Čepkelių raistas - valstybinis gamtinis rezervatas Dzūkijoje, pietų Lietuvoje. Tai valstybės saugoma teritorija, unikali tuo, kad beveik visa rezervato teritorija yra pelkė. Žmogus prie šio pelkynų komplekso beveik neprisilietęs, o sąlygos leidžia veistis ir gyventi didžiulei įvairovei gyvūnų ir augalų rūšių.
Planuojate atostogas gamtoje? Ieškote ramybės ir atgaivos nuo miesto šurmulio? Apsvarstykite galimybę išsinuomoti sodybą prie ežero šalia Čepkelių raisto. Tai puiki vieta pabėgti nuo kasdienybės ir pasinerti į Dzūkijos gamtos grožį.
Čepkelių raistas - didžiausia aukštapelkė Lietuvoje. Šaltinis: wikipedia.org
Čepkelių raistas: gamtos perlas Dzūkijoje
Visos saugomos teritorijos plotas sudaro 11227 hektarus. Didžioji rezervato dalis, net 5858 hektarai, yra didžiausia šalies aukštapelkė - Čepkelių raistas. Aukštapelkė yra apsupta žemyninių kopų, joje tyvuliuoja daugybė reliktinių ežerokšnių. Pelkės pakrasčių perimetras apie 83 kilometrai. Visame rezervate yra aptikta virš 80 salelių.
Siekiant išsaugoti natūralią rūšinę gamtą, rezervate nėra kertami seni ir sodinami nauji medžiai, nėra pjaunami ir šalinami sausuoliai.
Kaip susiformavo Čepkelių raistas?
Tirpstant ledynams, prieš kelioliką tūkstantmečių, teritoriją užliejo vandenys. Tekantys vandenys į Čepkelių dabartinę vietovę sunešė gausybę smėlio ir suformavo prieledyninį ežerą. Su laiku ežero vanduo seko, atsidengė smėlingi plotai aukštesnėse dalyse. Klimatas vis dar buvo pakankamai šaltas, todėl ant atsivėrusio smėlio neatsirado daugybės augalų. Smėlis, nesutvirtintas augalais, laisvai pustomas vėjo, ilgainiui suformavo žemynines kopas. Šiuo metu kopos dalinai juosia Čepkelių raistą. Viena iš kopų yra ir aukščiausia rezervato vieta, jos aukštis siekia 155 metrus.
Kai pradėjo formuotis kopos, dabartiniame raiste vis dar buvo vandens. Palaipsniui poledyninis ežeras visai nuseko ir liko tik keletas mažesnių ežerų žemiausiose vietose. Dzūkijos žemyninių kopų masyvas šiuo metu yra apaugęs mišku. Augalai sutvirtino smėlį ir kopas. Čepkelių raisto šiaurinėje ir šiaurės vakarinėje dalyje esančios žemyninės kopos yra dalis viso Dzūkijos kopų masyvo.
Klimatas ir augalija
Čepkelių raisto klimatas yra kaip ir visoje Lietuvoje, vidutinių platumų, tarp jūrinio ir kontinentinio. Tačiau vietovė pasižymi išskirtinai didesniais temperatūros kontrastai ir vienos paros temperatūrų svyravimu. Tam daugiausia įtakos turi smėlingi plotai, esantys aplink pelkę. Smėlio struktūra tokia, jog jis įšyla pakankamai lengvai, taip pat lengvai jis šilumą ir atiduoda. Apylinkėse aplink raistą, vasarą, yra kone šilčiausios visoje Lietuvos teritorijoje. Liūtys ir perkūnijos teritoriją aplanko dažniau nei kitas Lietuvos dalis, apie 30 dienų per metus.
Augalija pasižymi greta aptinkamomis augalų bendrijomis, kurios būdingos tundrai ir stepėms. Rezervate didžiąją dalį medžių sudaro spygliuočiai, vyrauja paprastųjų ir kitų genčių pušų miškai ir grynieji pušynai. Pušynuose įsimaišę ir eglių, beržų bei juodalksnių. Aptinkama daug karklų, kadagių ir gluosnių. Beržynai daugiausia auga derlingesniame dirvožemyje, toks Čepkelių raiste aptinkamas salose ir pusiasaliuose. Beržynų pomiškyje auga liepos ir klevai, aikštelėse lazdynai. Rezervato pietryčiuose smarkiau išplitę eglių miškeliai su ąžuolais.
Kiti Čepkelių raiste sutinkami augalai: Lietuvoje auganti orchidėjų rūšis - plačialapė klumpaitė, žoliniai augalai, tokie kaip Guboja, Smiltyninis gvazdikas ir kiti. Kaip ir visos pelkės, Čepkelių pelkynė gali pasigirti spanguolių gausa. Keturiasdešimt iš 600 aukštesnių augalų rūšių, aptinkamų raiste, yra laikomos retomis.
Gyvūnija
Žmonės, jaučiantys baimę gyvatėms, rezervate turėtų jaustis tikrai nejaukiai, Angis - vienintelė nuodinga gyvatė Lietuvoje, jame dažna gyventoja. Lankytojai gamtiniame rezervate dažnai sutinka ir paprastųjų žalčių. Apskritai teritorijoje labai gausu varliagyvių, roplių ir retai sutinkamų vabzdžių rūšių.
Prieglobstį Čepkeliuose randa apie 150 skirtingų paukščių rūšių. Kurtinys - paukštis jau tapęs rezervato simboliu, atvaizduojamas oficialiame ženkle. Šios rūšies, kaip ir stulgių bei gervių, didžiausios populiacijos Lietuvoje yra išlikę būtent Čepkelių gamtiniame rezervate. Ant išnykimo ribos kitose regionuose esantys parastieji gyvatėdžiai ir didieji apuokai, prieglobstį randa Čepkeliuose. Rezervate dažnai sutinkamos tokios paukščių rūšys, kurios likusioje šalies dalyje jau beveik išnykę: juodasis gandras, tetervinas, griežlė, ir dar dauglis kitų.
Miškų apsuptas ir gamtos ramybę nuo lankytojų saugantis rezervatas yra viena iš pagrindinių vietų Lietuvoje, kur žiemą ganosi briedžiai.
Čepkelių raiste prieglobstį randa daugybė paukščių rūšių. Šaltinis: pixabay.com
Ežerai Čepkelių raiste
Čepkeliuose yra gausybė ežerėlių, 21 iš jų rytinėje pelkės pusėje. Jie yra iškilusioje pelkės dalyje ir neišteka, nes vanduo per durpes filtruojasi labai lėtai. Dalis ežerų išlikę dar nuo ledynmečių laikų - tai užpelkėję ir sumažėję didieji ežerai. Kita dalis atsiradę pelkės formavimosi metu. Ne visi ežerai yra pelkės ribose. Ligučio ežeras, ko gero, įdomiausias iš jų. Ežerėlis pavasarį dažniausiai būna sklidinas vandens, nes jį maitina iš pelkės atitekantys vandenys. Pelkėje pagausėjus augalų, šiltuoju vasaros metu vandens srautas į Ligutį nutrūksta ir jis palaipsniui visiškai išsausėja.
Pelkės ekosistema
Pelkynams būtinas vanduo. Egzistavimui reikalingą vandenį jie gauna iš kritulių. Durpinių kiminų dėka (kiminai suformuoja durpinį sluoksnį) lietaus ir sniego vanduo sulaikomas ir leidžia pelkei toliau vystytis. Vasaros metu pelkės garavimas ir vandens nutekėjimas dažniausiai būna didesnis už kritulių kiekį, todėl ji pavojingai išdžiūsta. Sausa pelkė yra puiki terpė augti miškui, ko pasekoje susidaro didelė rizika kilti gaisrams.
Vakarinėje rezervato pusėje vandenys teka į upelį pavadinimu Musteika, iš jo į Grūdos upę. Rytinės dalies vandens kiekis raistą palieka Lynupio upeliu, kuris įteka į Ūlą.
Lankymasis Čepkelių rezervate
Praėjusio amžiaus aštuntajame dešimtmetyje, inicijuojant vienos iš seniausių ir unikaliausių Lietuvos miškų pelkių, žemyninių kopų ir reliktinių ežerų išsaugojimą, vietoje anksčiau įkurti botaninio-zoologinio draustinio, buvo įsteigtas Čepkelių valstybinis gamtinis rezervatas. 1993 metais Čepkelių raistas buvo pripažintas tarptautinės svarbos šlapžeme.
Lankymasis rezervate yra griežtai ribojamas. Tai daroma siekiant maksimaliai apsaugoti natūralius gamtos procesus, netrikdyti augalijos ir gyvūnijos. Norint savarankiškai apsilankyti teritorijoje tai galima padaryti nuo liepos 1 dienos iki balandžio 1, kitu metų laiku lankytis take galima tik lydint gidui.
Užsisakyti eksursiją su gido palyda galima Marcinkonių lankytojų centre - Miškininkų g. Gauti leidimą savarankiškai lankytis rezervate galima Dzūkijos nacionalinio parko lankytojų centre Merkinėje - Vilniaus g.
Aktyvus poilsis sodyboje šalia Čepkelių raisto
Sodyba su pramogomis yra patogus būdas organizuoti įmonės iškylą gamtoje. Aktyvaus poilsio sodybų šeimininkai pasirūpina ne tik kolektyvo maitinimu, bet ir užimtumu. Daugeliu atveju jie puikiai žino vietovę ir gali pasiūlyti daug daugiau laisvalaikio idėjų nei visagalis internetas.
Sodyba „Dzūkijos uoga“ ir pramogos aplink Druskininkus sudomins tiek įmones, tiek ir gamtos iššūkiams nusiteikusių miestiečių kolektyvus . Sodybos programa trunka apie 2-3 valandas. Aplankysime atokų užpelkėjusį miško ežeriuką, tyrinėsime jo augmeniją, brisime per liūliuojantį raistą. Mėgausimės nuostabiais vaizdais ir motulės gamtos teikiamomis atrakcijomis. Sezono metu norintys turės galimybę pagrybauti. Sodybos programa organizuojama Druskininkų ir Merkinės apylinkėse.
Pasivaikščiojimas basomis per kiminus ir maudynės neįprastai minkštame ežero vandenyje abejingų nepaliks!
Sodybos siūlomos pramogos:
- Edukacijos ir pramogos vaikams
- Juodosios keramikos edukacija prie Merkinės šeimoms su vaikais
- Pramogos sodybos pirtyje
- Pirtininkų programa sodyboje „Dzūkijos uoga“
Aktyvus poilsis aplink sodybą:
- Baidarių maršrutai Ūlos ir Grūdos upe
- 2-5 valandų pažintiniai žygiai po Druskininkų apylinkes
- Dviračių maršrutai pagal kolektyvo pageidavimus (nuo 2 iki 5 valandų)
Pietūs, paruošti tikrame moliniame pečiuje ar vakarienė, pagaminta ant laužo - tai džiaugsmo akimirkos visam kolektyvui. Ypač, jeigu maistą ruošiate patys. Visuomet improvizuojame: grybų sezonu ant laužo verdame grybienę. Jeigu atsirado rimtų žvejų - verdame žuvienę, žarijose kepame bulves. Na o iššūkių mėgėjams siūlome pagaminti tikrą plovą ant laužo.
Svečiams siūlome išsivirti grybienę ant laužo iš pačių surinktų grybų. Grybų aplink sodybą tikrai gausu! Tai puiki vakaro pramoga visam kolektyvui. Turime ir specialią picų kepimo edukaciją moliniame pečiuje.
Užsukite į Dzūkijos miškų apsuptas kaimo turizmo sodybas Varėnos rajone . Čia rasite švarą, komfortą bei įkvepenčias pramogas kolektyvams. Stilingo turizmo sodyba „Dzūkijos uoga“ įsikūrusi mažame kaimelyje prie vandens telkinio, apsuptame vaizdingų Dzūkijos nacionalinio parko pušynų. Mūsų svečiai turi unikalią galimybę suderinti pramogas gamtoje su šalimais esančių Druskininkų laisvalaikio pasiūlymais. Sodyboje yra 7 atskiri miegamieji. Vienu metu apgyvendiname tik vieną 10 -18 poilsiautojų kolektyvą.
Poilsis prie vieno gražiausių Dzūkijos ežerų - Burokaraisčio, ★★★ viešbutyje - kaimo turizmo sodyboje „Vila Ūla“! Jūsų poilsį gamtoje praturtins ir lauko pramogos! Nuostabia gamta gėrėsitės ne tik vaikščiodami, bet ir plaukiodami valtimi, važinėdami dviračiu, smagiai besišnekučiuodami su artimu žmogumi, skaitydami knygą ar užkandžiaudami.
Apsistosite triviečiame kambaryje, kuriame rasite visus patogumus Jūsų geram poilsiui gamtoje: vieną dvigulę lovą ir vieną viengulę lovą, virtuvėlę su indais, įrankiais, virduliu ir puodeliais, šaldytuvą, TV, WIFI ir balkoną su vaizdu į ežerą.
„Lietuva, Tu tokia graži!“ - ši mintis tikriausiai ne kartą aplankė ir Jus, keliaujant po mūsų gimtinę. Varėnos rajonas - maža dalelė Lietuvos, tačiau labai turtinga lankytinomis vietomis.
Lankytinos vietos Varėnos rajone:
- Ūlos akis
- Rašytojo Martyno Vainilaičio sodyba - muziejus
- Čepkelių rezervato gamtos muziejus
- Dzūkijos nacionalinis parkas
- Drevinės bitininkystės muziejus Musteikos kaime
- Lietuvos Totorių buities muziejus Subartonyse
- Vinco Krėvės-Mickevičiaus memorialinis muziejus
- Dzūkijos nacionalinio parko etnografinė sodyba
- Perlojos kaimas
Taip pat netoliese - Perlojos kaimas, kurio istorija išties įdomi: kažkada Perloja buvo vadinta respublika, turėjo savo herbą, čia pastatytas Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Vytauto paminklas, įsikūręs kraštotyros muziejus bei verta aplankyti Švc. Mergelės Marijos ir Šv. Pranciškaus Asyziečio bažnyčią.
Atrask Varėną per jos istoriją, architektūrą ir vietinius žmones! Patirk Varėną gamtos ritmu! Varėnos rajonas sausio 30-31 d. Tai didžiausia natūralios gamtos teritorija Lietuvoje, kurioje įsikūrusios kurtinių, gervių, tetervinų ir kitų retų gyvūnų, augalų bei grybų rūšių buveinės.
Bakanauskų ežeras ir aplinkinė pelkė atsirado ištirpus nuo besitraukiančio ledyno atitrūkusiam ir po sąnašomis palaidotam ledo luitui. Tai puiki vieta norintiems pailsėti, pabūti su gamta ir atgauti jėgas. Jokio automobilių triukšmo, užteršto oro, vien miško keliukai, smėlėtos kalvelės ir kalneliai. Čia įsikūręs ir vieną gražiausių Lietuvos kraštovaizdžių saugantis Dzūkijos nacionalinis parkas bei Čepkelių valstybinis gamtinis rezervatas.
Varėnos rajonas - gamtos ir istorijos derinys. Šaltinis: varena.lt