvoje

2021 m. Lietuvoje buvo 1 mln. 215 tūkst. namų ūkių (2011 m. - 1 mln. 267 tūkst.), juose gyveno 2 mln. 785 tūkst. asmenų (2011 m. - 3 mln. 19 tūkst.). Mieste buvo 69,8 proc. namų ūkių (2011 m. - 68,7 proc.), kaime - 30,2 proc.

Dvidešimtyje savivaldybių vidutinis namų ūkio dydis buvo didesnis nei šalies vidurkis. Didžiausi namų ūkiai - Vilniaus (2,71), Klaipėdos (2,66) ir Kauno (2,62) rajonų savivaldybėse.

Mažiausi namų ūkiai - Visagino sav.

Daugiau nei trečdalyje namų ūkių (35,2 proc.) gyveno vienas asmuo. Tokių namų ūkių dalis per dešimtmetį nežymiai padidėjo (2011 m. - 31,7 proc.). Namų ūkių, kuriuose gyveno du asmenys, dalis per dešimtmetį nepasikeitė (2011 m. - 28,3 proc.) ir išliko didesnė nei ketvirtadalis - 28,4 proc.

Didžiausių namų ūkių, t. y. tų, kuriuose gyveno penki ir daugiau asmenų, dalis per dešimtmetį taip pat iš esmės nepasikeitė. Tokie namų ūkiai sudaro 6 proc.

Daugiau nei trečdalį (35,5 proc.) vieno asmens namų ūkių sudarė 70 metų ir vyresni gyventojai. Vieno asmens namų ūkių dalis didesnė nei 40 proc. dvylikoje savivaldybių, daugiau nei pusė jų - Šiaurės Rytų Lietuvoje - Ignalinos, Zarasų, Anykščių, Kupiškio, Rokiškio, Biržų ir Molėtų rajonų savivaldybėse.

Gyventojų ir būstų surašymas atskleidžia, kad namų ūkiuose dažniausiai gyvena sutuoktiniai - 41,3 proc. (1 mln. 150 tūkst.) ir vaikai - 29,3 proc. (816,3 tūkst.). Nemažą dalį sudaro vieni gyvenantys asmenys - 15,3 proc. (427,3 tūkst.), mažesnę dalį - sugyventiniai - 5,2 proc. (144,6 tūkst.) ir vieni tėvai su vaikais - 5,7 proc. (158,9 tūkst.). Kiti asmenys sudaro vos 3,2 proc.

Atsiskleidžia keletas šeiminės padėties namų ūkyje skirtumų pagal lytį. Tarp vyrų daugiau susituokusių (44,6 proc.), vaikų (34,7 proc.) ir sugyventinių (5,6 proc.) nei tarp moterų, atitinkamai 38,5, 24,6 ir 4,8 proc. Tačiau tarp moterų daugiau gyvenančių vienų - 18,3 proc., vienų motinų su vaikais - 9,6 proc.

2021 m. buvo 781 tūkst. šeimų (šeiminių namų ūkių), 2011 m. - 861,4 tūkst. Lietuvoje buvo 310,7 tūkst. (34,3 proc. visų šeimų) šeimų su vaikais iki 18 metų (2011 m. - 362,7 tūkst., arba 42,1 proc.). Vieno iš tėvų su vaikais iki 18 metų šeimų dalis padidėjo nuo 15,8 proc. 2011 m. iki 17,5 proc.

Per dešimtmetį padidėjo šeimų, auginančių du ir tris vaikus, dalis.

Surašymo duomenimis, 53,5 proc. šeimų augino po vieną vaiką, 37,6 proc. - po du, 8,9 proc.

Vidutinis šeimos dydis sumažėjo nuo 3,03 asmens 2011 m. iki 3 asmenų - 2021 m. 25 savivaldybėse vidutinis šeimos dydis buvo didesnis už šalies vidurkį. Gausiausios šeimos buvo Vilniaus (3,32), Klaipėdos (3,23), Kauno (3,23), Šilalės (3,19) rajonų savivaldybėse. Mažiausios šeimos - Panevėžio (2,86 asmens), Alytaus (2,86) miestų ir Visagino (2,68) savivaldybėse.

2021 m. 1 mln. 109,5 tūkst. (91,3 proc.) namų ūkių gyveno nuosavuose būstuose. 36,1 tūkst. (3 proc.) namų ūkių gyveno nuomojamuose būstuose. 69,7 tūkst.

Mieste ir kaime matomos tendencijos iš esmės atitinka bendrąsias. Mieste 3,2 proc., o kaime - 2,3 proc. namų ūkių gyveno nuomojamuose būstuose, kito valdos statuso būstuose gyveno atitinkamai 5,5 ir 6,3 proc.

Namų ūkis - tai atskirai gyvenantis vienas asmuo arba grupė viename būste gyvenančių asmenų.

Šeima (šeiminis namų ūkis) - namų ūkis, kurį sudarė du ar daugiau asmenų, susijusių santuokiniais ar giminystės ryšiais.

Niekada negyvenusiųjų santuokoje vyrų ir moterų daugiausia buvo pačiose jauniausiose amžiaus grupėse (2 pav.) - tarp 15-24 metų gyventojų, atitinkamai 98,3 ir 94,8 proc. Vyrų, niekada negyvenusių santuokoje, nuosekliai mažėja su kiekviena vis vyresne amžiaus grupe ir tarp 75 metų ir vyresnių vyrų jie sudaro mažiau nei 5 proc. Tarp moterų matoma kiek kitokia tendencija - niekada negyvenusių santuokoje dalis mažėja, o tarp 60 metų ir vyresnių moterų pradeda su kiekviena amžiaus grupe didėti. Niekada negyvenusių santuokoje moterų dalis mažesnė nei tarp vyrų 15-54 metų gyventojų grupėje, tarp 55 metų ir vyresnių - didesnė. Susituokusiųjų dalis tarp 15-74 metų vyrų didėja su kiekviena amžiaus grupe, vėliau - ji mažėja, tarp moterų tendencija išlaiko didėjimo kryptį, tačiau mažėjimas prasideda anksčiau - tarp 45 metų ir vyresnių moterų. Susituokusių moterų dalis didesnė nei susituokusių vyrų 15-44 metų gyventojų grupėje.

Išsituokusiųjų tendencijos tarp vyrų ir moterų panašios - daugiausia išsituokusiųjų tarp 45-59 metų gyventojų, atitinkamai 20,1 ir 23,3 proc. Išsituokusiųjų dalis tarp 15-54 metų vyrų ir moterų nuosekliai didėja su kiekviena amžiaus grupe. Visose amžiaus grupėse išsituokusiųjų dalis tarp moterų didesnė nei tarp vyrų. Našlių dalies kitimo tendencijos kryptis tarp vyrų ir moterų tapati - kuo asmenys vyresni, tuo našlių dalis tarp jų didesnė. Vis dėlto visose amžiaus grupėse našlių dalis didesnė tarp moterų nei tarp vyrų.

Surašymo duomenys suteikia galimybę vertinti, kokio amžiaus žmonės susituokia ir kaip tai kinta keičiantis kartoms (1 lentelė). Tarp praėjusio amžiaus trečią, ketvirtą, penktą ir šeštą dešimtmetį gimusių moterų ir vyrų kartų matomas santuokų „jaunėjimas“. 1960 m. gimusiai kartai būdingos ankstyvos ir dažnos santuokos. Tarp nuo septinto dešimtmečio gimusių kartų prasideda santuokų „senėjimas“ - santuokos atidedamos vis vyresniam amžiui. Tarp gimusių praėjusio amžiaus aštuntą dešimtmetį ir vėlesnių kartų gyventojų besituokiančių vis mažiau, ypač vyrų. Tarp 1970 m. gimusių moterų, joms sulaukus 25 metų, ištekėjusių buvo 76 proc., tarp 1995 m. gimusių moterų, sulaukusių tokio paties amžiaus, ištekėjusių buvo 26,2 proc. Tarp 1960 m. gimusių vyrų sulaukę 25 metų jau buvo vedę 65,6 proc., tarp 1995 m. 1 lentelė.

Būsto įperkamumas Vilniuje ir Kaune

Būstas Vilniuje yra gerokai brangesnis nei Kaune - net 28 proc. Vidutinės pasiūloje esančių butų kainos, atitinkamai, šių metų sausio gale sudarė 3 585 ir 2 803 Eur/kv. Taigi, kauniečiai gali lengviau įpirkti būstą: jie už vieną vidutinį, „į rankas“ gaunamą atlyginimą gali nupirkti apie 0,49 kv. m, o Vilniuje - 0,44 kv. m.

Perkant su paskola, būsto įperkamumas taip pat Kauno pusėje: čia vienas vidutiniškai uždirbantis žmogus, imdamas 85 proc. būsto vertės paskolą, praėjusių metų gale galėjo įsigyti apie 38 kv. m ploto būstą, Vilniuje - 36 kv. m. Tomis pačiomis sąlygomis būstą perkant dviese, jo plotas, sudarytų 72 kv. m Kaune ir 68 kv. m Vilniuje.

Nuosavas būstas Baltijos šalyse

Nuosavame būste gyvenančių žmonių dalis Lietuvoje yra didžiausia tarp Baltijos šalių ir sudaro 80 procentų, parodė „Swedbank“ atlikta palyginamoji būsto rinkos analizė. Latvijoje ir Estijoje nuosavame būste gyvenančių žmonių dalis siekia atitinkamai 71 proc. ir 62 proc. visų gyventojų.

„Lietuvos gyventojų požiūris į būstą nesikeičia - dauguma šalies gyventojų pageidauja gyventi nuosavame būste. Kadangi vidutinis atlyginimų augimas pirmąjį šių metų ketvirtį lenkė nekilnojamo turto kainų augimą, šalies gyventojai ir toliau turi geras galimybes nuosavam būstui įsigyti.

Remiantis neseniai atliktos „Swedbank“ apklausos duomenimis, keisti savo būstą tam panaudodami nuosavas arba skolintas lėšas artimiausioje ateityje planuoja 5 proc. šalies gyventojų.

Pagal vidutinę vieno kvadratinio metro kainą brangiausi būstai šiuo metu yra Estijos sostinėje Taline - čia jie kainuoja apie 1,8 tūkst. eurų už kv. m. Antrojoje vietoje yra Vilnius, kuriame būstas vidutiniškai kainuoja 1,5 tūkst. eurų už kv. m, o Rygoje vidutinės būsto kainos šiuo metu siekia apie 1 tūkst. eurų už kv. m.

Gyventojų santuokinė padėtis

Lietuvos Respublikos 2021 metų visuotinio gyventojų ir būstų surašymo rezultatai rodo, kad didėja niekada negyvenusių santuokoje asmenų dalis, santuokos atidedamos vis vyresniam amžiui.

Palyginti su 2011 m. 2021 m. kas antras 15 metų ir vyresnis Lietuvos gyventojas buvo susituokęs.Surašymo metu buvo fiksuojama 15 metų ir vyresnių asmenų santuokinė padėtis. Palyginti su 2011 m. 2021 m. kas antras 15 metų ir vyresnis Lietuvos gyventojas buvo susituokęs. Vedę vyrai sudarė 53,9 proc. visų vyrų, ištekėjusios moterys - 45,8 proc. visų moterų (1 pav.).

Negyvenusiųjų santuokoje buvo 28,9 proc. Lietuvos gyventojų (692 tūkst. gyventojų). Niekada negyvenusių santuokoje vyrų dalis išlieka didesnė nei moterų: beveik kas trečias vyras (32 proc.) ir kas ketvirta moteris (26,3 proc.) niekada negyveno santuokoje.

Kas aštuntas šalies gyventojas, arba 297,7 tūkst. gyventojų, buvo išsituokę. Išsituokusių moterų dalis buvo didesnė nei vyrų, atitinkamai 13,7 proc. ir 11 proc. Kas vienuoliktas gyventojas buvo našlys (219,4 tūkst. gyventojų).

Lietuvos Respublikos 2021 metų visuotinio gyventojų ir būstų surašymo rezultatai rodo, kad didėja niekada negyvenusių santuokoje asmenų dalis, santuokos atidedamos vis vyresniam amžiui.

tags: #statistikos #departamentas #gyventoju #skaicius #bustuose