Šiltinant sodybos stogą, svarbu pasirinkti tinkamas medžiagas ir technologijas, kad būtų užtikrintas pastato energinis efektyvumas, jaukumas ir ilgaamžiškumas. Stogas yra viena svarbiausių pastato dalių, sauganti nuo išorinio poveikio, todėl jo tinkamas apšiltinimas yra būtinas.
Šlaitinio stogo paskirtis - atitvarinė konstrukcija ir vandens nuvedimas. Šlaitiniai stogai apšiltinami mineraline akmens vata arba polistireniniu putplasčiu. Daugelis fasadų, plokščių stogų šiltinami polistireniniu putplasčiu.
Šlaitinio Stogo Šiltinimas
Šlaitiniai stogai - rečiau šiltinami polistireniniu putplasčiu. Apšiltinti šlaitinį stogą polistireniniu putplasčiu galima, juolab, jei sienos apšiltinamos putplasčiu, išvengiama skirtingų medžiagų.
Šlaitinio stogo šiltinimo technologija - tai daugiasluoksnis termoizoliacinis „pyragas" ar sumuštinis. Nepaisant to, kad putplastis beveik neįgeria drėgmės, vis tiek būtina naudoti hidroizoliacinę medžiagą - difuzinę plėvelę iš stogo dangos pusės ir garų barjerą iš patalpos pusės.
Vėdinimas ir Drėgmės Režimas
Stogo konstrukcijoje labai svarbus yra vėdinimas. Vėdinami šlaitiniai stogai turi ventiliuojamą oro tarpą, į kurį oras patenka per angas. Paprastai jų būna dvi - viršutinė ir apatinė.
Šlaitinių stogų drėgmės režimui užtikrinti naudojama garo izoliacinė plėvelė, sudaranti apsauginį sluoksnį vidinėje šilumos izoliacijos pusėje. Iš lauko pusės po stogo danga esanti difuzinė plėvelė skirta apsaugoti nuo išorinės lietaus ir sniego drėgmės, dulkių ir vėjo prasiskverbimo į konstrukcijos vidų.
Kad šlaitinio stogo konstrukcijoje normaliai cirkuliuotų oras, jis turi susisiekti su lauko oru ir turėti angas orui patekti bei pasišalinti: tarpą virš šiluminės izoliacijos orui cirkuliuoti, oro patekimą apkaloje po karnizu (stogo apačioje) ir oro ištraukiamąsias angas kraige (viršuje).
Medžiagos Šlaitiniam Stogui
Vatos izoliacija minkšta ir ji glaudžiai be tarpų priglunda prie gegnių. Polistireninio putplasčio plokštes rekomenduojama pjauti statybvietėje pagal realų atstumą tarp gegnių ir įsprausti su pasipriešinimu. To paties storio visų šių apšiltinimo medžiagų plokščių šiluminės charakteristikos artimos.
Šiltinimo medžiagos:
- Akmens vata (Paroc, Rockwool)
- Polistireninis putplastis (EPS)
EPS ir Pilkojo Putplasčio Palyginimas
Stogo apšiltinimui galima naudoti tiek baltąjį polistireninį putplastį, tiek pilkąjį. Pilkojo polistireno sudėtyje yra smulkių grafito dalelių, kurios sugeria arba atspindi infraraudonuosius spindulius. Todėl pilkų plokščių izoliacinės savybės yra iki 20 proc. geresnės.
Standartinio šlaitinio stogo apšiltinimui užtenka 15 kg/kub.m polistireninio putplasčio tankio. Šiltinimui tarp gegnių šiltinti geriausiai tinka Šiloporas EPS 70, virš gegnių - Šiloporas EPS 80. Norint pasiekti aukštesnę energinio efektyvumo klasę ar sumažinti stogo storį, rekomenduojama naudoti pagerintų termoizoliacinių savybių pilkojo polistireninio putplasčio gaminius: Šiloporas Neo EPS 70, Šiloporas Neo EPS 70+, Šiloporas Neo EPS 70 Super, kurie turi itin mažus šilumos laidumo koeficientus.
Šiltinimas Tarp Gegnių
Principas šiltinant tarp gegnių lieka tas pats - kad ant medinių konstrukcijų nesusidarytų kondensatas, būtina pakloti garus izoliuojančią membraną. Jei šiltinimo procesas vyksta lygiagrečiai su stogo montavimu, tuomet iš apačios ant gegnių būtina prikalti grebėstus, kurie tarnaus kaip atrama putplasčio plokštėms. Plokštės sandariai sumontuojamos tarp gegnių. Tada jos iš viršaus uždengiamos difuzine plėvele.
Hidroizoliacinė plėvelė prie gegnių tvirtinama statybiniu kabių pistoletu. Šilumos tilteliai visiškai panaikinami šiltinant tarp gegnių ir viršuje klojant papildomą sluoksnį šilumos izoliacijos.
| Medžiaga | Šilumos laidumas (λ, W/mK) | Tankis (kg/m³) |
|---|---|---|
| EPS (baltas) | 0.032 - 0.040 | 15 - 35 |
| EPS Neo (pilkas) | 0.030 - 0.032 | 15 - 35 |
| Akmens vata | 0.035 - 0.045 | 30 - 100 |
Tai orientaciniai stogo „sumuštiniai", kiekvieno stogo konstrukcijai turi būti paskaičiuotas šiluminis laidumas ir pagal tai parenkamos medžiagos bei jų storiai. Taip pat šiltinant reiktų atkreipti dėmesį į gegnių medienos drėgnį - pageidautina, kad jos išliktų stabilios, todėl mediena turi būti išdžiovinta iki 10-12 proc. Putplasčio lakštams tvirtinti galite naudoti specialius klijus.
Plokščiojo Stogo Šiltinimas
Plokštieji neeksploatuojami stogai projektuojami ir įrengiami kone visuose naujuose daugiabučiuose ir viešosios paskirties pastatuose. Kad pastato stogas ilgus metus nekeltų problemų, stogo apšiltinimas ir hidroizoliacinė danga turi būti įrengti be priekaištų.
Plokščiojo stogo perdangos dažniausiai būna monolitinio gelžbetoninio, surenkamos plokštės arba trapeciniai plieno lakštai. Priklausomai nuo perdangos denginio, pastato energinės klasės ir paskirties, projektuojama plokščiojo stogo konstrukcijos struktūra. Ji nėra vienoda visiems stogams, kaip minėta, priklauso nuo perdangos tipo bei pastato energinės klasės.
A, A+ ir A++ klasių pastatų plokščiojo stogo šiltinimui rekomenduojama naudoti 2 arba 3 akmens vatos sluoksnius. Statybos darbai greitesni ir kokybiškesni, kai naudojami atitinkamoms konstrukcijoms pritaikyti gaminiai ir gamintojų ištobulinti sprendimai.
Plokštieji stogai ant gelžbetoninės perdangos gali būti įrengiami iš dviejų arba trijų šilumos izoliacijos sluoksnių. Pagrindinis sluoksnis įrengiamas iš minkštesnio akmens vatos arba polistireninio putplasčio plokščių.
Akmens vatos termoizoliacija ant profiliuotų plieno lakštų įrengiama iš trijų sluoksnių. Pirmiausia tai lygus pagrindas ant profiliuoto pakloto. Jis gali būti įrengiamas iš kietų akmens vatos plokščių. Ant šio pagrindo klojamas vandens garų ir oro izoliacinis sluoksnis. Virš jo montuojamas pagrindinis šilumą izoliuojantis sluoksnis iš minkštesnių izoliacinių plokščių.
Kietos 20-30 mm storio plokščiųjų stogų plokštės iš akmens vatos, naudojamos kaip viršutinės apkrovą paskirstančios plokštės arba kaip lygų pagrindą sudarančios plokštės ant profiliuoto skardos pakloto. Jei gaminio nomenklatūroje įrašyta 80 jų stipris gniuždant esant 10 proc. deformacijai yra 80 kPa, tai atitinka 8 tonas į kvadratinį metrą.
Termoizoliacijos plokščių tvirtinimo elementai ir jų kiekis nustatomas skaičiavimais pagal STR 2.04.01:2018 „Pastatų atitvaros. Sienos, stogai, langai ir išorinės įėjimo durys“ priedą Nr. 3.
Akmens vatos plokštės ar polistireninio putplasčio plokštės įrengiant plokščią stogą klojamos rankomis. Darbus reikia pradėti nuo tolimiausių kampų, kad kuo mažiau būtų vaikščiojama ant plokščių. O planuoti darbus rekomenduojama taip, kad galima būtų įrengti visą stogo „sumuštinį“ vienu kartu. Plokštės glaudžiamos viena prie kitos, kad neliktų jokių plyšių. Papildomo klijavimo ar jungiančių juostų nereikia.
Sandarumas ir Jungtys
Plokščiajame stoge esantys vertikalūs paviršiai - tai parapetai, vėdinimo kanalai, įlajos ir kiti konstrukciniai elementai. Dažniausiai plokščiajame stoge pasitaikantys nesandarumai - ties įvairiomis jungtimis.
Siekiant išvengti stataus kampo tose vietose, kur stogo plokštuma ribojasi su parapetu ir kitais vertikaliais elementais, iš termoizoliacinės medžiagos formuojama nuožulna.
Kiekviename plokščiajame stoge yra įlajų, jų turi būti ne mažiau kaip dvi, tikslus jų skaičius ir skersmenys yra apskaičiuojami ir nurodomi techniniame projekte. Stogo plote įlajos turi būti išdėstytos žemiausiose stogo vietose, suformuotame nuolydyje. Ne mažesniu 0,5 m spinduliu nuo vertikalios įlajos centro stogo paviršius turi turėti ne mažesnį 6° nuolydį į įlają.
Stogo įlajos, kaminėliai ir bet kurių kitų komunikacinių elementų sandūros su stogo danga turi būti užsandarintos, kad į konstrukciją nepatektų vanduo: per perdangą ir kitus sluoksnius išvedamas vamzdis. Šiltinamojo sluoksnio akmens vata turi tampriai priglusti prie vamzdžio.
Visada dar prieš užklojant hidroizoliacinę stogo dangą surašomas paslėptų darbų aktas. Techninės priežiūros specialistas turi atkreipti dėmesį, kaip įleistos įlajos ir kiti vamzdžiai.
Suprantama, svarbiausiais momentas yra hidroizoliacinės dangos sandarumas. Vamzdžiai sandarinami naudojant fasonines detales, jeigu jos nenaudojamos, tuomet didesni nei 100 mm skersmens vamzdžiai turi būti apklijuoti hidroizoliacine prilydomąja danga, siūlės sandarinimui rekomenduojama naudoti plienines įvores ir dvikomponenčius hermetikus. Sandarinimo elemento flanšas gali būti montuojamas ant pagrindo prieš dangos klojimą arba patalpinamas tarp jos sluoksnių.
Apeinant vamzdžius, hidroizoliacinė danga tik įpjaunama, kad apglėbtų kliūtį. Antras dangos sluoksnis uždengs siūles. Plotas apie vėdinimo šachtos praėjimą uždengiamas papildomu bituminės dangos lopu.
Taip pat verta atkreipti dėmesį, kad vėdinimo vamzdis apsaugotas storu izoliacijos sluoksniu. kad namuose nuolat viešpatautų šilumą.
Alternatyvūs Šiltinimo Būdai
Šalia tradicinių šiltinimo medžiagų, tokių kaip akmens vata ir polistireninis putplastis, pamažu populiarėja ir naujesnės technologijos, tokios kaip celiuliozinė termoizoliacija (Ekovata) ir poliuretanų putų šiltinimas.
Ekovata
Ekovata turi geriausią garso izoliaciją iš visų šiltinimo medžiagų, šiluminė izoliacija kaip atvirų porų poliuretano,be to joje yra boro rūgšties - todėl ekovatoje niekad negyvens pelės.
Poliuretano Putos
Pastatų šiltinimas poliuretanu atliekamas užpurškiant putas ant įvairių konstrukcijų paviršių arba užpildant oro tarpus. Užpurškiant putų poliuretaną atliekamas pamatų šiltinimas, stogo šiltinimas, fasadų šiltinimas, sienų šiltinimas, grindų šiltinimas. Šiltinimas putomis yra labai patogus ir tuomet, kai reikia apšiltinti nestandartines konstrukcijas, kurios yra įvairių formų (lenktos, pasvirusios, nelygios ir pan.)
Pusiau atvirų porų sistemos poliuretanas konstrukcijai leidžia „kvėpuoti“, todėl šia technologija dažniausiai atliekamas sienų šiltinimas arba fasadų šiltinimas. Dažnai mūro sienų šiltinimas atliekamas oro tarpus užpildant pusiau spūdžiu poliuretanu.
Kartais šiltinimas poliuretano putomis yra vienintelė išeitis, kai privaloma palaikyti reikiamą temperatūros ir drėgmės režimą specialios paskirties pastatuose ar atskirose patalpose (daržovių saugyklos, šaldymo kameros ir pan.) Tuomet naudojama uždarų porų poliuretano sistema, kuri yra nelaidi drėgmei.
Jei renkatės rąstinio namo stogo šiltinimą poliuretanu, atkreipti dėmesį reikia į medžiagų savybes. Skirtingos įmonės naudoja skirtingas medžiagas, ir kiekviena jų turi savo eksploatacinių savybių deklaracijas, bei techninius duomenų lapus. Tad rinktis reiktų pagal tai. Kiekvienas objektas yra savitas ir turi būti vertinimas individualiai, atliekami skaičiavimai pagal projektą. Tai kad medžiaga yra brangiausia dar nereiškia, kad ji bus geriausia. Jei kalbėsime apie kokybišką poliuretaną stogo šiltinimui, tai rinktis reiktų uždarų porų, ne mažesniu nei 36kg/m3, dar geriau 42kg/m, pvz.: IZOputos.
Poliuretanu stogo siltinimas
tags: #statau #sodyba #stogo #siltinimas