Nedarbo lygis yra vienas svarbiausių šalies ekonomikos būklės rodiklių, kuris labai padidėja ekonominio nuosmukio ir mažėja pakilimo metu. Nedarbo lygis, tai bedarbių skaičiaus ir darbo jėgos santykis, išreikštas procentais.
Pasaulio nedarbo lygis (Šaltinis: Vikipedija)
Minimalus įmanomas nedarbo lygis, kai nėra ciklinio nedarbo, yra natūralusis nedarbo lygis. Analizuojant nedarbo problemą ekonomikoje, skaičiuojamas bendrasis (visos šalies darbo jėgos), vyrų, moterų, įvairių amžiaus, išsilavinimo, profesinių, etninių ir kitų socialinių grupių nedarbo lygis.
Tarptautinės darbo organizacijos duomenimis, 2007 visame pasaulyje nedarbo lygis vidutiniškai sudarė 5,7 % (vyrų - 5,5 %, moterų - 6,0 %, jaunimo iki 25 metų - 11,9 %). Nustatant nedarbo lygį remiamasi atrankiniais gyventojų užimtumo tyrimais, darbo biržų duomenimis apie jose oficialiai registruotus bedarbius, socialinio draudimo statistika apie asmenis, gaunančius bedarbio pašalpą, taip pat gyventojų surašymų rezultatais.
Ekonomiškai stipresnėse šalyse nedarbo lygis buvo gerokai mažesnis nei Trečiojo pasaulio valstybėse: Rytų Azijoje (be Japonijos) - 3,9 %, Europos Sąjungoje, Šiaurės Amerikoje ir Japonijoje - 5,7 %, o Šiaurės Afrikoje - 10,6 %, Artimuosiuose Rytuose - 9,5 %. 2008 didžiausias nedarbo lygis buvo Nauru (90 %), Liberijoje (85 %), Zimbabvėje (80 %), Burkina Fase (77 %), mažiausias - Andoroje, Monake (beveik 0 %), Katare (0,6 %), Azerbaidžane (0,8 %).
Nedarbo lygis, nustatytas iš neoficialių šaltinių (gyventojų užimtumo tyrimų), dažniausiai didesnis už oficialųjį, nes dalis gyventojų, neturinčių darbo, dėl įvairių priežasčių nesiregistruoja darbo biržose arba įsiregistravę negauna bedarbio statuso (pavyzdžiui, moksleiviai, studentai). 2008 pabaigoje prasidėjus globalinei ekonominei krizei nedarbo lygis ėmė sparčiai didėti visame pasaulyje.
Europos Sąjungoje 2009 antrąjį ketvirtį bendrasis nedarbo lygis sudarė 8,9 % (vienodas vyrų ir moterų), jaunimo iki 25 m. - 19,7 %.
Nedarbo lygis Lietuvoje
LIETUVOJE nedarbo lygis kaip darbo biržose registruotų bedarbių skaičiaus ir šalies darbo jėgos santykis pradėtas skaičiuoti 1991. Lietuvos darbo biržos duomenimis, nedarbo lygis 1991 sudarė 0,3 %, 1993 - 3,1 %, 1995 - 6,2 %.
Nuo 1994 Lietuvos statistikos departamentas, siekdamas tiksliau įvertinti nedarbo lygį, ypač paslėptinį nedarbą, atlieka gyventojų užimtumo tyrimą. Apklausiami 15 metų ir vyresni gyventojai, atrinkti iš Gyventojų registro atsitiktinių imčių metodu. Tyrimo metu pagal Eurostat reikalavimus apklausiama 8000 namų ūkių.
Bedarbiams priskiriami nedirbantys 15-74 metų gyventojai (įskaitant ir neregistruotus darbo biržoje, moksleivius, studentus, namų šeimininkes ir kitus), kurie aktyviai ieško darbo ir gali pradėti dirbti per artimiausias dvi savaites, taip pat laikinai nedirba dėl priverstinių prastovų, yra išėję priverstinių atostogų darbdavio iniciatyva.
Nedarbo lygis (apskaičiuotas pagal abi metodikas) sparčiai didėjo 1991-95 ir 1998-2001, vėliau ėmė mažėti. Didžiausias nedarbo lygis šalyje užfiksuotas 2001 (Lietuvos darbo biržos duomenimis - 11,2 %, gyventojų užimtumo tyrimo duomenimis - 16,5 %, jaunimo iki 25 metų - 30,9 %).
Padidėjus nedarbo socialinio draudimo išmokoms mažėja neregistruotų bedarbių. Vyrų nedarbo lygis išlieka didesnis nei moterų, miestelių ir kaimo gyventojų - didesnis nei miestuose. Palyginti su šalies vidurkiu, didesnis yra jaunimo, tautinių mažumų atstovų (daugiausia romų) ir žemesnio išsilavinimo žmonių nedarbo lygis.
2008 gyventojų užimtumo tyrimo duomenimis, bendrasis šalies nedarbo lygis sudarė 5,8 %, jaunimo iki 25 m. - 13,4 %, gyventojų, turinčių tik pradinį išsilavinimą, - 17,6 %, pagrindinį - 12,5 %, vidurinį be profesinės kvalifikacijos - 7,7 %, aukštesnįjį - 3,1 %, aukštąjį - 3,0 %.
2008 pabaigoje-2009 pradžioje dėl ekonominės krizės nedarbo lygis padidėjo daugiau kaip 2 kartus ir, gyventojų užimtumo tyrimo duomenimis, 2009 antrąjį ketvirtį sudarė 13,6 % (jaunimo iki 25 metų - 29,6 %).
Palyginti tuo pačiu laikotarpiu prieš metus, nedarbo lygis padidėjo 0,5 proc. Vyrų nedarbo lygis šių metų pirmąjį ketvirtį buvo 8,3%, moterų - 8%. Jaunimo (15-24 metų) nedarbo lygis siekė 14,6%, per ketvirtį jis sumažėjo 3,7 proc. punkto, per metus - 1,5 proc. Ilgalaikio nedarbo lygis per ketvirtį padidėjo 0,1 proc. punkto iki 2,4%, o per metus jis mažėjo 0,6 proc.
Antrąjį ketvirtį šalyje buvo 113,4 tūkst. 15-74 metų bedarbių, iš jų 15-24 metų - 17,3 tūkst. Ilgalaikių bedarbių buvo 43,1 tūkst., arba 38 proc. visų bedarbių, jų skaičius padidėjo atitinkamai 4,7 tūkst. Tuo metu gyventojų užimtumas antrąjį ketvirtį buvo 74 proc. - per ketvirtį jis padidėjo 0,6 punkto, per metus - sumažėjo 0,2 punkto.
Moterų užimtumas buvo 1 proc. žemesnis nei vyrų - atitinkamai 73,5 ir 74,5 proc., jaunimo - 27,9 proc. (sumažėjo atitinkamai 0,3 ir 3,3 punkto), 55-64 metų gyventojų - 71,7 proc. Darbo jėgai priskiriamų asmenų buvo 1,57 mln. - 19,1 tūkst. daugiau nei pirmąjį ketvirtį: dirbo ar turėjo darbą 1,46 mln. gyventojų (atitinkamai padidėjo 12,3 tūkst.
Antrąjį ketvirtį šalyje buvo 912,6 tūkst. ekonomiškai neaktyvių 15 metų ir vyresnių gyventojų, iš jų daugiau nei pusė (60,3 proc.) - senatvės pensininkai ar išankstinės senatvės pensijos gavėjai, 17,3 proc. Pirmąjį šių metų ketvirtį Lietuvoje buvo 127.200 bedarbių, iš jų 15-24 metų - 13.700. Per ketvirtį bedarbių skaičius padidėjo 10.500. Ilgalaikių bedarbių buvo 37.300 arba 29,3% visų bedarbių.
Gyventojų (15-64 metų) užimtumo lygis buvo 72,2%, per ketvirtį jis sumažėjo 0,7 proc. punkto, per metus - padidėjo 0,7 proc. punkto. Moterų užimtumo lygis buvo 1,4 proc. Jaunimo (15-24 metų) užimtumo lygis pirmąjį šių metų ketvirtį siekė 29,2%, per ketvirtį sumažėjo 1,2 punkto, per metus padidėjo 0,7 proc. punkto.
55-64 metų gyventojų užimtumo lygis siekė 68,1%, per ketvirtį jis sumažėjo 1,1 proc. punkto, per metus padidėjo 0,7 proc. Darbo jėgai priskiriamų asmenų buvo 1,56 mln., dirbo ar turėjo darbą 1,43 mln.
Nedarbo lygio palyginimas Lietuvoje ir euro zonoje (Šaltinis: Lietuvos bankas)
Apibendrinant, nedarbo lygis Lietuvoje yra dinamiškas rodiklis, kuris priklauso nuo įvairių ekonominių ir socialinių veiksnių. Stebint šio rodiklio pokyčius, galima geriau suprasti šalies ekonominę situaciją ir prognozuoti ateities tendencijas.